Angle down Atgal

Atsargiai - erkės!

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (NVSC Šiaulių departamentas) specialistai primena, kad erkių aktyvumo sezonas tęsiasi. Uogautojai, grybautojai ir žmonės, mėgstantys aktyvų poilsį gamtoje turi išlikti budrūs, nes rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis išlieka, o pasekmės susirgus – skaudžios. Šiaulių apskrityje registruotas pirmasis mirties nuo erkinio encefalito atvejis.

Erkių aktyvumo sezonas tęsiasi iki pat vėlyvo rudens

NVSC Šiaulių departamentas kasmet vykdo erkių skaitlingumo stebėjimus Luponių (Šiaulių raj.) ir Linkaičių (Radviliškio raj.) miškuose. Pirmosios aktyvios erkės aptiktos š. m. kovo 29 d. (2 km maršrute rasta 17 aktyvių Ixodes rūšies erkių). Š. m. gegužės-birželio mėnesiais 1 kilometro maršrute vidutiniškai buvo aptiktos 25 aktyvios erkės. Praėjusiais metais Luponių miške metinis erkių aktyvumo sezonas truko iki 2018 m. lapkričio 9 d., todėl aktyvių erkių galime tikėtis iki pat lapkričio mėnesio pabaigos, o gal net gruodžio mėnesio.

Erkės aptinkamos ir Šiaulių miesto parkuose

Š. m. birželio–liepos mėn. penkiuose Šiaulių miesto parkuose (Centriniame, Talšos, Salduvės, Dainų ir Lieporių) atlikti papildomi iksodinių erkių gausos ir paplitimo stebėjimai. Aktyvių erkių rasta keturiuose: Salduvės parke rastos 4 erkės, Talšos parke – 4, Lieporių parke – 1, Dainų parke – 5 erkės.

Sergamumas erkių platinamomis ligomis Šiaulių apskrityje

Ne kiekviena erkė užsikrėtusi erkinio encefalito virusu ar Laimo ligos sukėlėju, tačiau erkių gausa tiesiogiai sąlygoja sergamumą Laimo liga ir erkiniu encefalitu. Per pirmąjį šių metų pusmetį Šiaulių apskrityje užregistruoti 34 Laimo ligos ir 5 erkinio encefalito atvejai (tuo tarpu 2018 m. pirmajį pusmetį užregistruota 40 Laimo ligos ir 3 erkinio encefalito atvejai). Daugiausia susirgimų Laimo liga ir erkiniu encefalitu registruojama Šiaulių mieste bei Radviliškio rajone.

Pirmasis mirties nuo erkinio encefalito atvejis

Š. m. liepos 8 d. registruotas pirmasis mirties nuo erkinio encefalito atvejis. Miręs asmuo – Radviliškio rajono gyventojas, pensininkas. Skiepijimo nuo erkinio encefalito būklė nežinoma.

Pažeidžiama centrinė nervų sistema

Erkinis encefalitas – galvos ir nugaros smegenis bei jų dangalus pažeidžianti liga. Simptomai dažniausiai pasireiškia po 7–14 d. nuo užsikrėtimo (karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, į gripą panašūs simptomai). Po to sergančiojo būklė pagerėja, bet dažniausiai būna antroji ligos banga (aukšta temperatūra, virusas pasiekia smegenis ir sukelia jų uždegimą). Iki 10 proc. visų susirgusiųjų pasireiškia sunkūs liekamieji reiškiniai (paralyžiai, traukuliai, psichikos ir pusiausvyros sutrikimai).

Laimo ligos atveju erkės įkandimo vietoje po 1–4 savaičių atsiranda raudona dėmė. Ligonis sukarščiuoja, skundžiasi sąnarių, raumenų skausmu, vėlyvu periodu pažeidžiama centrinė nervų sistema.

Veiksmingiausia priemonė nuo erkinio encefalito – skiepai

Viena efektyviausių apsisaugojimo nuo erkinio encefalito priemonių – skiepai. Skiepytis patariama rudenį, kada erkės nėra aktyvios, tačiau taikant greitojo skiepijimo schemą galima pasiskiepyti ir pavasarį. Dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Didesnė rizika susirgti erkių platinamomis ligomis išlieka žmonėms, dirbantiems miškingose vietovėse (medžiotojams, miško darbininkams, miškininkams, ūkininkams ir karinėje srityje dirbantiems darbuotojams) bei žmonėms, mėgstantiems aktyvų poilsį gamtoje.

Nuo Laimo ligos skiepų nėra

Kadangi nuo Laimo ligos skiepų nėra, NVSC Šiaulių departamento specialistai rekomenduoja naudoti individualias apsaugos priemones:

• vykstant į gamtą tinkamai apsirengti – dėvėti uždarus drabužius ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes, sukištas į batus ar kojines. Pasirinkti šviesesnius drabužius, nes ant jų lengviau pastebima ropojanti erkė;

• drabužius ir atviras kūno vietas apsipurkšti erkes atbaidančiomis priemonėmis (repelentais). Visų repelentų poveikis yra trumpalaikis, todėl reikėtų įdėmiai perskaityti gamintojo nurodymus;

• miške patartina vaikščioti takeliais, poilsiui pasirinkti sausą, atvirą miško aikštelę. Nepatartina sėdėti ar gulėti ant žolės, reikėtų pasikloti antklodę ar kilimėlį;

• sugrįžus į namus būtina atidžiai apžiūrėti savo kūną, išsišukuoti plaukus, nusiprausti;

• parkuose, soduose, gyvenamųjų namų teritorijose tinkamai prižiūrėti aplinką: nuo ankstyvo pavasario pjauti žolę, naikinti menkaverčius krūmus, išvežti augalines šiukšles.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite