Angle down Atgal

„Atokios stotys“ suskaičiavo pirmą dešimtmetį

„Atokių stočių“ sutiktuvės šiemet buvo kitokios. Ne, ne. Nesikeitė nei formatas, nei poetai, almanacho sutiktuvėse, kaip ir anksčiau, skambėjo ir lyriškos, ir šmaikščios, ir filosofinės eilės. Bet jos buvo kitokios.

Pirmiausia, sutiktuvės įvyko daug anksčiau nei įprastai: ne ypatingai rudenišką lapkritį, o spalvingąjį rugsėjį. Antra, jos persikraustė į Utenos kultūros centro salės scenoje įkurtą prancūzišką lauko kavinę, kurioje už staliukų susėdę poetai atrodė tarsi trumpam išėję gurkštelėti kavos. Trečia, žiūrovai galėjo pasijusti stebintys lauko kavinėje vykstantį veiksmą pro didelį kitoje gatvės pusėje esančio pastato langą.

Bet tai ne svarbiausia. Svarbiausia, kad šios sutiktuvės buvo jubiliejinės, Lietuvos periferijoje gyvenančius ir dirbančius poetus suvienijusios ir pakvietusios į Uteną jau dešimtą kartą. Kaip sakė „Atokių stočių“ dešimtmetį apžvelgęs almanacho įkvėpėjas, sudarytojas ir leidėjas Vytautas Kaziela, niekas nemanė, kad almanachas išgyvens dešimt metų, ilgainiui taps žinomas visoje Lietuvoje ir bus pristatomas literatūrinėje bei periodinėje spaudoje.

Kaip supratote, sutiktuvių kitoniškumą sukurti „pasistengė“ virusas. Bet „Atokios stotys“ dėl to blogesnės netapo. Atvirkščiai, ieškodami išeities iš padėties, organizatoriai rado bene patį geriausią variantą: buvo išlaikyta ir socialinė distancija tarp poetų bei žiūrovų, ir sukurta jauki poetinė aplinka.

Prie staliukų lauko kavinėje kavą šiemet gurkšnojo bei poetiniu žodžiu dalinosi poetai Algis Jakštas, Viktoras Rudžianskas, Erikas Druskinas, Rasa Milerytė, Tomas Vyšniauskas, Ieva Rudžianskaitė, Solveiga Dagė Ska, Alvydas Katinas, Mindaugas Švėgžda, Kristina Bačiulienė, Justas Jasėnas, Vytautas Kaziela, Regina Katinaitė-Lumpickienė, Edmundas Janušaitis ir Viktoras Gulbinas. Muzikavo ir žiūrovus dainomis lepino Gražina Švėgždė, Edmundas Janušaitis, Erikas Druskinas ir Mindaugas Aleknavičius.

Jei jau dešimtmetis, tai be apdovanojimų nebuvo apsieita. Pirmiausia pagerbti lydėję almanachą visus dešimt metų. Jiems įteikti atminimo medaliai ir vardiniai pasai. Tai – poetai Regina Katinaitė-Lumpickienė, Justas Jasėnas, Petras Panavas, Mindaugas Švėgžda, Vytautas Kaziela. Atminimo medalis atiteko Utenos rajono savivaldybės merui, „Atokių stočių“ globėjui bei literatūrinės premijos skyrimo komisijos pirmininkui Alvydui Katinui. Medaliu džiaugėsi A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktorė Vida Garunkštytė, puodžių karalius Vytautas Valiušis, svetainės www.atokiosstotys.lt redaktorė Rasa Milerytė, „Atokių stočių“ himno autorius Edmundas Janušaitis.

Alvydas Katinas padėka už dešimtąjį poezijos almanachą „Atokios stotys“, jame skambantį poetinį žodį, dešimt metų sėkmingai buriamus draugėn Lietuvos periferijoje gyvenančius ir kuriančius poetus, meilės savo kraštui puoselėjimą bei Utenos vardo garsinimą pagerbė almanacho sudarytoją ir leidėją Vytautą Kazielą. Merui atiteko ir kita garbinga pareiga: paskelbti ir apdovanoti 2020 metų „Atokių stočių“ literatūrinės premijos laureatą. Juo tapo Tomas Vyšniauskas. Poetui diplomas ir dešimtoji „Atokių stočių“ premija įteikta už ryškiausią publikaciją 2020 m. almanache „Atokios stotys“, kūrėjų, gyvenančių ir dirbančių Lietuvos periferijoje, vienijimą, ženklią visuomeninę-literatūrinę veiklą bei darbą su jaunaisiais literatais. Laureatui taip pat buvo įteiktas ir Vytauto Valiušio molio ąsotis, į kurį poetas pažadėjo pridėti daug raidžių, kada nors pavirsiančių metaforų versme.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite