Kelmėje surengtas eilėraščių konkursas

Kelmė
Vardenis Pavardenis Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Eilėraščių konkurse meilės tema, skirtame Pauliaus Širvio 100-osioms metinėms, kurį rengė VšĮ Kelmės profesinio rengimo centro kūrėjų klubas „Be rėmų“ kartu su partneriais – Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešąja biblioteka ir Kelmės rajono literatų klubu „Vieversys“ – dalyvavo rekordiškai daug kūrėjų.

Jei apžvelgtume geografiją – tai Tauragės, Rietavo, Plungės, Telšių, Naujosios Akmenės, Mažeikių, Kuršėnų, Raudėnų, Šiaulių, Joniškio, Radviliškio, Pakruojo, Elektrėnų, Vilniaus, Alytaus ir, aišku, kelmiškiai literatai – net 41 kūrėjas atsiuntė savo darbus konkursui. Jei turėtume galvoje amžių – vėlgi amplitudė plati: nuo 17-os metų iki garbingo senjorų amžiaus. Jei pagal lytis – tai net 8 vyrams kūrėjams meilės tema nesvetima. Jei pagal eilėraščių tipus – nuo lyrinio eilėraščio iki ironiško, nuo dedikacijų iki baltųjų eilių ar verlibro. Jei pagal žanrus – nuo dvieilių strofų, trioletų, seksteto iki klasikinių posmų. Net akrosticho bandymų yra.

Tačiau svarbiausia, manau, yra eilėraščių lyrinis subjektas – juk jo lūpomis išpažįstamos seniai žinomos tiesos. Visa meistrystė ir yra, kaip tas tiesas pateikti, kad jos suskambėtų naujai, atsivertų kiti klodai ir nebūtų nuslysta temos paviršiumi, todėl bandoma panaudoti dialogus, stilizacijas, epigrafus ar kitus kultūrinius kontekstus – kartais tuo net užsižaidžiama. Tačiau daugumos kūrėjų eilėraščių žmogus – atviras, retoriškai tikintis ir pasitikintis, dažnai nusiraminimą randantis gamtoje – tradicinis įvaizdis. Ir tik vienas kitas literatas drąsiai eina ieškojimų keliu: atveria naujas erdves eilėraštyje, eilėraščio laiku užgriebdamas menamus įvykius, tačiau išlaikydamas šiuolaikiškumą ir tikrumą – tas labai daug priklauso nuo autoriaus individualiojo stiliaus bruožų. Taip pat visi žinome, kad eilėraštyje labai svarbi kalbinė ir meninė raiška, todėl itin sveikintini bandymai kurti savitus įasmeninimus, palyginimus, metaforas ar antitezes: „o mūsų vaiko/ pieštos pakalnutės/ pradeda žydėt“, „kūnus palikę už durų/išsinėrę iš odos/pabėgę nuo smalsių žvilgsnių trajektorijų“, „supinsiu/ vienatvės kasas/ir sudėsiu/apvaliu vainiku/virš galvos“, „kol nekūkčioja liūdesio aidas“, „kai tavo blakstienų/ilgų karoliukuose/sušvyti miesto visi/atšvaitai“, „Aš be tavęs - šapelis, atitrūkęs nuo pušies,/

Bevertė moneta, nuslydusi iš piniginės”, “gal gerai kad aš gimęs nemeilėj/

kad dievulis prakeikė mylėt tik tave”, “Tau paliko/Svaigus žemės/Kvapas,/Man dangus/Pasidarė lyg /Pragaras“, „titnago kirviais – vyrai/smailiadugniais puodais – moterys“, „lūpų troškulį/lig lašo išgėrėm“ ir t.t.

Vertinimo komisija – Alma Paulauskienė, Kražantės“ progimnazijos mokytoja metodininkė, Lietuvių kalbos draugijos Kelmės skyriaus pirmininkė, Viktoras Gulbinas, „Vieversio“ klubo prezidentas, Nijolė Kančauskienė, Žemaitės viešosios bibliotekos metodininkė, Valerija Puišienė, J. Graičiūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė ir klubo „Be rėmų“ vadovė Dalia Griškevičienė – turėjo nemažai darbo, kol atrinko nugalėtojus, prizininkus ir atskirų nominacijų savininkus. III-ąsias vietas pasidalino V. Rimkus (VšĮ Kelmės PRC klubas „Be rėmų“), E. Šaltis (Tauragės klubas „Žingsniai“), J. Skeberdienė (Kelmės literatų klubas „Vieversys“); dvi antrosios vietos atiteko K. Jankūnienei (VšĮ Kelmės PRC klubas „Be rėmų“) ir L. Užkuraitei iš Pašvitinio, o nugalėtoja tapo Aušra Lukšaitė – Lapinskienė (Joniškio literatų klubas „Audruvė“). Tačiau Kelmės r. viešoji Žemaitės biblioteka, Kelmės literatų klubas „Vieversys“ ir organizatoriai, klubas „Be rėmų“, įsteigė dar po vieną nominaciją. Todėl A. Daukantaitė iš Plungės klubo „Vingiorykštė“ pelnė „Vieversio“ nominaciją už meilės filosofijos įprasminimą, Karilė Verdenė (Regina Palevičienė iš Elektrėnų) – Bibliotekos nominaciją už širvišką meilės šokį, Laura Jonikė (Laura Lu iš Telšių) – „Be rėmų“ nominaciją už pagoniškąją meilės temos sampratą ir stiliaus dermę. Jauniausia konkurso dalyve pripažinta G. Klimašauskaitė iš klubo „Be rėmų“.

Kadangi Kelmėje visi renginiai atšaukti arba atidėti vėlesniam laikui, baigiamasis renginys buvo virtualus. Skambėjo P. Širvio eilės ir dainos jo žodžiais, buvo apžvelgti konkursiniai darbai, paskelbti laimėtojai, visi prisijungę dalyviai skaitė konkursines eiles.