REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2020 m. Kovo 1 d. 14:57

Aš esu bendruomenės dalis

Pasvalys

Puškonių kaimo bendruomenė

Andrėja GričiutėŠaltinis: Etaplius.lt


119832

– Sveiki, jūs tikriausia manęs laukiate?! Aš esu Dovilė Valančienė Saločių bendruomenės pirmininkė - tiesia ranką pasisveikinimui

– Antanas... Antanas Jaras, – prisipažįstu sutrikęs, bet irgi ištiesęs ranką bei mirktelėjęs tęsiu pokalbį. – Gražu čia pas jus, ypatingoj vietoj gyvenat.

– Taip... Sutinku, kad ypatinga vieta su ypatingais žmonėmis – paslaptingai šypteli Dovilė ir ji man pasiūlo užsukti į svečius, kur mes galėtumėm ramiai pasišnekėti apie tuos pačius Saločių bendruomenės žmones.


Foto galerija:

60085736-348162266050726-9158231625086009344-n.jpg
62230210-364194147780871-6641604639030509568-n.jpg
antanines.jpg
66619085-385791705621115-1588351405108756480-n.jpg
sokejos.jpg
melynoji-vakariene.jpg
tiltas-tarp-bendruomeniu.jpg
kaledinis-miestelis-su-zibintais.jpg
bendruomene-pas-remejus.jpg
bendruomenes-taryba.jpg

Šiandien šviečia saulė. Įkvėpiu oro gurkšnį – laukia svarbus susitikimas. Turiu laiko... išsitraukiu termosą kavos ir po ilgo laiko kavą geriu gamtoje, ilsindamas akis į medžio viršūnes... Galinga Dievo ranka sutvėrusi tokį nuostabų gamtos kampelį. Susimąstau. Vis neapleidžia jausmas, kad čia aš jaučiuosi lyg ir savas. Lyg čia būtų prabėgusi vaikystė bei jaunystė.

Ilgą laiką vaikštinėju po Saločių parką, ruošdamasis pokalbiui su ypatingai nuoširdžiu žmogumi. Remdamasis lazdele apžiūrinėju medžius ir jų kamienus, kurie stiebiasi aukštyn veržliai kaip ir žmogus judėdamas pirmyn. Sustoju prie Lietuvos 100-mečio ąžuolyno – šiandien dar maži želdiniai – ranka pasiekiamos viršūnės, o kas bus po gero šimtmečio? Ar dar po kelių šimtmečių?

Žmogus laikinas, bet jo didūs darbai – ilgam išlieka atmintyje. Akys užkliūna už dviejų kompoziciškai įdomių paminklų – išnykusiems kaimams atminti (autoriai: V. Remeika, D. Prėnas) bei skulptūrinė kompozicija (autoriai: D. Prėnas, V. Remeika, B. Tuskėnas). Kiek yra tekę girdėti, kad buvusio Saločių seniūnijos seniūno Algimanto Mašalo entuziazmo dėka Saločiams netrūksta atminties įamžinimo vietų. Pasidaro man smalsu, o kas stovi už jo nugaros, kad šios idėjos tampa įgyvendinamos. Juk žinome senas tiesas, kad vienas lauke ne karys... Galbūt stipri ir vieningas bendruomenė?!

Akies žvilgsniu pagaunu skubančią moterėlę link manęs. Krenkšteliu, pasitaisau akinius ir suprantu, kad susitikimas neišvengiamas. Jaudinuosi, nes šio susitikimo laukiau ilgai. Smalsios moterėlės akys žaismingai žybteli ir pasisveikina su manimi užduodama klausimą.

– Sveiki, jūs tikriausia manęs laukiate?! Aš esu Dovilė Valančienė Saločių bendruomenės pirmininkė, – tiesia ranką pasisveikinimui.

– Antanas... Antanas Jaras, – prisipažįstu sutrikęs, bet irgi ištiesęs ranką bei mirktelėjęs tęsiu pokalbį... – Gražu čia pas jus, ypatingoj vietoj gyvenat.

- Taip... Sutinku, kad ypatinga vieta su ypatingais žmonėmis, – paslaptingai šypteli Dovilė ir ji man pasiūlo užsukti į svečius, kur mes galėtumėm ramiai pasišnekėti apie tuos pačius Saločių bendruomenės žmones.

Kieme pasitinka gagenančios žąsys. Mintyse pagalvojau, kad tikriausiai čia gyvena darbštūs žmonės, nes retai, kas belaiko namuose ūkį. Sodybos tolumoje matau augusį vyrą ir mažesnį vyrioką, besidarbuojančius prie šiltnamio.

Dovilė sutrinka ir raustelėjusiais žandais pralemena, kad vyras grįžęs iš reiso puola padėti ūkyje. Tikri aukštaičiai, mintyse pagalvoju. Darbštūs bei energingi. Įeinu į namo vidų. Ogo!

Nustembu, užuodęs pažįstamos vaikystės kvapą – duonos kvapą! Šypteliu Dovilei, o jos paragintas prisėdu ant krėslo. Jai pasiūlius arbatos su duona – neatsisakau, nes seilės jau kaupiasi burnoje. Kol užvirina arbatą ir pripjausto duonos – šnekučiuojamės apie Saločių bendruomenę.

Dovilė prisimena tą pirmą dieną, kai ją paskyrė Saločių miestelio ir aplinkinių kaimų bendruomenės pirmininke. Jos teigimu, kad tą dieną jai tikrai ir galvą skaudėjusi, ir buvo sutrikusi bei pasimetusi. Dovilė papurto galvą ir sako, kad tikrai neplanavusi ir nenorėjusi, bet žmonių bei savo vyro paraginta sutiko kandidatuoti. Ji prisipažįsta:

– Kas mane žino, tai ir sužino, kad nemėgstu žodžių vynioti į vatą. Nemėgstu apkalbėti už akių. Iš pat pradžių buvo sunku – jaučiausi žalia - kikendama prisipažįsta. Juk žmonės yra žmonės, kartais ir tenka pasiginčyti ir gali nuomonės išsiskirti – juk tai žmogiška ir normalu.

Išmokau ir pati labai daug ko – tolerancijos vienas kitam. Nesmerkimo, o paskatinimo! Kol susikalbėjom,o atrodo, kad visi bendraujam viena ta pačia lietuvių bendrine kalba – praėjo šiek tiek laiko, kol pripratom vieni prie kitų. Geriausiai padėjo adaptuotis – susirinkimai, bendros veiklos su žmonėmis bei kalbėjimas.

Labai didžiuojuosi, kad Saločių bendruomenės tarybos nariai yra mano ramstis ir atsvara: Roma Jakubonienė, Inga Jasiukienienė, Gintaras Gaigalas (kai jis negali – talkina jo žmona), Kristina ir Viktoras Dodai, Kristina Šataitė. Tai žmonės skirtingų profesijų, susiję meile Saločiams bei jų tradicijų puoselėjimu bei įgyvendinimu, – kuriam laikui Dovilė nutyla.

– Kai kurie iš jų vaidina ir su spektakliais pasirodo ne tik Saločiuose, bet ir kituose rajonuose. - Dovilės akyse sužvilga ašaros, šiek tiek sutrinka ir netikėtai prabyla, man net nespėjus mirktelt.

– Atsiprašau, atrodo nesu pernelyg jautri, bet, kai galvoje prabėga daugybė praėjusių renginių akimirkų – krūtinėje pasidaro šilta ir gera, ir tuo pačiu užklumpa rūpestis bei jaudulys dėl ateinančių Antaninių.Tikriausiai ir jūs girdėjote apie šią šventę.

– Taip... tikrai... Antanines ant Mūšos teko ne kartą girdėti ir man, – mintyse pagalvojau ir greitai surezgiu klausimą, kuris domina ne vieną salotietį, – Kada planuojama šventė „Antaninės ant Mūšos“, Kas dalyvaus? Kokia šventės tema?

– Oi, patikėkit dėl temos net neteko sukti galvos – Boleslovas Tuskėnas, mūsų krašto profesionalas dailininkas – švenčių iniciatorius kartu su akmens skulptoriumi Valiumi Remeika sumąstė cirko tematiką dar praėjusią vasarą.

O rugsėjo mėnesį Saločių bendruomenė pasirašėme sutartį su romų ansambliu „Sare Roma“, pakvietėme klounų teatro studiją „Dulidu“ iš Klaipėdos su spektakliu „Profesorius ir blusa“, atlikėja Aldegunda ir kt.

Mūsų šventė „Antaninės ant Mūšos“ vyks 2020 metų birželio 13 d. – 14 d. tikimės, kad ir jūs galėsite sudalyvauti. Jūs gi visgi Antanas! Žiūrovų lauks ne tik cirko tematikos koncertai, bet ir birželio 14 d. Saločių Šv. Juozapo parapijos bažnyčioje planuojama sakralinės muzikos programa. O Saločių miestelio aikštėje planuojama kapelų šventė.

– Ogo! Tikiuosi, kad laiko atsiras aplankyti jūsų organizuojamą šventę. Gal galite, Dovile, papasakoti, o kieno mintis yra organizuoti šią šventę ir kelinti metai ši šventė vyksta?

– Antaninės ant Mūšos – tai šeštą kartą Saločiuose organizuojama miestelio šventė. Prieš keletą metų Saločių seniūnas Alg. Mašalas, dailininkas B.Tuskėnas, Saločių bendruomenės pirmininkė D. Uogintienė bei Šv. Juozapo bažnyčios parapijos klebonas J. Tamošiūnas suvienijo ir subūrė miestelio žmones, sukurdami šventę „Antanines ant Mūšos“ gyventojams bei miestelio svečiams.

Dailininkas B. Tuskėnas kūrė ir iki šiol kuria miestelio šventei dekoracijas, laivus puošdamas sceną, miestelio erdves atitinkamai temai. Šventė „Antaninės ant Mūšos“ kiekvienais metais turi skirtingą temą ir idėją: pavieniai asmenys, įvairios organizacijos, bendruomenės, svečiai iš svetur stengiasi atrodyti atitinkamai į miestelio sukurtą įvaizdį. Šiais metais turime ir jubiliejų! 2020-aisiais metais minimos 75-osios Saločių Šv. Juozapo bažnyčios įrengimo metinės.

Viena didžiausių Saločių miestelio bei bažnyčios švenčių – Antaninės. Šiai progai Pasvalio kultūros centro Saločių skyrius organizuoja išskirtinio grožio reginį, kurio metu meninės architektūros apšvietimu atkursime senosios bažnyčios pastatą Mūšos pakrantėje, plaukiant laivų regatai. Tokiu būdu norime pristatyti Saločių gyventojams bei miestelio svečiams mūsų regionui būdingą istoriją. Susirinkę gyventojai bei miesto svečiai bus apdovanoti naktine misterija „Nojaus laivas“ – muzikos koncertu, kurių metu Mūšos pakrantė nušvis dar neregėtomis spalvomis.

Tai bus žodžio, muzikos ir šviesų sintezė. Mūsų bendruomenės tarybos nariai aktyviai rašo projektus (R. Jakubonienė, I. Jasiukienienė), kad šventė turėtų finansinių išteklių.

Pasvalio kultūros centro Saločių skyriaus darbuotojai: V. Remeika ir A. Gričiutė prisideda prie šventės režisūrinių užmanymų, įgyvendinimų. Su jais bendruomenę sieja ypatingai glaudus bendradarbiavimas, nes mes negalim be jų, o jie negali be mūsų. Mano manymu, kad Saločių bendruomenė – tai visi žmonės gyvenantys čia, kuriantys bei dirbantys čia. O mūsų bendruomenės užduotis – išpildyti kiekvieno gyventojo poreikį, nes aš esu bendruomenės dalis.

Mes po 2019 metų šventės „Antaninės ant Mūšos“ kryptingai dirbame ties 2020 metų Antaninių tematika: 2019 m. Šv. Kalėdų metu Saločių bendruomenė dėkojo šventės rėmėjams, kūrė kalėdinį miestelį Saločiuose, vyko į seminarą su Z. Kelmickaitė – pristatydami savo šventės „Antaninės ant Mūšos“ tradicijas. Pasvalio rajono Antano Poškos pagrindinės mokyklos mokytojas Boleslovas Tuskėnas kūrė scenografiją kartu su mokiniais mokyklos karnavalui „Cirko“ tematika.

Saločių kultūros namai kartu su bendruomene sukūrė bendrą produktą – kaukių istoriją „Mergaitė su degtukais“ pagal H. K. Anderseno pasaką. Teko ir man vaidinti! Galiu pasakyti, kad man visai patiko! – Dovilė juokiasi ir teigia, kad čia Saločiuose nėra palauk. Yra tiesiog žodis reikia. Ir niekam nėra aišku iš salotiečių, ar jam vieną dieną neteks lipti ant scenos ir kažką ten daryti. Dauguma moterų Saločiuose lanko linijinius šokius pas choreografę J. Preidžiuvienė. Žmonės turi, kur išeiti!

– Kiek nupinta vainikų, kiek pasveikinta Antanų, Jonų! Dvi vestuvinių muzikantų fiestos, kapelų šventės, senjorų vakaronės, bendruomenės narių popietės, padėkų vakarienės remėjams, kaimynų dienos, bendruomenių varžytuvės, apsilankymai bendruomenių renginiuose, įvairios išvykos ir kt.

O kur dar ateinantis 2020 m. balandžio 13 d. renginys-mugė Saločių parke „Kam Kaziuks, o kam Antaniuks“, – Dovilė sunkiai atsidūsta – sunki būna užduotis suruošti šventę, bet kartu ir labai smagu. Ir dėl vieno dalyko didžiuojuosi, kad esu salotietė. Žinote dėl kokio?

– Ne! Net nenumanau! – šiek tiek sutrinku ir įtariai žvelgiu į ją.

– Dėl to, kad mūsų žmonės yra vieningi, kad visos organizacijos: Saločių Šv. Juozapo bažnyčios parapija, Saločių seniūnija, Antano Poškos pagrindinė mokykla, Saločių bibliotekos, Saločių bendruomenė, Saločių kultūros namai, rengiant didžiąsias šventes yra tarsi vienas vieningas mechanizmas, kuris užkrečia ir visus aplinkinius.

Patikėkit manim, net neįmanoma suvardinti žmonių, kurie nėra bendruomenės tarybos nariai, bet aukoja savo laiką kilniam, tauriam tikslui – gaivinti tradicijas Saločių krašte – Pasvalio rajono savivaldybės tarybos sekretorė E. Aleksandravičienė, neeilinių talentų žmogus B. Tuskėnas, išradėjas D. Prėnas, tikras miestelio puošėjas G. Kačerauskas, pagalbininkai: O. Dovidavičius, A. Žigas, M. Titaitienė...- giliai atsidūsta ir minutėlę pagalvojus bei nusišypsojus prasitaria, kad tikriausiai daugumos Saločių gyventojų pavardės ir ne tik salotiečių turėtų atsidurti šiame straipsnyje.

O dabar tokia atsakomybė – 2019 m. Pasvalio krašto „deimančiukai“. Net nesitikėjau, kad mes būsime tarp pretendentų! Smagu, kad mus pastebėjo...

Kurį laiką tylime. Žvilgteliu į laikrodį ir manau, kad pats metas judėti... Atsisveikinu su Dovile, palinkėdamas jai stiprybės ir sveikatos bei kantrybės. Kiek reikia neblėstančios energijos, kad visus užkrėstumei kūryba bei pasitikėjimu vieninga idėja.

Tursnoju iš kiemo, pakeldamas ranką - atsisveikinu su dirbančiais vyriokais. Nusišypsau ir mintyse pagalvoju, šitam vyriškiui ramybės nėra, kai šalia tenka gyventi su tiek idėjų generuojančia moterimi!

P.S. už Saločių miestelio ir aplinkinių kaimų bendruomenę dar galite balsuoti!

http://darbs.lt/balsavimas-2019/?fbclid=IwAR0lP2bpltyzXF3N7_ipZfUpLEp86SRqMGLTV0LsJvs2po632n_9FFaFPug



REDAKCIJA REKOMENDUOJA