Artėja laikas iškelti tinginystės vėliavą

Šiauliai
Bendrystė. Vaikų vasaros atostogų metu tėvai privalo rasti laiko savo atostogoms, kurios bent šiek tiek sutaptų su vaikų atostogomis. Vaikams svarbiausias tėvų dėmesys bei laikas, praleistas kartu. Kartu patirti įspūdžiai ilgai išliks vaikų širdyse bei sustiprins tarpusavio ryšį. (Natalya Zaritskaya nuotr.)
Jurgita Kastėnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Vaikai nekantriai skaičiuoja vasaros atostogų dienas, o tėvai savo ruožtu ieško vasaros stovyklų, kad tik jų atžalos nesėdėtų dykai. O juk vaikai per mokslo metus pavargsta taip pat, kaip ir dirbantys suaugusieji.

Nieko neveikimas nėra tuščias reikalas

Anot psichologės Erikos Zvilnės, visiškai normalu, kad net ir tobuliausiems tėvams reikia poilsio nuo vaikų, todėl dauguma tėvų, artėjant vaikų vasaros atostogoms, jaučia sumaištį. Specialistė sako, jog neretai vaikų ir tėvų atostogų samprata dažnai skiriasi, nors, paprašius apibūdinti patį žodį „atostogos“, suaugusieji mintimis panyra į poilsį, malonumus, pramogas. Vaikams tai laikas, kai darai tai, ką ir kada nori, o ne tuomet, kai reikia. Suaugusiesiems svarbu atminti, kad kalbama ne apie savo, o vaikų atostogas, todėl lemiamas balsas priklauso jiems.

Atostogų laukimas neturi apsiriboti vien likusių dienų skaičiavimu. Kur kas vertingiau pasidaryti būtinų darbų prieš atostogas sąrašą: susirasti lankytinų vietų, susikrauti lagaminą, nusipirkti kepuraitę ar akinius nuo saulės ir kt. Tai leis išmokti džiaugtis kasdienybe bei pasiruošimo atostogoms procesu. Suprantama, ne visus vaikų norus tėvai pajėgūs išpildyti, tad neretai, išgirdę vaiko svajones, labai greitai jas užmuša savo sumenkinančia reakcija. Psichologė sako, jog net ir absurdiškiausioje svajonėje yra tai, ką galima pasiūlyti kita forma.

Atostogos pirmiausia skirtos pakeisti įprastą per mokslo metus lydėjusią veiklą, pailsėti, atgauti jėgas. Vaikai širdyje turi pajusti svarbiausią pokytį – kad nebereikia niekur skubėti: nei į mokyklą, nei į būrelį, nei į treniruotes. Vadinasi, pagaliau atėjo laikas neskubiems pusryčiams, nebeliko chaotiškų rytų, galima iki soties pasimėgauti ilgesniais pasibuvimais su tėvais, seneliais ir kitais brangiais žmonėmis.

Tad, atostogoms artėjant, tėveliai neturėtų pulti nerimauti bei dairytis naujų veiklų, kuriose atostogautojai, tėvų supratimu, kokybiškai leistų laiką. Tai aktualu ypač dabartiniu metu, kai ne tik suaugusieji, bet ir vaikai retai gali pasidžiaugti diena, kuri nuo ryto iki vakaro priklauso tik sau pačiam. Amžius čia neturi reikšmės. Ir mažam vaikui taip pat svarbu gerai paatostogauti.

Suaugusiesiems nereikėtų bijoti laiko, kai vaikai nieko neveikia. Vadinamasis nieko neveikimas yra tam tikras darbas su savimi. Tokia būsena labai palanki kūrybiškumui ugdyti, nes tuštumos būsenos patyrimas skatina žmogų ką nors veikti. Tačiau tai jokiu būdu nėra sėdėjimas prie kompiuterio ar telefono. Geriausias laikas nieko neveikimui – pirmos dvi savaitės iškart po mokslų.

Dažnas suaugusysis laukia atostogų, svajodamas gerai išsimiegoti, užsiimti tik maloniais dalykais ir pan. Psichologė sako, jog nereikėtų visiškai pamiršti dienos režimo net ir per atostogas. Natūralu, kad miego režimas gali šiek tiek pasikeisti, tačiau jis būtinas net atostogų metu. Bent valandą prieš miegą vertėtų neleisti naudotis kompiuteriu ar žiūrėti televizoriaus.

Tokia veikla stimuliuoja, tad trukdo užmigti ir ramiai išsimiegoti. Kambarys, kuriame miegama, turi būti tylus, gerai išvėdintas, vėsus visą naktį. Itin svarbu prieš miegą skirti laiko pabendrauti su vaiku. Tai aktualu kiekviename vaiko amžiuje. Kiek reikia laiko, kad vaikas išsimiegotų, priklauso nuo individualių jo poreikių – vienam gali pakakti aštuonių valandų, kitam prireiks dešimties ar daugiau valandų per parą.

Atostogos neturi priminti chaoso. Joms taip pat būtina dienotvarkė, suprantama, ne tokia griežta, kaip mokslo metais. Nereikėtų pamiršti ir iki tol turėtų pareigų. Surašykite sąrašą darbų, kuriuos reikia nuveikti, ir leiskite vaikams pasirinkti, ką jie padarys. Vaikai nejaus, kad jiems kaskart nurodinėjama, ir tai pakels jų motyvaciją.

Net ir per vasaros atostogas nereikėtų atitrūkti nuo mitybos režimo – pusryčiai, pietūs ir vakarienė turi ir toliau išlikti svarbia vaikų dienotvarkės dalimi, juolab kad vasarą apstu šviežių vaisių ir daržovių, kurie reikalingi augančiam organizmui.

Beje, jeigu vaikams liepiame laikytis režimo, tai reikėtų rodyti savo asmeniniu pavyzdžiu. Dienos režimas susijęs su tvarkingu gyvenimu, savo sveikata, pareiga sau ir visa tai, rūpindamiesi savo vaikais, skiepijame nuo mažų dienų.

Tobulo recepto nėra

Jeigu griebiatės plano, kaip vaikas leis vasaros atostogas, geriausia, ką galite padaryti, leisti savo atžalai dalyvauti, sudarant veiklų planą, kuris disciplinuos ir jus, ir vaiką. Vaikams labai svarbu išgirsti iš tėvų paprastą, tačiau jiems labai esminį klausimą: „Kaip tu norėtumei praleisti savo atostogas?“ Tad paimkite švarų popieriaus lapą ir kartu su vaiku pasvajokite. Veiklos planavimas labai priklauso ne tik nuo vaiko amžiaus, bet ir individualių jo savybių. Vertėtų nepamiršti, kad pramoga po pramogos gali vaiką išvarginti, o juk atostogos – poilsio metas.

Visos vasaros skirti malonumams nereikėtų. Mėgautis atostogomis įmanoma tik tuomet, kai nesi persisotinęs.

Atostogų metu pravartu prisiminti ir tuos, kuriems praverstų pagalba: senelius, vienišus žmones ir pan. Tai padės sustiprinti visavertiškumo jausmą, jog, nepaisant amžiaus, vaikas bus vertinamas. O tai ypač svarbu.

Jeigu vaikas mėgsta pasyvų poilsį, kuris taip pat duoda naudos, pasiūlykite jam rašyti atostogų dienoraštį. Aprašytos mintys ir įspūdžiai įkvėps naujoms idėjoms ir drąsiems darbams.

Privalu pasirūpinti vaiko amžių atitinkančiomis knygomis. Nereikia versti jų skaityti, tačiau niekada nežinosi, kada vaikas atras knygas. Tai nutinka kiekvienam skirtingu metu, tad galbūt tas metas kaip tik vasaros atostogos. Vasaros skaitiniams parinkite tokią literatūrą, kuri neapsunkina poilsiausiančios galvos, teikia malonumą ir tuo pačiu prikausto dėmesį.

Dažniau raskite laiko kartu su vaikais šokti ant dviračių. Atostogos – pats metas skirti daugiau laiko primirštiems pomėgiams, ypač šiuo metu, kai vaikai labai priklausomi nuo informacinių technologijų, o mokykloje patyrė didžiulį protinį krūvį, daug laiko praleido sėdėdami.

Jeigu siekiate lavinti protinius gebėjimus ir vaikas tam neprieštarauja, sudarykite kompleksą loginių užduočių, galvosūkių, kryžiažodžių, tačiau šiai veiklai skirkite kasdien po nedaug laiko. Priešingu atveju atostogos niekuo nesiskirs nuo visus metus besitęsusių pamokų.

Tėvams, dievinantiems stovyklas, taip pat nederėtų pamiršti, jog, nepasitarus su vaiku iš anksto, jų slapti ir geri norai gali tapti šoku. Ypač tai aktualu, jeigu vaikas paauglys. Tokį kartu neaptartą sprendimą paaugliai gali priimti kaip atstūmimą. Todėl staigmenos, ypač jeigu jūs patys niekada nėjote su vaiku į gamtą, nenakvojote palapinėje ir pan., gali likti nesuprastos.

Niekas geriau nepažįsta vaikų, kaip jų tėvai. Vieniems vaikams patinka leisti laiką su numatyta programa ir režimu, kitiems reikia pailsėti nuo komandų ir norisi keltis tuomet, kai patiems norisi. Šiltnamio sąlygomis augintų vaikų nereikėtų staiga išmesti į jiems visiškai priešingą aplinką. Emociškai prie tėvų bei namų aplinkos prisirišusiems vaikams labiau tinka dienos stovykla. Jos itin pasitarnauja į pirmą klasę besiruošiančiųjų pasiruošimui – padeda socializuotis, pratintis prie tam tikros dienos struktūros. Taisyklė „kuo brangiau, tuo kokybiškiau“ ne visada pasiteisina. Gera finansinė padėtis nebūtinai reiškia gerą emocinę vaikų savijautą.

Galbūt vietoje įmantrios stovyklos jūsų vaikas mieliau pasirinks išvyką su šeima prie netoliese esančio ežero ir buvimas kartu duos kur kas daugiau naudos nei didžiuliai finansiniai ištekliai. Laimė pasiekiama per ryšius su kitais žmonėmis ir santykius su artimaisiais, o ne per pinigus.