ART: nau­jas me­no žur­na­las Šiau­liuo­se

Šiauliai
Kvadratas. Meno teritorija Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

„Ani­ma Mun­di Aca­de­mia“ (AMA) 2021 m. Šiau­liuo­se iš­lei­do du pir­mus me­no žur­na­lo ART nu­me­rius. Žur­na­las lei­džia­mas ang­lų kal­ba, nes yra orien­tuo­tas į pla­tų­jį me­no pa­sau­lį skir­tin­go­se ša­ly­se ir skir­tin­guo­se že­my­nuo­se.

AMA yra gausybę narių vienijanti pasaulinė menininkų organizacija, kuri siekia jungti, telkti, mobilizuoti skirtingas iniciatyvas, griauti niekam nereikalingus barjerus, kalbėti universalia meno kalba. Žurnalas pradėtas leisti 2021 metų trečiajame ketvirtyje.

2022 m. kas ketvirtį išeis po naują numerį. Metų gale bus išleistas ir čia sutalpintų kūrinių katalogas. Žurnalą jau dabar net ir formaliai iš kitų leidinių išskiria originalus dizainas, saikingas stilius, šriftas, gera poligrafinė kokybė. Lietuvos kontekste toks leidinys yra ne tik naujovė, kultūrinis, meninis įvykis, bet ir savitas pažadas.

Kaip įvykis, toks žurnalas suteikia galimybę rasti langą į platų meno pasaulį, sudėtingą ir įnoringą rinką. Leidinys tampa tikru įvykiu Šiaulių leidybinėje ir kultūrinėje istorijoje. Tai jau savitas pažadas – naujos tradicijos kūrimas. Tradicijos kūrimas, vengiant institucinio nuolaidžiavimo ir pataikavimo. Leidyba remiama tam tikrų privačių iniciatyvų ir asmeninių lėšų.

Dera šiek tiek plačiau pakalbėti apie bendrą ART žurnalo strategiją. Atskirus kiekvieno leidinio turinio lygmenis sprendžia bendra tarptautinė komisija, kurios balsas visada yra lemiamas. Žurnalo sąrangos strategija yra nukreipta daugeliu skirtingų krypčių. Abiejuose numeriuose yra sudėta gausybė interviu, kur skirtingi menininkai įvardija savo estetinę ir kūrybinę orientaciją, atsako į jiems užduotus klausimus. Tie interviu – ne tik apžvalga ar įžanga į asmeninį kūrybos lauką. Daug svarbiau perprasti meninio tyrimo ir kūrybos santykius, interviu suvokiant kaip tam tikrą kokybinį tyrimą.

Kitos šio žurnalo rubrikos mus nukreipia į parodų sales, kur einama apžvalginiu autoriniu maršrutu. Parodų salė suvokiama kaip prisistatymų, polemikų, paraiškų, manifestacijų vieta. Paroda traktuojama ne vien kaip ataskaita už nuveiktus darbus, bet ir kaip atviras diskusijų laukas.

Dera pridurti, kad AMA jau turi migruojančią galeriją. ART žurnale pristatomi ir jauni, dar neįgiję platesnio populiarumo kūrėjai. Atveriamos jų turimos, esamos ir dar tik būsimos estetinės, technologinės, socialinės ambicijos. Debiutuose ieškoma jau esamos meistrystės, kūrybinio veržlumo, polėkio ir įdirbio sąveikų.

Žurnale galima rasti ne tik įvairių stilingų autorinės raiškos aplinkybių, bet ir skirtingų šalių sukauptų meno kolekcijų. Jas suvokiant kaip meno bei kultūros tradiciją, kūryba ir kūrėjai neįsivaizduojami be pačių galerijų su istorine jų įvairove. Ieškant bendro braižo, meistrystės aplinkybių, leidinyje pristatomos Lietuvos ir pasaulio galerijos su savitu jų požiūriu į esamą tradiciją.

Tam tikras dėmesys nuolat skiriamas konceptualumui. Kūryba ir kūrėjas, kūrinys ir jo suvokimas pavaldūs idėjų, planų, vizijų, stilių raizginiui. Kūryba, kūrinys ir kūrėjas – tai painus atsinaujinantis intelektinių sprendimų, ieškojimų, paraiškų laukas. Atskiros rubrikos skirtos ir konkretiems kolekcininkams, jiems leidžiant paskleisti savo surinktus darbus. Dėl asmeninių jų pastangų bei iniciatyvų išsaugomi reikšmingi kūriniai.

Verta paminėti ir tam tikras perspektyvas. Pats žurnalo turinys ir atskiros rubrikos nuolat pildysis ir tobulės, atsiras naujų temų ir potemių, vystysis, plėsis šalių ir kraštų kūrėjų geografija, steigsis naujų socialinių iniciatyvų. Numatoma atitinkamo dėmesio skirti kūrinio vertinimui, meno socialumui, etnomodernizmui, sakraliniams klausimams ir t. t.

Pabaigoje dera pristatyti ir kūrybines šio žurnalo pajėgas. Žurnalo redaktorė ir interviu sudarytoja – Zita Vilutytė, anglų kalbos redagavimu užsiima Renay E. Morris, tekstų autorius – Jurgis Dieliautas, dizainerė – Eva Buzaitė, kolekcinę veiklą koordinuoja Ričardas Jakutis.

Žurnalas ART akcentuoja atvirumą pasauliui, įvairių kraštų savitai patirčiai, modernybės raiškai. Ieškoma bendro kūrybinio ornamento, kuris vienytų ir tuo pačiu rodytų atskiros šalies, vietos, tradicijos, kultūros savitumą. Žurnale galima rasti ir šiauliečių menininkų, kurie prisistato pasauliui. Iš savo darbų, stilių, dirbtuvių jie prabyla savita intonacija. Šiauliai šiuo atveju tampa dar vienu leidybiniu centru, į kurį krypsta daugelio kūrėjų dėmesys.

Filosofas Jur­gis Dieliautas