Tyrimas parodė, kuriame Lietuvos mieste kebabai brangiausi: tai ne Vilnius

Mažas kebabas Lietuvoje nuo 2024 m. lapkričio vidutiniškai pabrango 9,88 proc. ir šiuo metu kainuoja 5,56 euro. Brangiausiai šis patiekalas kainuoja Šiauliuose – vidutiniškai 5,90 euro. Kebabų entuziastų bendruomenė „Kebab Guru“ atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad Lietuvoje greitojo maisto restoranuose pavalgyti vis dar kainuoja mažiau nei nueiti dienos pietų, kurie, „Verslo žinių“ duomenimis, 2025 m. Lietuvoje kainavo vidutiniškai 7,63 euro. Nuo 2019 m. pabaigos vidutinė dienos pietų kaina išaugo apie 40 procentų. Verslininkai teigia, kad kainos kyla daugiausia dėl kelių įsišaknijusių problemų.

Pigiausia – Mažeikiuose, brangiausia – Klaipėdoje

Iš viso „Kebab Guru“ komanda ištyrė 202 greitojo maisto kebabų restoranų kainas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Mažeikiuose. Paaiškėjo, kad kebabai brangiausiai kainuoja Klaipėdoje – vidutiniškai 6,32 euro. Palyginti, Mažeikiuose šis patiekalas vidutiniškai kainuoja 5,46 euro. Vilniuje ir Kaune kainos yra panašios: sostinėje kebabas kainuoja 5,98 euro, Kaune – 5,94 euro. Šiauliuose vidutiniškai teks pakloti 6,17 euro.

Taip pat maža mėgstamų bulvyčių porcija Lietuvoje vidutiniškai kainuoja 3,03 euro. Brangiausiai šis patiekalas kainuoja Šiauliuose (3,37 euro), o pigiausiai – Mažeikiuose (2,80 euro).

Na, o už mažą kompleksą, į kurį įeina mažas kebabas, bulvytės ir gėrimas, Lietuvoje vidutiniškai teks sumokėti 9,01 euro. Įdomu, kad šiuo atveju miestų pasiskirstymas atrodo kitaip: pigiausiai toks kompleksas kainuoja sostinėje (vidutiniškai 8,81 euro), o daugiausiai – Kaune (9,76 euro). Tiesa, nemažoje Lietuvos dalyje greitojo maisto restoranų kompleksų kainos jau viršija ir 10 eurų.

Nors daugelis skuba kaltinti restoranus godumu, viskas nėra taip paprasta – iš tiesų augo ir mokesčiai, ir minimalus atlyginimas, ir išlaidos maisto produktams ar net interjerui.

Tiesa, kaip teigia „Kebab Guru“ vadovas Rokas Petrošius, didieji tinklai turėjo daugiau galimybių optimizuoti savo išlaidas: „Didieji restoranų tinklai turi mažesnes kainas, kurios vienodos visuose restoranuose, nes gali derėtis su tiekėjais, o mažieji restoranai dažniausiai perka produktus iš mažmeninių parduotuvių. Todėl jeigu tai pačiai įmonei priklauso, pavyzdžiui, tik dvi kebabinės, net ir jose kainos dažnai skiriasi.“

Greitojo maisto restoranų tinklo „Jammi“ strategijos vadovas Žilvinas Kuprėnas teigia, kad tinklas žemas kainas stengiasi išlaikyti net ir neįprastais būdais: „Saulės energijos jėgainių įsigijimas ar užsakymų pateikimo proceso skaitmenizavimas mums leidžia sutaupyti tūkstančius eurų. Dėl to visuose miestuose galime nustatyti vienodas kainas ir per pastaruosius dvejus metus kebabų kainas kėlėme tik 40 centų, o bulvyčių kainų išvis nekeitėme. Stengiamės būti socialiai atsakingi ir kainas kelti tik tada, kai tam atsiranda būtinybė, manome, kad kebabas – tai maistas, kuris turi būti prieinamas kiekvienam.“

Brangiausias kebabas – net 10 eurų

Brangiausią Lietuvoje kebabą galima rasti Kaune ir Vilniuje – dviejuose restoranuose jis kainuoja net 10 eurų. Na, o pigiausią kebabą galima suvalgyti Šiauliuose – jis kainuoja vos 4 eurus. „Verta pastebėti, kad kebabas kebabui nelygus. Skiriasi jų dydis, sudėtis, kartais net ir du maži kebabai iš skirtingų restoranų gali skirtis keliais šimtais gramų. O štai, pavyzdžiui, bulvytės visur kainuoja panašiai – apie 3 eurus, tačiau „Jammi“ jas siūlo vos už 1,60 euro, nors ir dydis, ir sudėtis – standartiniai“, – sako R. Petrošius.

Skirtumų galima pamatyti kiekviename mieste. Pavyzdžiui, pigiausias kebabas Kaune kainuoja 4,1 euro. Klaipėdoje daugiausiai šis patiekalas kainuoja 7,5 euro, o mažiausiai – 4,5 euro. Vilniuje kaina svyruoja nuo 4,2 iki 10 eurų, Šiauliuose – nuo 4 iki 8 eurų, Mažeikiuose – nuo 4,6 iki 6 eurų.

Prie augančių restoranų kainų Lietuvoje prisideda ir maisto vežiojimo programėlės „Wolt“ bei „Bolt“. Maži restoranai be šių programėlių išgyventi dažnai tiesiog negali, tačiau tuo pat metu joms tenka atiduoti net apie trečdalį pajamų arba gerokai pakelti savo kainas, dėl to klientai taip pat būna priversti rinktis maistą kitur.

Pastebima, kad vieną galimybę susimažinti sąnaudas turi visi restoranai, nesvarbu, koks jų dydis ar tipas. Pietų Europoje įprasta matyti, kad virtuvėje dirba ir pats restorano savininkas, net jeigu tai ir greitojo maisto restoranas. Tokiu atveju galima sutaupyti kelis tūkstančius eurų per mėnesį, tačiau tai jau tampa ne verslu, o amatu ir pomėgiu.

Išankstiniais duomenimis, birželio mėnesį Lietuvoje metinė infliacija siekė 3,1 proc., ir tokiame lygyje ji laikosi jau kurį laiką. Prie to itin smarkiai prisideda būtent restoranų ir kitų viešojo maitinimo paslaugų kainų augimas. Ž. Kuprėno manymu, besikeičiantis gyvenimo tempas ir įpročiai verčia miestų gyventojus vis dažniau užsisakyti maisto, o ne jo gamintis, tačiau geriausias būdas sutaupyti tokiu atveju yra užsakymą pateikti tiesiogiai, o ne naudojantis maisto pristatymo programėlėmis. „Užsisakydami tiesiogiai iš restorano, vidutiniškai išleisite 30 proc. mažiau, lyginant su maisto pristatymo platformomis.“

Siekiant paskatinti maitinimo verslo vystymąsi, reikalingas skaidrumas, tad verslininkai skatina imtis agresyvesnių kontrolės priemonių prieš vengiančius mokėti mokesčius ir skatinti restoranų svečius netoleruoti tokių atvejų. Ž. Kuprėnas primena, kad tokie atvejai dempinguoja rinką ir sunaikina smulkesnius konkurentus. „Visa kita – tiesiog natūrali konkurencija ir pačių restoranų atsakomybė imtis veiksmų siekiant pritraukti klientų. Tačiau dabar sąžiningai konkuruoti gali būti labai nelengva, ypač mažiesiems žaidėjams. Tuo turėtų pasirūpinti mūsų valdžia. Taip, kai kuriuose restoranuose, kurie vengia mokesčių, kainos pakiltų, tačiau dėl to atsirastų sveika konkurencija, ir ilgainiui rinkoje kainos netgi sumažėtų“, – apibendrina maisto rinkos specialistas.