Lukas mokėjo tik išsivirti koldūnus: dabar kulinariniais gebėjimais garsina Plungę

Ką Plungė gali pasiūlyti naujakuriui, sugrįžusiam ar vietiniam gyventojui? Žemaitijos gamtos žalumas, galbūt naują keturkojį ar net atviras verslo ir kūrybiškumo nišas. Laidos „Toliau nuo miesto“ vedėjo Nedo Stankevičiaus pažintis su trimis unikaliais plungiškiais žada atskleisti šio miesto žavesį.

Plungėje sėkmingai įsitvirtinęs virtuvės šefas Lukas Gaudutis kadaise svajojo apie lengvaatlečio karjerą, tačiau planus sujaukė traumos. Tuomet kaunietis išvyko į užsienį, net neįtardamas, kad čia įgis kulinarinės patirties ir išsilavinimą: „Gyvenime negalvojau, kad galiu būti virėjas.“ Iki tol, kaip pats juokauja, Lukas mokėjo tik išsivirti koldūnus.

Po netikėto karjeros posūkio Luko laukė dar viena staigmena – jo žmona gavo pasiūlymą dirbti Plungės ligoninėje ir jauna pora ryžosi kraustytis. „Jeigu atvirai, pasakysiu negražiai, iš pradžių buvo atmetimas“, – prisimena Lukas. Tačiau jiedu su žmona gana greitai priprato prie naujų namų: „Kažkaip kitom akim pažiūrėjom į Plungę. Pasijutom gal kaip vietiniai.“

Šiandien Lukas džiugina Plungę išskirtiniais patiekalais, kurių paragauti dažniau atvyksta miesto svečiai, nei vietiniai. „Plungiškiai, kaip ir visur, yra pratę prie tradicinio lietuviško maisto“, – aiškina šefas. Paklaustas, ar neketina čia atvežti „Michelin“ žvaigždutės, Lukas šypteli: „Reikia svajoti tyliai.“ Tikrasis jo tikslas kiek kuklesnis – patekti į geriausių Lietuvos restoranų trisdešimtuką: „Mes link to po truputį žingsniuojam.“

Plungė siūlo saviraiškos galimybes ne tik kulinarams ar gydytojams, bet ir gyvūnų mylėtojams. Bišonų veisėja Snieguolė Zabėlienė šiuo metu augina 35-ių šunelių šeimyną ir patikina, kad plungiškiai išskirtinai myli gyvūnus. Išvedusi keturkojus į parką, moteris neišvengia vietinių dėmesio: „Visi nori paglostyti, pažiūrėt tuos šuniukus.“

Plungės miestą Snieguolė apibūdina vaizdžiai: „Graži Plungė mūsų, žalia Plungė.“ Moteris mato nemažai gyvenimo šiame mieste privalumų: „Turim ežerą, turim rūmus, parką labai gražų, daug renginių.“ Be to, tiek patys plungiškiai, tiek miesto šunų mylėtojai yra itin paslaugūs: „Jeigu tau kokios problemos – visada patars, visada palaikys.“

Plungiškė Jurgita Každailytė buvo pabėgusi ir iš gimtojo miesto, ir iš gimtosios šalies, tačiau vis tiek grįžo namo. Deja, pirmieji įspūdžiai sugrįžus nebuvo pozityvūs. „Nuobodu, nėra ką veikti, kokios čia mano galimybės, kaip čia bus“, – prisimena moteris.

Jurgitos nuobodulys gimtinėje per ilgai neužsitęsė – sutikusi kūrybišką bendramintį plungiškį, ji pajuto įkvėpimą. „Galvojom, kaip Plungėj padaryti kažką inovatyviau, kodėl Plungės verslai ne tokie inovatyvūs ir kaip čia galėtume pajudėti“, – prisimena Jurgita. Sėkmingai realizuotos idėjos virto Plungės klubu, kurio tikslas, pasak moters, yra „burti Lietuvos ir pasaulio plungiškius kartu, kad jie kurtų ryšį su Plunge.“

„Plungė man pasirodė kaip atvirų širdžių ir plačių verslo galimybių miestas. Žmonės čia svetingi ir šilti, o pats miestas tik ir laukia naujų idėjų ir yra pasiruošęs padėti jas įgyvendinti“, – pažinties su nauju miestu įspūdžius apibendrina laidos vedėjas Nedas.

Įkvepiančios plungiškių istorijos – jau šį šeštadienį, 09.30 val., laidoje „Toliau nuo miesto“ per LRT PLIUS ir portale LRT.lt.