Aistra futbolui nigerietį atvedė į Joniškį

Joniškį savo gyvenamuoju miestu jau vadina iš Nigerijos kilęs 21-erių metų Paskalis Chibuikem Nwosu. Į Lietuvą vaikinas atvyko žaisti futbolo ir neapsiribojo vien sportu. Jo dienotvarkėje greit atsirado kitų veiklų ir... patarnavimas šv. Mišiose Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Vis tik vaikino ateitis lieka miglota ir priklausanti nuo Migracijos departamento sprendimo – liks čia ar išvyks.

Bažnyčioje lankosi kasdien

Ruošdamasis būsimoms futbolo varžyboms, Paskalis aktyviai sportuoja. Eidamas į treniruotes ar iš jų, vaikinas visada norėdavo užsukti į miesto centrą puošiančią didingą bažnyčią, bet visada stabtelėdavo prie užrakintų durų: „Ne prie tų durų sustodavau“, – šypsosi vaikinas.

Augęs katalikų šeimoje, Paskalis paauglystėje patarnaudavo pačiam vyskupui, lankė jaunimui skirtą seminariją, kur turėjo galimybę pasitikrinti – norįs ateityje tapti kunigu ir tarnauti Dievui ar ne. Pašnekovas atviras – kažkada svajojo ir apie dvasininko gyvenimo kelią. Planuodamas savo ateitį, P. Nwosu tarnystę Dievui pasiliko kaip atgaivą ir pasirinko sportą – futbolą.

Kartą Paskaliui pavyko – bažnyčios duris rado atviras. Po šio vizito jis tapo dažnas bažnyčios lankytojas. Ne kartą ir net ne pamaldų metu miestelėnai matė vaikiną, klūpantį prie Dievo Motinos altoriaus ir karštai besimeldžiantį. „Tokių dalykų nesuvaidinsi“, – kalbėjo viena parapijietė, ne kartą mačiusi Paskalio maldas ir susikaupimą.

Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios dekanas Remigijus Jurevičius, išgirdęs Paskalio istoriją, priėmė vaikino pasiūlymą padėti – patarnauti šv. Mišiose.

Pareigas atlieka nepriekaištingai

„Prie altoriaus mane pamatę žmonės lieka labai nustebę, ilgai žiūri. Suprantu, kad ne kasdien galima išvysti svetimšalį, patarnaujantį kunigams“, – apie joniškiečių reakcijas pasakoja Paskalis. Vaikinas priduria, kad joniškiečiai yra labai geri, ramūs, draugiški. Šiame mieste jis jaučiasi puikiai, nes draugiška aplinka suteikia pačių įvairiausių galimybių. Svarbiausia, kaip pats sako, reikia pačiam norėti priimti tai, ką duoda gyvenimas.

Patarnauti pamaldų metu Paskaliui sekasi puikiai. Konkrečios dienos liturgijos tekstai yra vienodi viso pasaulio katalikų bažnyčiose – tiek Nigerijoje, tiek Prancūzijoje, tiek Joniškyje. Todėl Paskaliui net kalba nėra barjeras, patarnaudamas Mišiose, viską atlieka tiksliai“, – sako vikaras Aldas Vinclovas.

Be širdžiai mielos veiklos ir santykio su bažnyčia P. Nwosu pastebi tolerancijos augimą miesto bendruomenėje. Būtent bažnyčios dekano sprendimas ir sektinas pavyzdys kiekvienam sudarant sąlygas tobulėti, augti, atrasti tinkamą savirealizaciją, augina visuomenėje toleranciją. Paskalis aktyviai dalyvauja jaunimui skirtose veiklose: lankosi Atvirame jaunimo centre, su mokyklų mokiniais dalyvauja bendrose į ugdymą orientuotose veiklose, savanoriauja.

Meilė futbolui atvedė į Joniškį

Pasak Paskalio, Nigerijoje daugelis nuo pat vaikystės žaidžia futbolą. Jis žaidžiamas beveik visur, kur tik galima – kiemuose, gatvėse. Ir paskui kamuolį bėga ne tik vaikai, bet ir suaugę. P. Nwosu futbolą žaisti pradėjo būdamas septynerių. Gyvendamas Nigerijoje, jis patarnavo bažnyčioje ir savo aistros futbolui neatsisakė – toliau spardė kamuolį su draugais.

Baigęs vidurinę mokyklą, vaikinas pradėjo galvoti apie tolimesnį gyvenimo kelią. Norėjosi tobulėti, augti, neatsisakant mėgiamo sporto. Tad, pasitaikius progai, pasirašė sutartį su vienu sporto klubu ir aštuoniems mėnesiams išvyko į Azerbaidžaną žaisti futbolo. „Viskas buvo gerai Azerbaidžane, bet nesijaučiau komfortiškai būtent dėl religijos. Aš – katalikas, o šalis – islamiška. Pasitaikius progai, paprašiau vizos į Lietuvą. Juolab kad tuo metu Panevėžio sporto klubas ieškojo žaidėjo.

Taip praėjusių metų vasarį jis ir atvyko į Lietuvą. Tačiau ne viskas klostėsi pagal planą. Paaiškėjo, kad sutarties su Nigerijos piliečiu Panevėžio klubas nesudarys. Nepavydėtina Paskalio situacija, vos jam atvykus į Lietuvą, susidomėjo joniškietis Edmundas Bernotas – futbolo klubo „Saned“ vyr. treneris. Jis žaidėjui iš Nigerijos suteikė gyvenamąją vietą ir galimybę žaisti komandoje už Joniškį.

„Kaip jaunas žaidėjas, Paskalis yra gabus. Kartu su komanda jis tapo praėjusių metų apskrities vicečempionu. Taip pat su komanda iškovojo antrą vietą tarp 16 apskrities komandų. Vėliau sužinojome, kad Paskaliui baigia galioti viza“, – kalbėjo E. Bernotas.

Miglota ateities perspektyva

Neturint vizos, Paskaliui užsiveria daugelis galimybių, kuriomis gali naudotis vizą turintis Lietuvos Respublikos svečias. Vienos svarbiausių galimybių – dirbti ir užsidirbti.

Nuo praėjusių metų spalio P. Nwosu laukia Migracijos departamento sprendimo dėl tolimesnio likimo. Paskalis pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvoje. Pagrindinis jo motyvas likti Lietuvoje – religija.

Nigerijoje katalikai yra persekiojami, prieš juos imamasi net smurto. Migracijos departamento sprendimo Paskalis laukia būtent Joniškyje, nes čia, kaip pats sako, daug gerų, tolerantiškų žmonių. Čia jis jaučiasi saugus ir laimingas. Žinoma, galėtų grįžti į Nigeriją ir prasitęsti vizą, tačiau tokiai kelionei reikia turėti pakankamai lėšų.

Gyvena be pajamų

Laukdamas sprendimo, Paskalis šiuo metu Lietuvoje gyvena su jam išduotu „baltu bilietu“. Jis suteikia galimybę laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau nesuteikia galimybės dirbti. O tai reiškia – gyventi be jokių pajamų. Pagal galimybes finansiškai prisideda klubo
vyr. treneris E. Bernotas, kartas nuo karto atveždamas vaikinui maisto. Taip pat Joniškio parapijos „Caritas“ neseniai suorganizavo pagalbos akciją futbolininkui Paskaliui.

P. Nwosu racione – ryžiai, nes jie yra pigiausi. Apie valgyklas ar kitas viešojo maitinimo įstaigas Paskalis gali tik pasvajoti. Jis pats gaminasi maistą iš to, ką turi, iš to, ką gauna gerų žmonių dėka.

Už gyvenamą plotą ir komunalinius mokesčius moka sporto klubas. Kartais duoda šiek tiek pinigų būtiniausioms išlaidoms, tačiau Paskalis norėtų kuo greičiau turėti galimybę užsidirbti ir integruotis į visuomenę savarankiškai.

Dėl savo padėties pašnekovas nesiskundžia. Sako, kad reikia gyventi taupiai ir kantriai laukti sprendimo. „Galbūt neturiu visko, ko noriu, bet esu dėkingas už tai, ką turiu“, – kalba svečias iš Nigerijos.

Svajoja apie studijas Lietuvoje

Jei sulauks teigiamo Migracijos departamento sprendimo, Paskalis norėtų mokytis Lietuvoje. Jo planuose – sporto arba sveikatos krypties studijos.

Vardindamas lietuviškus žodžius, kuriuos išmoko gyvendamas Joniškyje, vaikinas teigia, kad ateityje praverstų lietuvių kalbos kursai arba pamokos. Anot jo, Lietuvoje jaunimas turi be galo daug galimybių augti ir tobulėti, o svarbiausia, gyventi saugiai, turint tikėjimo, pažiūrų, ideologijų pasirinkimą.

Dėl Paskalio ateities nerimauja ir jo šeima – Nigerijoje gyvenantys tėvai, sesuo ir trys broliai. Nerimauja, o kartu ir tikisi, kad viskas pasikeis į gera ir čia, Lietuvoje, sūnaus, brolio ateitis bus šviesesnė.