Tėvus ragina suklusti: greta mokymosi priemonių kuprinėje vietos turi atsirasti ir vandens gertuvei

Iki naujų mokslo metų pradžios likus vos kelioms dienoms specialistai atkreipia dėmesį, kad vaikai vartoja per mažai skysčių, vandenį keičia saldžiaisiais gėrimais, troškulį painiodami su alkiu renkasi nesveikus užkandžius. Dėl šios priežasties greta kanceliarinių reikmenų vaikų kuprinėse vietos turėtų atsirasti ir vandens gertuvėms.

Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atstovė, visuomenės sveikatos koordinatorė ir mitybos bei maitinimo temų specialistė Aušra Blažytė sako, kad vaikų ir paauglių vandens poreikis priklauso nuo amžiaus, kūno svorio, fizinio aktyvumo bei oro sąlygų: 5–8 m. vaikai per dieną turėtų išgerti apie 1 l (maždaug 5 stiklines) vandens, 9–12 m. – apie 1,5 l (6–7 stiklines), o 13 m. ir vyresni – apie 2 l (8–10 stiklinių) vandens.
 
Pasaulio sveikatos organizacija pataria remtis 30 ml/kg kūno svorio taisykle, tad, pavyzdžiui, 40 kg sveriantis vaikas turėtų išgerti apie 1,2 l vandens, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo to, kiek vandens gaunama su maistu.
 
„Gertuvės – ypač asmeninės, vaikams pritaikytos, gali paskatinti išgerti daugiau vandens. Reikia leisti vaikui pačiam išsirinkti gertuvės dizainą – tai padidins motyvaciją ją naudoti. Rekomenduojama jas pastatyti matomoje vietoje, kad vaikas pats galėtų pasiimti ir atsigerti vandens bei nepamirštų to padaryti. Gertuvė – ne tik praktiškas įrankis, bet ir motyvacinė priemonė“, – sako A. Blažytė.
 
Geriamojo vandens fontanėliai – daugiau nei 100 mokyklų
 
Vilniuje jau daugiau nei šimte mokyklų yra įrengti geriamojo vandens fontanėliai, leidžiantys vaikams kasdien gertuves patogiai prisipildyti skaniu, švariu ir kokybišku vandeniu.
 
„Skaičiuojama, kad jei kasdien kiekvienas moksleivis išgertų nors vieną savo atsineštą pusės litro talpos gertuvę vandens, Vilniaus miesto mokyklose kasdien būtų suvartojama daugiau nei 44 tūkst. litrų. vandens. Jei bent trečdalis sostinės moksleivių kiekvieną mokslo metų mėnesį nepirktų nė vieno plastikinio vandens ar kito gėrimo butelio, atsisakytume net 270 tūkst. plastikinių butelių“, – sako Saulius Savickas, bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius.
 
Bendrovės vadovo teigimu, Vilniaus miestas sistemingai siekia užtikrinti kokybiško ir švaraus vandens nemokamą prieigą gyventojams. Tai ne tik patogu, bet ir svarbu tvarumo atžvilgiu – rinkdamiesi daugkartines gertuves ir atsisakydami plastikinių butelių tausojame aplinką, kuri itin svarbi augančių vaikų sveikatai.
 
„Tinklas jau gerai išvystytas ir kasmet plečiamas. Šiltuoju metų laiku iš namų atsineštą gertuvę galima pasipildyti daugelyje miesto vietų. Mokyklose, laisvalaikio bei kultūros įstaigose taip pat plečiamas fontanėlių tinklas. Tad visos sąlygos vaikams gerti vandenį yra sudarytos. Tereikia formuoti įpročius namuose“, – sako S. Savickas.
 
Sostinėje įvairiose viešose erdvėse šiuo metu veikia 50 vandens gertuvių, kuriose vandens į atsineštą tarą prisipilti gali tiek moksleiviai, tiek absoliučiai visi miesto gyventojai ir svečiai. Dar daugiau nei 70 gertuvių įrengta sveikatinimosi įstaigose ir kultūros centruose.
 
Visos šios gertuvės yra prijungtos tiesiai prie miesto vandentiekio, kuriuo tyras ir skanus vanduo atkeliauja net iš 245 metrų gylį siekiančių gręžinių. Tai reiškia, kad viešose gertuvėse ir mokyklose įrengtuose fontanėliuose tiekiamas lygiai toks pats vanduo, kokį daugelis naudoja namuose.
 
Kaip paskatinti vaikus gerti vandenį
 
„Vilnius sveikiau“ atstovė pastebi, kad vaikai troškulį neretai painioja su alkiu, jis gali būti ignoruojamas arba neteisingai suprantamas, ypač intensyviai žaidžiant. Paprastas būdas atskirti – kai vaikui norisi užkąsti, pirmiausia pasiūlyti išgerti stiklinę vandens ir tik tada įvertinti, ar užkandžio vis dar reikia. Tai padeda išvengti emocinio ar klaidingai suvokto alkio jausmo.
 
Kita opi problema – vaikai prioritetą dažnai teikia ne vandeniui, o gazuotiems, saldiesiems gėrimams. Vis dėlto, A. Blažytės teigimu, yra nemažai būdų mažuosius atpratinti rinktis saldžiuosius gėrimus ir paskatinti gerti daugiau vandens.
 
„Valgio metu venkite saldintų arbatų, kompotų, pirktinių sulčių ar gazuotų gėrimų. Įtraukite namų taisyklę, kad gazuotų gėrimų namie negeriame. Alternatyvos: vandenį paskaninkite natūraliais priedais, pavyzdžiui, uogomis, citrina, mėtomis. Taip vanduo tampa patrauklesnis vaikams. Svarbus tinkamas šeimos pavyzdys – jei tėvai taip pat geria vandenį kartu su vaiku, tai kuria teisingą įprotį“, – pataria pašnekovė.
 
Ji taip pat pataria kurti ritualus, pavyzdžiui, rytą pradėti stikline vandens ar prie pietų stalo gerti tik vandenį, priminti vaikams po užkandžių burną praskalauti vandeniu.
 
„Skatinkite vaiką gerti daugiau vandens pasitelkdami smagias priemones. Pažymėkite gertuvę linijomis – parodykite, kiek vandens reikia išgerti iki tam tikros valandos. Surenkite žaidimą – kas pirmas išgers stiklinę vandens. Skatinkite ir girkite – už kiekvieną išgertą stiklinę duokite lipduką ar žodinį pagyrimą“, – skatinamąsias priemones vardija specialistė.
 
Kaip išsirinkti gertuvę?
 
„Vilniaus vandenų“ ekspertų teigimu, svarbiausia atkreipti dėmesį į medžiagą, iš kurios ji pagaminta, nes tai lemia jos patvarumą, saugumą ir tinkamumą skirtingiems gėrimams bei naudojimo situacijoms.
 
Plastikinės gertuvės lengvos, atsparios smūgiams, patogios sportuojant ar keliaujant, tačiau pigus plastikas greitai dėvisi ir gali sugerti kvapus.
 
Plieninės gertuvės tvirtos, ilgaamžės, gerai laiko temperatūrą, bet sunkesnės. Aliuminio gertuvės lengvos ir patrauklios, tačiau jautrios smūgiams ir netinka rūgštiems ar sūriems gėrimams.
 
Tuo metu stiklinės gertuvės saugiausios sveikatai, nekeičia skonio ir yra draugiškos aplinkai, tačiau trapesnės ir sunkesnės. Renkantis tokią gertuvę vaikui svarbu atkreipti dėmesį, kad ji turėtų specialius paminkštinimus ar įmautes, saugančias nuo dūžių.
 
Labai svarbu nepamiršti iš bet kokios medžiagos pagamintą gertuvę tinkamai prižiūrėti: reguliariai plauti karštu vandeniu naudojant ploviklį ir buteliams skirtą šepetėlį, gerai išdžiovinti, gėrimų  jose nelaikyti pernelyg ilgai.