Polifonija | 9 MIN.

Už festivalio kulisų: kaip gimsta „Resurrexit“?

Etaplius.lt
2025 m. kovo 27 d. 15:33
„Resurrexit“ koncertas

Kiekvieną pavasarį Šiauliuose skambanti muzikos šventė „Resurrexit“ tampa neatsiejama miesto kultūrinio gyvenimo dalimi. Tačiau, kad festivalis įvyktų sklandžiai, reikia ne tik meninės vizijos, bet ir milžiniško organizacinio darbo. Kaip gimsta šis festivalis? Su kokiais iššūkiais susiduria jo organizatoriai? Apie tai pasakoja festivalio organizacinės komandos nariai – festivalio meno vadovas Linas Balandis, projekto vadovė Vita Butvilienė, „Polifonijos“ vadovė Nijolė Saimininkienė ir festivalio veiklų koordinatorė Julija Kot-Kazymirko.

Jau aštuntus metus vadovaujate koncertinei įstaigai „Polifonija“, tad lygiai tiek pat esate ir festivalio RESURREXIT direktorė. Kokius didžiausius iššūkius patiria festivalio organizacinė komanda?

Nijolė Saimininkienė („Polifonijos“ vadovė) šypsosi, tačiau iš karto patikslina:
Nijolė Saimininkienė
: Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad tikroji festivalio direktorė yra Vita Butvilienė. Aš esu visos įstaigos administracijos vadovė, ir būtų labai nemandagu sau prisiskirti svetimus nuopelnus. Vita ir „Polifonijos“ meno vadovas Linas Balandis renkasi programas ir atlikėjus, visa tai kaip prabangius karolius suveria ant organizacinio siūlo ir žiūri, kad vėrinys būtų prasmingas ir meniškas. Vitai tenka daug atsakomybių: nuo paraiškos finansavimui parengimo iki sutarčių sudarymo. Tai ji derasi dėl honorarų, sudaro sąmatas ir sutartis, rūpinasi koncertams tinkamų erdvių parinkimu ir daugybe kasdienių smulkių veiklų, kurias išvardinti pritrūktų viso interviu laiko. Festivalio rengimo komandoje labai reikalinga yra vadybininkė Julija Kot-Kazymirko, kurios iš pirmo žvilgsnio nematomi, bet labai svarbūs darbai padaro festivalį tokiu, koks jis matomas žiūrovui. O iššūkiai... Jie – amžini organizatorių palydovai. Nes visų detalių numatyti neįmanoma. Kartais maža smulkmena sugadina visą reikalą (pvz., nepakankamai iki koncerto įšilusi Katedra ir dėl ko neįmanoma groti itin jautriais senoviniais instrumentais), o sudėtinga problema (staiga paaiškėja, kad, likus dviems valandoms iki koncerto pradžios, neatvyks pagrindinis atlikėjas) išsprendžiama operatyviai ir greitai, čia pat, vietoje, pakeičiant koncerto programą, publikai to net neįtarus.

Ar esate kada nors atsisakę idėjos dėl organizacinių sunkumų? Kokia tai buvo idėja?

Nijolė Saimininkienė pritariamai linksi.
Esame. Kartais organizatorių norai ir planai nesutampa su atlikėjų galimybėmis, pavyzdžiui, laike. Festivalis trunka tik vieną savaitę, ir kartais pageidaujamas atlikėjas tuo metu būna užimtas. Tokiais atvejais tenka atsisakyti arba daryti, pavyzdžiui, festivalio Įžangos koncertą dar gerokai iki oficialios festivalio pradžios. Esame darę festivalio „Post scriptum“ – dėl tų pačių priežasčių. Kita priežastis – atlikėjo ar idėjos „kaina“. Visi žinome jausmą, kai kažko labai nori, o įpirkti negali. Čia irgi taip būna, kai reikia luktelti kol svajonės galės tapti realybe. Būna ir taip, kad mūsų nuomone, atlikėjų siūloma programa nėra verta tiek, kiek jie patys įsivaizduoja.

Papasakokite, prašau, kaip gimsta festivalio programa? Kas lemia atlikėjų ir kūrinių pasirinkimą?

Festivalio meno vadovas Linas Balandis pasiremia į kėdės atlošą ir šiek tiek susimąsto, tarsi bandydamas prisiminti visą tą ilgą kūrybinį procesą.
Linas Balandis, festivalio meno vadovas:
Tai nėra paprastas procesas. Programa formuojasi iš patirčių – to, ką matai ir girdi keliaudamas po įvairius festivalius, konkursus, dalyvaudamas koncertuose ar komisijų veikloje. Matai menininkus, kurie galėtų būti patrauklūs Šiaulių auditorijai, stebinti ir sudominti ją. Tuomet geriausius iš jų atsirenki ir kvieti dalyvauti festivalyje.

Žinoma, kai kurie programos elementai jau yra nusistovėję. Pavyzdžiui, atidarymo ir uždarymo koncertuose paprastai dalyvauja orkestrai, chorai – todėl šiuo atveju daugiausia dėmesio skiriame kūrinių atrankai. Kitas svarbus festivalio elementas – jau ketvirtus metus organizuojama mokslinė konferencija, todėl, siekiant išlaikyti tęstinumą, svarstome, kokius lektorius pakviesti, kad jų pranešimai būtų įdomūs ir prasmingi. Taip pat ilgainiui tradicija tapo ir „Šiaulių skambančios bažnyčios“ – tai dar vienas festivalio dėmuo, kuris formuojasi nuolat ieškant naujų atlikėjų ir idėjų.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad 2025 metais mes jau galvojame apie 2027–2028 metų programas. Tai reiškia, kad 2025-aisiais jau turime sudarytą sekančių metų programą, o einamųjų metų programa ne kuriama, o įgyvendinama. Festivalio programos sudarymas – tai ne vienerius metus trunkantis darbas, kurio neįmanoma atlikti paskubomis.

Kūrinių pasirinkimą pirmiausia lemia, tiesą sakant, mano skonis (šypsosi). Renkuosi tai, kas, mano nuomone, labiausiai tinka „Resurrexit“ festivaliui, atsižvelgiant į visų tais metais dalyvausiančių atlikėjų visumą. Kartais pasirinkimą lemia ir dedikacijos – atitinkami jubiliejiniai metai, kuriems skiriame muzikinius akcentus.

Kalbant apie atlikėjų atranką, svarbiausias kriterijus – aukščiausio lygio profesionalumas. Mūsų festivalyje nedalyvauja žemo meninio lygio atlikėjai, kurių kokybė būtų abejotina. „Resurrexit“ scenoje pasirodo tik išskirtiniai menininkai, kuriuos kviečiame labai atsakingai. Tačiau, nepaisant to, kad esame profesionaliosios muzikos festivalis, skiriame dėmesio ir kokybiškam mėgėjų menui – visą šeštadienį skiriame „Šiaulių skambančioms bažnyčioms“, kur kviečiame aukščiausios – pirmosios – kategorijos šalies mėgėjų chorus ir pristatome juos Šiaulių publikai.

Kaip užtikrinate, kad festivalis išliktų aktualus ir nenustotų stebinti publikos?

Tęsia Linas Balandis: Visų pirma, tiek aš, tiek festivalio vadovė, veiklų koordinatorė ir kiti komandos nariai turime jausti vadinamąjį kultūrinį pulsą. Turime nuolat stebėti, kas vyksta kultūriniame pasaulyje ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje – kokios tendencijos vyrauja ir ką galėtume pritaikyti savo festivalyje.

Kartais, žvelgdami kūrybiškai, galime net patys kurti naujas tendencijas, kurios vėliau pasirodo patrauklios ir kitiems festivaliams. Yra buvę atvejų, kai mūsų idėjos įkvėpė kitus renginius – bet kol kas daugiau detalių neatskleisiu (šypsosi). Paliksiu intrigą, intrigą skaitytojams patiems daugiau domėtis, patirti ir atrasti.

Kaip užtikrinate, kad festivalis vyktų sklandžiai – nuo finansavimo iki smulkių logistinių detalių?

Prie pokalbio prisijungia Vita Butvilienė, projekto vadovė: „Festivalis „Resurrexit“ – bene stambiausias „Polifonijos“ projektas, kurio gimimui kasmet ruošiamasi iš anksto. Dar neprasidėjo šiųmetis festivalis, o jau dabar esame nutarę, kas įdomaus lauks mūsų gerbėjų kitąmet. Kai kurių atlikėjų ar meninių programų „rezervacijas“ padarome ir prieš dvejus metus. Turime ir tokių vizijų, kurias saugome svajonių dėžutėse dar daugiau metų. O iššūkių kasmet apstu ir visus juos sunku suskaičiuoti – apystorei knygai medžiagos pakaktų (juokiasi). Sunkiausiai yra numatyti visas situacijas, įvairių paslaugų poreikį, tinkamai sudėlioti sąmatą ir parengti paraišką taip, kad ją vertinantys ekspertai patikėtų šio renginio reikalingumu bei skirtų pakankamą finansavimą. Festivalio „Resurrexit“ pagrindiniai rėmėjai – Šiaulių miesto savivaldybė ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Šių institucijų finansinė parama suteikia mūsų klausytojams galimybę lankytis aukščiausios meninės vertės koncertuose nemokamai arba už simbolinę kainą.“

Ko labiausiai bijo festivalio organizatoriai?

Julija Kot-Kazymirko, festivalio veiklų koordinatorė: Didžiausia baimė, kuri nuolat kirba būtent mano mintyse, – ar susirinks klausytojai? Mes mėnesių mėnesius planuojame, kviečiame pasaulinio lygio muzikantus, deriname kiekvieną detalę, ir vis tiek paskutinėmis dienomis nerimaujame: ar žmonės ateis? Nesvarbu, koks nuostabus būtų koncertas, jeigu žiūrovų bus vos keletas – tai liūdnas scenarijus tiek atlikėjams, tiek mums, organizatoriams. Įsivaizduokite: atvyksta orkestras, chorai, solistai, scenoje trys šimtai žmonių pasiruošusių užburti publiką, o bažnyčioje – vos kelios akys...

Tam, kad šis košmaras netaptų realybe, dirbame iki paskutinės akimirkos – skelbiame informaciją, kalbamės su žmonėmis, dalinamės užkulisiais, kad festivalio vardas skambėtų visur. O jei vis dėlto būna vakaras, kai žiūrovų mažiau, suprantame – kultūra kartais yra lyg loterija ir aukšto meninio lygio paklausa ne visada lygi pasiūlai. Bet kai matai, kaip net mažesnė publika įsitraukia, kaip jų akys spindi iš emocijų – supranti, kad verta stengtis dėl kiekvieno.

Apie kokią, Jūsų nuomone, festivalio pusę koncertų klausytojai nesusimąsto, bet jiems būtų vertinga apie tai žinoti?

N.S.: Aš apskritai nežinau, apie ką festivalio koncertuose mąsto mūsų žiūrovai. Kiekvienas jų – savitas, individualus, išskirtinis. Tikriausiai, mąsto apie save, savo pojūčius, svajones; muzikos apgaubti, kuria ateities vizijas, galvoja apie savo mylimus žmones ar mintimis nusikelia į pamėgtas vietas... Toks yra muzikos poveikis, ir, tikiuosi, mūsų klausytojai tai patiria. O apie ką nesusimąsto, tai dar sunkiau atsakyti. Jeigu turima galvoje kažkokie festivalio administraciniai klausimai ar organizaciniai sunkumai, tai žiūrovui, klausytojui apie tai nereikia nei mąstyti, nei žinoti. Jis atėjo patirti katarsį. Ir mes, organizatoriai, turime jam sukurti muzikos šventę – nepamirštamą, jaudinančią, pakylėjančią. Bet vis tik žiūrovams vertinga būtų žinoti, kad tikras, geras menas nenukrenta šiaip sau – kaip obuolys nuo obels. Meną kuria žmonės. Ir jiems už tai turi būti atlyginta.

Žvelgiant į „Resurrexit“ užkulisius, aiškėja, kad festivalis – tai ne tik muzika, bet ir daugybė nematomų pastangų, kruopštus planavimas bei nuolatinis kūrybiškumo ir organizacinių gebėjimų išbandymas. Tačiau būtent tai ir daro jį gyvu, nenuspėjamu bei kasmet laukiamu įvykiu. Ir nors organizatoriai pripažįsta, kad didžiausia jų baimė – tuščios koncertų salės, akivaizdu, jog publika kiekvieną pavasarį sugrįžta, o tai – geriausias įrodymas, kad visos pastangos buvo vertos.

Tad jei dar nesate patyrę „Resurrexit“ magijos, dabar pats metas pradėti – sekite festivalio naujienas, domėkitės programa ir atraskite koncertus, kurie praturtins jūsų pavasarį. Ateikite, klausykitės ir leiskite sau mėgautis aukščiausio lygio menu, kuris kasmet į Šiaulius atneša nepakartojamų muzikinių akimirkų.

Reklama


Šiauliai
Meškuičiuose restauruota istorinė bažnyčios tvora: pavojus aplinkiniams likviduotas, dabar saugu ir gražu
Priešais Meškuičių miestelio centrinę aikštę stovi 1897 metais pastatyta Šv. vysk. Stanislovo bažnyčia. Šventovę juosia akmeninė tvora. Bėgant šimtmečiams ir veikiant gamtos erozijai pradėjo byrėti ir nykti šis inžinerinis statinys.
Aktualijos | 2 MIN.
0
Pasaulis
Lietuva
Izraeliui bus leista dalyvauti 2026 m. „Eurovizijos“ dainų konkurse. Tokį sprendimą ketvirtadienį priemė organizatoriai ir kartu paskelbė apie tam tikras priemones, kuriomis siekiama atsižvelgti į kritiką dėl žydų valstybės dalyvavimo.
Pasaulis | 2 MIN.
1
Gruodžio 5-oji – Tarptautinė savanorių už ekonominę ir socialinę plėtrą diena.
Lietuva | 5 MIN.
0
Pasaulis
Radviliškis
Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba HUR ketvirtadienį pranešė, kad ankstesnę naktį okupuotame Krymo pusiasalyje sunaikino Rusijos naikintuvą MiG-29.
Pasaulis | 2 MIN.
0
Į gruodžio 3 dieną Sidabravo seniūnijos salėje vykusį rajono vadovų susitikimą su šio krašto bendruomene susirinko tiek daug gyventojų, kad ne visi tilpo į salę. Tai geriausias įrodymas, kad Sidabravo žmonėms rūpi savo krašto ateitis, o atvira diskusija su Savivaldybės vadovais yra svarbi ir reikalinga.
Aktualijos | 4 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Neeiliniame posėdyje penktadienį Vyriausybė planuoja svarstyti į Seimą kitą savaitę priėmimui grįžtantį 2026-ųjų valstybės biudžeto projektą.
Lietuva | 3 MIN.
0
Intensyvėjant kontrabandinių balionų antplūdžiams iš Baltarusijos, premjerė Inga Ruginienė penktadienį į Vyriausybę kviečia parlamentinių frakcijų lyderius.
Lietuva | 3 MIN.
0

Šiauliai
Pakruojis
Spalio pabaigoje Šiauliuose viešėjusi Estijos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Kaili Terras atvyko oficialiu vizitu. Diplomatė ir jos komanda susitiko su Šiaulių miesto meru Artūru Visocku ir vicemeru Justinu Švėgžda, susitikime taip pat dalyvavo Estijos garbės konsulas Šiauliuose Gintaras Sluckus.
Politika | 3 MIN.
1
Lapkričio 27 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 18 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuota 20 klausimų.
Politika | 3 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Pasaulis
Pasaulis
Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba HUR ketvirtadienį pranešė, kad ankstesnę naktį okupuotame Krymo pusiasalyje sunaikino Rusijos naikintuvą MiG-29.
Pasaulis | 2 MIN.
0
JAV kariuomenė rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje smūgiavo į dar vieną įtariamą narkotikų kontrabandos laivą ir nužudė keturis laive buvusius žmones, ketvirtadienį pranešė JAV Pietų vadovybė (SOUTHCOM).
Pasaulis | 2 MIN.
0


Pakruojis
Akmenė
Stiprus ir ilgametis verslas yra neatsiejama Pakruojo krašto tapatybės dalis. Be galo džiaugiamės, kad mūsų krašte verslininkų vykdoma veikla yra vertinama ne tik sugrįžtančių klientų, tačiau tai įrodo ir minimos verslo veiklos jubiliejų sukaktys. Visai neseniai vykusios Verslo dienos minėjime Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis sveikino Pakruojo krašto verslininkus, 2025 metais minėjusius veiklos jubiliejus. Negalėjusius dalyvauti šventėje, rajono vadovas asmeniškai aplankė bei padėkojo už vykdomą veiklą.
Verslas | 3 MIN.
0
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ Akmenės rajone įjungė naujai pastatytą 330 kilovoltų (kV) įtampos Kruopių transformatorių pastotės skirstyklą.
Verslas | 2 MIN.
0

Šiauliai
Šiauliai
Gruodžio 3 dieną suėjo dešimt dienų nuo pačiame Šiaulių centre įvykdytos žmogždystės, kurios metu peiliu buvo sužalotas 2003 metais gimęs vaikinas. Nužudymu įtariamas buvęs kiokušin karatė čempionas ir 2018 metais geriausio Šiaulių sportininko titulu įvertintas Lukas Simonenko iš nusikaltimo vietos pasišalino ir iki šiol nėra surastas. Teisėsauga apie tyrimą kol kas kalba vangiai, bet neslepia, kad į įtariamojo paiešką telksis kolegų užsienyje pagalbą.
Kriminalai | 3 MIN.
0
Pirmadienį Šiauliuose policijai pranešta apie darželyje lytinę aistrą tenkinusį darbininką. Netinkamas vyro elgesys buvo pastebėtas vaikų. Mokytojos ėmėsi veiksmų – darželinukai buvo išvesti kitur, o darželio vadovybė apie įvykį informavo policiją.
Kriminalai | 2 MIN.
0


Radviliškis
Šiauliai
Bendruomenės pareigūnės kartu su Šeduvos seniūne Edita Mančiauske – už saugesnį eismą.
Gatvė | 2 MIN.
0
Į portalo redakciją kreipėsi skaitytoja Rima (red. tikri duomenys redakcijai žinomi). Moteris nuogąstauja, kad kelyje A11 Šiauliai-Palanga esanti sankryža ties Kužių gyvenviete yra nesaugi. Anot jos, sankryžoje esantis šviesoforas sureguliuotas netinkamai.
Gatvė | 7 MIN.
0
Telšiai
Šilutė
Trečiadienio vakarą Telšiuose įvyko avarija, o ją sukėlusi moteris iš avarijos vietos pasišalino. Įtariama, kad ji vairavo būdama neblaivi.
Gatvė | 2 MIN.
0
Šeštadienį Šilutėje buvo sustabdytas itin neblaivus „BMW“ vairuotojas, skelbia Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (VPK).
Gatvė | 2 MIN.
0

Joniškis
Šiauliai
Joniškio rajono savivaldybės administracija kviečia teikti paraiškas premijoms gauti už aukštus pasiekimus sporto, kultūros ir meno srityse.
Sportas | 2 MIN.
0
„Bėgimas yra tarsi dėlionė. Neįmanoma rasti vieno atsakymo, kaip pasiekti aukštų rezultatų. Svarbiausia – nuolat tobulėti ir turėti kantrybės“, – sako vienas sėkmingiausių Lietuvos vidutinių nuotolių bėgikų, treneris Justinas Beržanskis. Jo auklėtinės Greta Karinauskaitė ir Gabija Galvydytė yra Lietuvos rekordininkės, o jis pats buvo vienas iš nedaugelio vyrų, priartėjusių prie 3000 metrų kliūtinio bėgimo rungties rekordo. Pastarojo pagerinti nepavyksta jau nuo 1969 metų. J. Beržanskis pabrėžia, kad modernėjant požiūriui į bėgimą, pamažu kils ir rezultatai. Su tuo sutinka ir tarptautiniai ekspertai.
Sportas | 5 MIN.
0


Radviliškis
Joniškis
Radviliškio rajono gimnazijų mokiniai, besimokantys Radviliškio rajono jaunojo mokytojo akademijoje, dalyvavo pažintinėje ir įkvepiančioje kelionėje į Vytauto Didžiojo universitetą Kaune. Akademijos nariai – I–IV klasių gimnazistai – dalyvauja programoje, skirtoje populiarinti mokytojo profesiją, plėsti jauno žmogaus žinias apie švietimo sritį, ugdyti pedagogines kompetencijas ir suteikti galimybę pamatyti mokymosi situacijas iš arti.
Mokslas | 3 MIN.
0
Joniškio rajono savivaldybės administracija kviečia teikti paraiškas premijoms gauti už aukštus pasiekimus sporto, kultūros ir meno srityse.
Kultūra | 2 MIN.
0
Kelmė
Radviliškis
2025 m. gruodžio 1 d. garbingo ir ypatingo 100 metų jubiliejaus sulaukė gerbiama Elzbieta Veronika Gerbenienė iš Laugalio kaimo, Liolių seniūnijos.
Veidai | 2 MIN.
0
Gruodžio 11 d. 19 val. Radviliškio miesto kultūros centre atidaroma penkerių metų Respublikinio dailės mokytojų ir dailininkų plenero „Kurkime kartu“ kūrybos retrospektyvinė paroda. Tai išskirtinis vakaras, įprasminantis nuosekliai plėtotą meninę veiklą ir užbaigiantis 2025-uosius metus, skirtus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos metams.
Kultūra | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0
Šiandien vos keliais paspaudimais telefono ekrane technologijos tvarko namus, reguliuoja šildymą ir apšvietimą bei apsiperka. Inovacijos ir dirbtinis intelektas yra integruojamas net į buitinės technikos prietaisus, pavyzdžiui, šaldytuvus. Technologinės naujovės leidžia palengvinti jų priežiūrą, su kuria susiję nemažai mitų. Kokie jie ir ar juose yra bent krislas tiesos?
Namai | 5 MIN.
0

Neringa
Kelmė
Neringos bendruomenę palietė skaudi netekis – į Amžinybę iškeliavo prof. dr. Valentina Burkšienė, palikusi prasmingą ir šviesų pėdsaką Neringos gyvenime.
Veidai | 3 MIN.
0
2025 m. gruodžio 1 d. garbingo ir ypatingo 100 metų jubiliejaus sulaukė gerbiama Elzbieta Veronika Gerbenienė iš Laugalio kaimo, Liolių seniūnijos.
Veidai | 2 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Gruodžio 5-oji – Tarptautinė savanorių už ekonominę ir socialinę plėtrą diena.
Horoskopai | 5 MIN.
0
Kiauliena jau seniai yra neatsiejama lietuviškos virtuvės dalis. Tai mėsa, kurią pirkėjai renkasi ne tik dėl jos skonio, bet ir dėl patrauklios kainos bei gausybės paruošimo būdų. Kiaulienos mentė, laikoma viena universaliausių ir sultingiausių dalių, ypač tinkama tiek kasdieniams, tiek šventiniams patiekalams.
Virtuvė | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Gruodžio 5-oji – Tarptautinė savanorių už ekonominę ir socialinę plėtrą diena.
Horoskopai | 5 MIN.
0
Yra moterų, kurios traukia savo švelnumu. O yra tokių, nuo kurių sklinda jėga, pasitikėjimas ir vidinė ugnis – tokia, kad net patys stipriausi vyrai šalia jų pasijunta nesaugiai. Astrologai sako, jog tai ne atsitiktinumas. Kai kurie Zodiako ženklai moterims dovanoja tokį charakterį, kuriam sunku atsispirti… ir dar sunkiau jam nepasiduoti.
Horoskopai | 2 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Kiauliena jau seniai yra neatsiejama lietuviškos virtuvės dalis. Tai mėsa, kurią pirkėjai renkasi ne tik dėl jos skonio, bet ir dėl patrauklios kainos bei gausybės paruošimo būdų. Kiaulienos mentė, laikoma viena universaliausių ir sultingiausių dalių, ypač tinkama tiek kasdieniams, tiek šventiniams patiekalams.
Virtuvė | 4 MIN.
0
Šiandien avokadų naudą supranta ne tik mitybos specialistai – vis dažniau šis produktas patenka į kasdienius žmonių pirkinių krepšelius dėl savo maistinės vertės, moksliniais tyrimais pagrįstos naudos sveikatai bei universalumo. Pasak „Rimi“ ekspertų, avokadai dėl savo kreminės tekstūros ir subtilaus skonio lengvai įsilieja į kasdienį meniu – tinka įvairiems padažams, sumuštiniams, salotoms, makaronų patiekalams ar netgi desertams.
Virtuvė | 4 MIN.
0