95-asis Valstybinio Šiaulių dramos teatro sezonas kviečia „prisijaukinti dabartį“

Naujojo sezono akiratyje – teatro ir dabarties santykis. Teatras turi milžinišką galią kurti iliuzinius laiko pasaulius. Saugioje salės prieblandoje su palengvėjimu neriame į fiktyvų spektaklio laiką, kuris leidžia nors trumpam pasislėpti nuo vis sudėtingesnės dabarties. Neslėpkime, mums maloni ši teatrinė apgaulė, tačiau gerą spektaklį visada atpažįstame iš jo energijos veržtis į dabarties kontekstus, iš jo galios grąžinti stiprų „čia ir dabar“ buvimo jausmą.

Kiekvienas spektaklis kuriasi ir išnyksta savo dabartiškume. Vienintelis teatre tikrai egzistuojantis laikas yra čia ir dabar gimstančios patirties laikas. „Šį sezoną akcentuojame būtinybę PRISIJAUKINTI DABARTĮ – įsileisti ją į teatro erdves ir mūsų širdis. Naujojo sezono spektakliuose DABARTIS vienaip ar kitaip smelksis į spektaklio kūną- vienuose per patį kūrimo procesą, kūrėjų santykį su savo laiku, ar tuo, kas vyksta pasaulyje, kituose - per temas, žiūrovo pozicijos ieškojimus“, - teikia teatro meno vadovė Nomeda Šatkauskienė.

Pirmoji sezono premjera „Anoniminiai šokiai“ (režisierius Darius Gumauskas) įvyks rugsėjo 26, 27 dienomis. Tarpdisciplininis spektaklis, kuris yra pirmoji mūsų teatro koprodukcija su VšĮ „Operomanija“, jau yra įtrauktas į spalio mėnesį Vilniuje vyksiančio šiuolaikinės operos festivalio „NOA“ programą. „Anoniminiai šokiai“ – tarpdisciplininis darbas, teatrinėmis priemonėmis tyrinėjantis įvairias priklausomybės formas, desperatiškas dopamino paieškas ir nenuilstamą norą pabėgti nuo realybės. Kūrybinė grupė į šias temas pažvelgė plačiai, dalindamasi asmeninėmis patirtimis, klausdama, kas slypi už priklausomybių, ieškodama įvairių jų išraiškos formų. Spektaklio pagrindas – improvizacijų metu atrasta veiksminė dramaturgija. Svarbų vaidmenį taip pat atlieka muzika, kurioje susipina šiuolaikinė elektronika ir baroko estetika. Visa tai padeda aktoriams išsilaisvinti iš tradicinio psichologinio teatro rėmų. Veikėjų monologai kuriami subtiliai supinant realias kūrėjų patirtis su išgalvotomis, tyčia nutrinama riba tarp to, kas išgyventa ir kas suvaidinta. Šios istorijos galėtų būti tikrais liudijimais, tačiau galėtų būti ir kruopščiai sumanyta fikcija. Kaip yra iš tikrųjų – niekas negali būti tikras.

Spalio 18 d. numatyta spektaklio „Icarus Machine“ premjera (režisierius Jokūbas Brazys). Tai dabarties pasaulio matymu persmelkta, beveik bežodė Dedalo ir Ikaro mito dekonstrukcija. Senajame pasakojime, aprašytame Ovidijaus „Metamorfozėse“, Dedalas – garsus graikų inžinierius ir skulptorius – meta iššūkį dievų tvarkai. Šis spektaklis nepasakoja mito iš naujo. Jis griauna jo logiką. „Icarus Machine“ veikia kaip sielos labirintas, kuriame nuolat iš naujo kuriama ir suardoma mito architektūra. Dedalas čia nebėra tik išradėjas – jis yra Minotauras. Scenoje kuriamas pasaulis, kuriame skrydis nėra laisvė – tai neišvengiama griūtis, įrašyta pačiame troškime pakilti. „Tai pastovus, nesibaigiantis procesas: mėginimas pabėgti nuo to, kas jau yra įrašyta į pačią žmogaus egzistenciją. Čia skrydis nebėra pabėgimas – jis yra užprogramuota griūtis, įrašyta pačiame troškime pakilti. Tai tapsmas paukščiu be paukščio“, - sako režisierius J. Brazys.

Trečioji premjera numatyta metų sankirtoje. Režisierius Oskaras Koršunovas žiūrovams pristatys spektaklį pagal šiuolaikinio Ukrainos rašytojo Serhij Žadano pjesę „Duonos paliaubos“ (iš ukrainiečių kalbos vertė Rimantas Kmita). S. Žadanas– vienas garsiausių Ukrainos rašytojų, kurio knygos verčiamos į daugelį pasaulio kalbų. Prieš dešimtmetį, pirmosios Ukrainos okupacijos metu parašyta pjesė „Duonos paliaubos“, šiandien savo aktualu pataiko tiesiai į mūsų laiką. Tai pjesė apie sunkų atsakomybės prisiėmimą ir tikėjimo, pasitikėjimo praradimą. Nors pjesė inspiruota konkrečių įvykių, jai būdingas universalus ir bendražmogiškas turinys. Pasitelkus juodąjį humorą ir absurdo teatrui artimas raiškos priemonėmis joje kalbama apie karo beprasmybę ir agresijos akivaizdoje trypiamą žmogiškumą. Į absurdiškas situacijas papuolę personažai sukelia gyvą juoką, kuris kitą akimirką perauga į užuojautą. Pasak režisieriaus, „užsitęsusio karo fone išryškėjo daugybė anksčiau nematomų Vakarų visuomenės problemų. Atsiradę nauji kontekstai atveria dar platesnes interpretacines erdves ir gilesnes potekstes, kurias norisi aktualizuoti teatro scenoje“.

Pavasarį pakviesime į dar vieną premjerą. Kamerinį spektaklį mažojoje scenoje pristatys režisierius Gytis Padegimas. Po ilgokos pertraukos į Šiaulius statyti spektaklio grįžtantis režisierius pasirinko modernios dramos klasiko airio Briano Frielo pjesę „Molė Svini“. Režisierius neslepia, kad tokį pasirinkimą lėmė aktorių vardai. Pagrindinis Molės Svini vaidmuo, režisieriaus įsitikinimu, yra tarsi sukurtas aktorei Monikai Šaltytei. Nors pjesė pavadinta vienos iš trijų veikėjų vardu, Frielas vienodai preparuoja visų veikėjų tarpusavio priklausomybės bei bandymų perkurti kito tapatybę raizginį. Pagrindinė veikėja Molė Svini palaipsniui laisvanoriškai grimzta į keistą būseną, kur persipina būtasis ir esamasis laikas, faktai ir virtualybė. Spektaklis kalba apie regimos ir įsivaizduojamos tikrovės ribas ir siūlo netikėtą dabarties matymo ir priėmimo versiją.

Sezoną tradiciškai užbaigsime jau ketvirtą kartą rengiamu festivaliu „Teatrodromas“. Miesto erdvėse įvairių scenos menų žanrų pasirodymus pristatantis festivalis, kaip įprasta, orientuosis į įdomiausius, naujausius kūrinius, reprezentuojančius DABARTIES teatro įvairovę.

Praėjusiame festivalyje pristatyta premjera „Šok, Edita, šok“ (rež. Eglė Vertelytė) sulaukė didžiulio žiūrovų susidomėjimo, tad jį bus galima pamatyti ir naujajame sezone. Spektaklis – kultinio filmo „Pietinia kronikas“ plėtinys teatro scenoje pagal Rimanto Kmitos pjesę pasakoja jautrią, drąsią ir, žinoma, šiek tiek komišką Editos istoriją, pripildytą 90-ųjų Šiaulių atmosferos. Joje susilieja muzika, šokis, humoras ir kasdienybės atpažįstamumas, sukuriant ypatingą atmosferą, kurioje žiūrovai atpažįsta ir save.

Prisijaukinus dabartį, paprasta prisijaukinti ir dabarties teatrą, mūsų laikmečio kalba kalbantį apie mus tokius, kokie esame čia ir dabar.