„Čekiukų“ byloje nuteista Birštono tarybos narė R. Žentelienė: atsiprašau visuomenės

„Čekiukų“ byloje nuteista Birštono savivaldybės tarybos narė Roma Žentelienė teisme už savo poelgį atsiprašė visuomenės.

„Noriu kreiptis į jus su nuoširdžiu apgailestavimu. Tai paliks dėmę mano vardui. Atsiprašau kolegų, visuomenės, kuri tikisi skaidrumo. Nesiteisinu, padariau klaidą, aplaidžiai pildydama ataskaitas. Nesitikėjau, kad stovėsiu prieš jus, morališkai jaučiuosi blogai. 

Bylos pasekmės labai rimtos, noriu atsiprašyti jūsų, kad priversti skirti laiką mano bylai. Noriu atsiprašyti kolegų, šeimos, visuomenės, kurios pasitikėjimą nuvyliau. Kreipiuosi į jus, gal galima sušvelninti nuosprendį?“ – tardama paskutinįjį žodį Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams ketvirtadienį kalbėjo tarybos narė.

Politikė tikisi, kad teismas sušvelnins jai skirtą bausmę.

Minėjo M. Sinkevičiaus atvejį

Už daugiau nei 1,6 tūkst. eurų pasisavinimą pernai lapkritį Kauno apygardos teismas jai skyrė draudimą trejus metus eiti renkamas ar skiriamas pareigas valstybės tarnyboje bei 7,5 tūkst. eurų baudą. 

Jei bylą išnagrinėjęs teismas liepos 17 dieną paskelbs, kad palieka tokį nuosprendį, R. Žentelienė neteks pareigų.

Jos advokatas Darius Raulušaitis teismo prašė atsižvelgti į bylos aplinkybes bei tai, kad jo klientė grąžino 5,5 tūkst. eurų – t. y. tris kartus didesnę sumą nei inkriminuota pasisavinus. Pinigai savivaldybei buvo grąžinti dar ikiteisminio tyrimo metu.

„Nebuvo pagrindo padėti tyrimo dėl sukčiavimo. Prokuratūra nenurodė, kokį konkretų asmenį suklaidino tarybos narė, turėtų būti fizinio asmens suklaidinimas. Tokia praktika buvo nusistovėjusi savivaldybėje, sistema. Už sistemos buvimą atsakingi administracijos darbuotojai – jie turėjo tikrinti, kokie pateikiami dokumentai", – sakė D. Raulušaitis.

Jis savo kalboje tris kartus paminėjo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėtą Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus „čekiukų“ bylą: kasacinis teismas teigė, esą savivaldybėje buvo mechanizmas, kaip iš politikų susigrąžinti netinkamai išleistus pinigus.

„M. Sinkevičiaus byla – Birštono savivaldybėje irgi buvo mechanizmas, kaip išieškoti. Atsakingi administracijos darbuotojai neatliko net minimalių kontrolės veiksmų. Kurie labiausiai atsakingi už tokią situaciją, lieka nuošalyje. Man atrodo, kad baudžiamojo įstatymo taikymas čia yra perteklinis. Kylančias problemas galima išspręsti kitomis priemonėmis“, – per posėdį teisme kalbėjo R. Žentelienės advokatas.

Buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas, dabar dirbantis advokatu, D. Raulušaitis stebėjosi buvusios savo darbovietės veiksmais „čekiukų“ bylose, kai, pasak jo, tarybos narių situacijos identiškos, tačiau vienu atveju taikoma baudžiamoji, kitu atveju – civilinė atsakomybė. Anot jo, pasitaiko atvejų, kai, pavyzdžiui, 15 tūkst. eurų sumos išieškomos civilinio, o ne baudžiamojo proceso tvarka.

„1,6 tūkst. eurų Žentelienė… Viešojoje erdvėje rašoma, kad kad už 15 tūkst. eurų prokuratūra išieško civilinio proceso tvarka. Kažkaip turėtų paisyti asmenų lygiateisiškumo principo“, – kalbėjo advokatas.

Jis tikino, kad tik prokuroro pareiškimas ir deklaracija susijusi su didele neturtine žala, o kad ji buvo padaryta, faktų ir įrodymų nepateikta.

D. Raulušaitis prašė panaikinti klientei paskelbtą nuosprendį ir priimti naują – išteisinti dėl visų veikų. Jeigu to nebūtų padaryta, prašo išteisinti bent dėl piktnaudžiavimo, o dėl kitų nusikaltimų bylą nutraukti ir perduoti laiduotojos atsakomybei. 

Prokuroras: Birštono savivaldybė pasitikėjo, tai nepaneigia apgaulės fakto

Tuo metu Generalinės prokuratūros prokuroras Gintautas Plioplys teigė, kad prokuroro reikalavime pradėti ikiteisminį tyrimą buvo nurodyti argumentai, pati veika susijusi su neteisėtais veiksmais naudojant savivaldybės turtą.

„Prokuroras įvertino viską, mano vertinimu, jis pagrįstai ir teisėtai pradėjo ikiteisminį tyrimą, realizuota pareiga ginti viešąjį interesą”, – apie kolegų darbą kalbėjo G. Plioplys.

Pasak jo, R. Žentelienės byloje minimos 32 kortelės, vienu metu piltas dviejų rūšių kuras.

„Savivaldybė pati negalėjo nustatyti kortelių savininkų, Birštono savivaldybė pasitikėjo, tai nepaneigia apgaulės fakto“, – sakė prokuroras.

„Prašau netenkinti skundo su alternatyviais prašymais, atmesti. Šiame teisme jau yra nagrinėtos, mano žiniomis, trys bylos, priimti trys sprendimai, asmenys liko pripažinti kaltais. Apeliacinis teismas turi priedermę laikytis savo suformuluotos praktikos”, – toliau kalbėjo G. Plioplys.

ELTA primena, kad Apeliacinis teismas pastaruoju metu paliko galioti bausmes trims buvusiems ir esamiems politikams „čekiukų“ bylose.

Tokiose bylose už aukščiau minėtus nusikaltimus buvo nuteistas buvęs Vilniaus miesto tarybos narys Sergejus Dmitrijevas, tuomečiai Jonavos rajono tarybos nariai Kęstutis Macionis ir Žilvinas Galimovas. Apeliacinis teismas konstatavo, kad jie savinosi savivaldybių lėšas ir pagrįstai buvo nuteisti, nors kai kurie politikai lėšas jau buvo grąžinę iki šio teismo verdikto.

Kauno apygardos teismo nuosprendyje rašoma, kad R. Žentelienė į išmokų avanso apyskaitos 10 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 31,03 euro išlaidas degalams, tai yra dyzelinui, į kurias įtraukė 3,60 euro patirtas išlaidas cigaretėms. Tokių atvejų, kai su svetimais kuro čekiais buvo pateiktos išlaidos cigaretėms, ne vienas.

Teismas skelbė, kad į apyskaitas buvo įtraukti ir kitų asmenų mokėjimo čekiai, kai buvo atsiskaitoma už vienkartines kaukes, cigaretes, kitas prekes.

Bylos duomenimis, Birštono politikė atsiskaitymams už kurą naudojo 32 skirtingas mokėjimo korteles ir 21 skirtingą nuolaidų kortelę. 

R. Žentelienė Kauno apygardos teismui patvirtino, kad yra nerūkanti, tačiau greičiausiai per apsirikimą į apskaitą įrašė ir apmokėjimui pateikė kvitus už įsigytas cigaretes, o taip pat už automobilio plovimą, vienkartines kaukes, apmokėtus grynaisiais pinigais ar kitų asmenų mokėjimo kortelėmis.

ELTA primena, kad visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.

A. Tapinas pareiškime Specialiųjų tyrimų tarnybai teigė, kad dauguma Birštono tarybos narių per kadenciją kurui tarybos nario funkcijoms vykdyti išleisdavo daugiau kaip 16 000 eurų. 

„Turint omenyje, kad 2020–2021 metais Lietuvoje galiojo karantinas ir judėjimo apribojimai, o (duomenys neskelbtini) savivaldybė yra viena mažiausių Lietuvoje, tiek kuro išvažinėti atliekant tarybos nario funkcijas tiesiog fiziškai neįmanoma, todėl kyla pagrįstų įtarimų, jog tarybos nariai tiesiog pateikinėjo fiktyvius dokumentus ir taip gaudavo neteisėtas pajamas iš savivaldybės", – teigė A. Tapinas.

Jis pastebėjo, kad nemažai kuro čekių pateikta su neadekvačiai mažu pylimosi intervalu arba buvo pilamasi skirtingų rūšių kuro. 

R. Žentelienė yra ne pirma Birštono tarybos narė, patekusi į teisėsaugos akiratį.

Sausį Vyriausioji rinkimų komisija panaikino „čekiukų“ byloje kalta pripažintos Birštono savivaldybės tarybos narės Dainos Zdanevičienės mandatą.

Pernai gruodį Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikdama ikiteisminius tyrimus dėl galimo savivaldybių tarybos narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas jų, kaip tarybos narių, veiklos išlaidoms apmokėti, pranešė, kad pareiškė įtarimus dabartinei Birštono savivaldybės merei Nijolei Dirginčienei. Jos byla dar tiriama.