Darbo prasmė – nauja valiuta: ko darbuose šiandien ieško darbuotojai?

Trečdalį gyvenimo praleidžiame darbe – už tą laiką norisi gauti ne tik algą, bet ir atsakymą į klausimą, ar tai, ką darai, turi prasmę. Todėl daug žmonių šiandien į darbo pokalbį eina ne tik su klausimu „Kiek mokėsit?“, bet ir su kiek sudėtingesniu – „Ar mano laikas čia turės prasmės?“.

Nors prasmė darbe darosi aktuali bet kokio amžiaus žmonėms, apie ją daugiausia kalba Z ir „tūkstantmečio“ kartos: pavyzdžiui, vos 6 proc. jų mato savo tikslą vadovo pozicijoje, rodo naujausia verslo patarėjų ir audito bendrovės „Deloitte“ Z ir „tūkstantmečio“ kartos apklausa. Daugumai apklaustųjų kur kas svarbiau rasti pusiausvyrą tarp atlygio, asmeninės gerovės ir pojūčio, kad darbas turi reikšmę. O iš ko susideda prasmė?

Prasmė slypi ne tiek pačiame darbo turinyje, kiek jo kuriamoje pridėtinėje vertėje ir aukštesniame tiksle, komentuoja „Ignitis Grupės“ talentų pritraukimo vadovė Morta Grigaliūnaitė-Starkė. Prasmę dažniausiai jaučia tiesiogiai prie kitų fizinės gerovės prisidedantys žmonės, dirbantys sveikatos priežiūros, švietimo, socialinių paslaugų, aplinkosaugos srityse, tai rodo ir 2025 metų Kardifo universiteto atliktas darbo prasmės tyrimas.

„Mūsų darbe pastebime, kad tie, kurie labiausiai susiję su tiesioginiu elektros generavimu, atstatymu, pajungimu –  jaučia didžiausią prasmę savo darbe. Tuo tarpu žmonės, kurių darbas nutolsta nuo aiškios tiesioginės vertės, dažniau nugrimzta į abejones ir pameta darbe prasmę. Apie tokius darbus kalba ir sociologai – garsi „bullshit jobs“ teorija, apibūdinanti vertės nekuriančius darbus, atsirado ne iš niekur. Tai patvirtina ir klausimai, kurių sulaukiame iš kandidatų – ką veiksiu? koks to tikslas įmonės mastu? kuo tai bus naudinga visuomenei? Tad rinkdamiesi darbdavį drąsiai kelkite įmonės kuriamos vertės ir prasmės klausimus. Jeigu organizacija savo viduje iš tikrųjų kalba apie kuriamą vertę ir prasmę, kiekvienas atrankoje dalyvaujantis kolega – nuo vadovo iki atrankų specialisto – nesudėtingai atsakys į šiuos klausimus prieš pasirašydami sutartį, drąsiai klauskite, nes geras darbdavys išgirdęs šiuos klausimus nepasimes“, – teigia M. Grigaliūnaitė-Starkė.

Prasmė remiasi vertybėmis

Darbas, kuris turi aiškų turinį, gali vis tiek nepalikti prasmės pojūčio, jei žmogus nemato, kokį didesnį tikslą jo pastangos palaiko. „Deloitte“ ir darbuotojų įsitraukimo ir nuomonės tyrimų platformos „Effectory“ 2025 m. tyrimai rodo, kad vis daugiau žmonių darbo pokalbyje nori žinoti, kokios vertybės gyvos įmonės viduje.

„Vertybės tampa standartu, o ne išskirtinumu – žmonės vis dažniau tikrina, ar jos tikrai gyvos, o ne tik deklaruojamos gražiuose dokumentuose. Žmonės nori dirbti ten, kur pagarba ir atsakomybė taikomos ne tik komandoje, bet ir santykyje su klientu, visuomene, aplinka. Jei tai prieštarauja realybei – net geriausias pasiūlymas nebūna pakankamas“, – sako Arnas Rukuiža, „Artea“ banko darbdavio įvaizdžio ir atrankų grupės vadovas.

Pasak jo, „Artea“ viduje vertybės pradedamos įgyvendinti nuo pirmų žingsnių – jos pristatomos ne kaip taisyklės, o kaip kasdienybės standartas: „Vertybių diegimas pas mus dar tik prasideda, bet kiekvienas žmogus jau kviečiamas ieškoti pavyzdžių – kada jos veikia, kada stringa, ką jos reiškia realiose situacijose. Tai ne vienos dienos darbas, bet procesas, už kurį atsakingas kiekvienas.“

„Svarbiausia, ką pastebime atrankose – vis daugiau žmonių vertybes įvardija kaip vieną svarbiausių sprendimo argumentų. Nesvarbu, ar žmogus tik pradeda, ar jau dirba – jam rūpi, ar jo indėlis matomas, ar nuomonė girdima, ar organizacija laikosi to, ką deklaruoja. Tada ir reputacija gimsta ne iš kampanijų, o iš to, ką apie tave sako kiti, kai tavęs nėra“, – reziumuoja A. Rukuiža.

Vadovas – tikras prasmės testas

Vis dėlto, net ir geriausios darbo sąlygos neduos rezultato, jei jos užsiblokuos prie tiesioginio vadovo durų, teigia M. Grigaliūnaitė-Starkė. „Deloitte“ ir „Effectory“ apklausos rodo, kad šiandien vadovas nėra tik užduočių kontrolierius – žmonės tikisi, kad jis bus tas, kuris įkvepia, padeda augti, rodo kryptį.

„Deja, ne kiekvienas vadovas būna tam pasiruošęs – dažnai kasdieniai reikalai užgožia gebėjimą girdėti komandą, o tada atsiranda spraga tarp to, ko žmonės laukia, ir to, ką gauna. Kuo ji didesnė, tuo sunkiau tikėtis įsitraukimo. Gera žinia ta, kad žmonės labai greitai atskiria, kur vadovas tik kontroliuoja, o kur – iš tikrųjų augina. Tą ir patys matome „Ignitis grupėje“: kai vadovai įsitraukia, kai pasitiki žmonėmis ir leidžia jiems augti, komandos ne tik laikosi kartu, bet ir pačios tampa stipresnės už bet kokius procesus. Galų gale vadovas visada parodo, ar prasmė lieka gyva, ar išnyksta darbų lentelėse“, – apibendrina M. Grigaliūnaitė-Starkė.

Prasmės patikrinimas realybėje

Visi šie dalykai – darbo turinys, sąlygos, santykis su vadovu – susilieja į vieną paprastą klausimą: ar tai, ką darau, iš tikrųjų palieka teigiamą pėdsaką?

„Renkantis darbdavį, verta savęs paklausti – ar tai, ką čia veiksiu, turės reikšmę ir už įmonės sienų? Geriausiai tai matosi sektoriuose, kurie keičiasi iš esmės. Pavyzdžiui, energetika dar prieš kelis dešimtmečius buvo viena labiausiai teršiančių sričių, o šiandien tampa žaliu stuburu, nuo kurio priklauso viso regiono ateitis. Tokia transformacija – nuo taršaus prie tvaraus – savaime neįvyksta. Už jos stovi žmonės, kurie kasdien sprendžia, kaip sumažinti CO₂, kaip kurti naujus sprendimus, kaip bendradarbiauti su partneriais, kad poveikis būtų tikras, o ne tik popieriuje“, – pabrėžia „Ignitis Grupės“ talentų pritraukimo vadovė.

Anot jos, kad ši prasmė būtų tikra, nepakanka gražaus tikslo: „Žmogus turi žinoti, kad jo balsas girdimas. „Ignitis grupėje“ tam turime aiškius sveikatos ir saugos standartus, stipriname lygias galimybes, sudarome sąlygas augti ir mokytis. Gera kultūra yra garantija, kad prasmingas darbas netaps tik eilute CV.“