Angle down Atgal

Ar visi laukiame pavasarinės šventės – Velykų?

Tai yra skaitytojo nuomonė, už kurios turinį Etaplius.lt redakcija neatsako.

Sparčiai artėja labai didelė šventė. Tai Šv. Velykos. Ypatingai ši šventė yra brangi visiems krikščionims.

Dabar paprasta laukti švenčių, kai parduotuvėse visko yra. Pyragai, tortai ir įvairūs gardumynai viliuoja beveik visus. Labai dabar lengva. Nieko nereikia kepti, visko yra prikepta. O gal, kada viskas jau yra padaryta, nėra visai įdomu? Aš gerai prisimenu, kokios būdavo Šv. Velykos ir kaip jų būdavo laukiama prieš 70 m.

Gyvenome kaime, buvo laikoma būrys vištų, žąsų ir kitokių paukščių. Taigi žiemos šalčiams einant į pabaigą, mamytė pasižiūrėdavo į vištas ir pasakydavo, kad šventėms kiaušinių bus, mat vištų skiauterės pradėdavo raudonuoti. Taip jau mamytė darydavo, kad kiekvienam vaikui būtų nemažiau kaip po dešimt kiaušinių.

Na, artėjant šventėms būdavo šioks toks subruzdimas. Maždaug puse mėnėsio prieš Velykas paskersdavo paršą. Mamytei būdavo daug darbo kol viską sutvarkydavo, na, tėvelis pasirūpindavo, kad ant stalo būtų ir alučio–šnekučio. O likus savaitei, prasidėdavo kiaušinių marginimas.

Susirasdavome dėžutę nuo batų tepalo, aišku, tuščią ir papjaustydavome vaškinę žvakutę į tą dežutę, kuri būdavo padėta ant taip vadinamos „ležankos“. Prisidėdavome į bliūdelį kiaušinių ir prasidėdavo marginimas. Plonai nusidroždavome kokį pagaliuką ir pamirkę į karštą vašką, piešdavome gėlytes. Žinoma, paskui sumerkdavome į taip vadinamus „gelžunius“. Kad „gelžunius“ padaryti, reikėjo šiek tiek nusimanyti.

Būdavo paieškodavome senų surūdyjusių pasagų arba plūgo noragų, įdėdavome į medinį kubilėlį arba į seną kiauliems šerti lovį. Dar nuveidavome į mišką ir prisitašydavome juodalksnio skiedrų kurias supildavome į tą lovį.

Mamytė užvirindavo nemažą puodą vandens ir užplikydavo. Dar įpildavo raugintų barštinių burokėlių rasalo ir visa tai uždengdavo. Kitą dieną jau galima buvo merkti nevirtus, bet išmargintus kiaušinius. Per 10 - 12 valandų kiaušiniai pasidarydavo juodi. Tada išgreibdavo ir virdavo į svogūnų lukštų pridėtą puodą. Virdavo keletą minučių. Na, dar geldose minkydavo iš pirmos rūšies miltų tešlas, iš kurių kepdavo pyragus.

Žinoma, Šv. Velykų rytą eidavome į Bazilionų bažnytėlę, kur su procesija ir giesmėmis visi sutikdavo Kristaus prisikėlimą. Vykdavo iškilmės. Kol procesija eidavo apie bažnyčią, visą tą laiką buvo skambinama varpais.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite