Angle down Atgal

Ar verta tikėti barsuko pranašystėmis?

Sausio pabaigoje šimtai Šiaulių apskrities gyventojų rinkdavosi į Kurtuvėnų regioniniame parke organizuojamą pusiaužiemio žygį. Vis tik šįmet aplankyti Kurtuvėnų krašto kalvas ir ežerus sutrukdė karantinas. Neapžiūrėtas liko ir pavasario pranašo – barsuko – urvas.

Barsuko urvas – viena iš kasmet vykdavusio žygio stotelių. Ne veltui: senovėje žmonės tikėjo, kad šis nedidelis, tačiau plėšrus žvėrelis gali nuspėti orus. Iki šių dienų išlikę pasakojimai, kad pusiaužiemį barsukas nubunda po ilgo žiemos miego ir išlenda iš urvo apsižiūrėti. Jeigu diena saulėta, žvėrelis, išsigandęs savo šešėlio, kaipmat sprunka atgal į urvą ir, apsivertęs ant kito šono, vėl giliai įminga. Vadinasi, žiema bus ilga. Jeigu diena apsiniaukusi, barsukas išdrįsta pasivaikščioti, o urve atsigula miegoti ant to paties šono – žiemos likę visai nedaug.

Barsuko urvo, kurį jis pats ir išsirausia, gylis gali siekti net tris metrus, todėl žygeiviams ar šiaip smalsuoliams sužinoti, ant kurio gi šono miega barsukas, nepavyks. Taigi sniege ieškoma pasivaikščioti išėjusio žvėrelio pėdsakų – šie esą sufleruoja apie greitai ateisiantį pavasarį.

Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos ekologas Vidmantas Lopeta sako šįmet dar nebuvęs aplankyti barsuko urvo, prie kurio paprastai stabtelėdavo su žygeiviais. „Iš tikrųjų, tai yra daugiau prietaras ir abejoju, ar jis kada nors pasiteisino. Tokiu laiku barsukai dar miega. Be to, jie yra nakties gyvūnai, išlendantys, kai sutemsta. Savo šešėlio barsukai nebijo, nes paprasčiausiai nebūna saulės. Šviečia nebent mėnulis“, – paaiškina.

Barsukų urvų, pamažu virstančių kelių aukštų kolonijomis, Kurtuvėnų regioniniame parke ne vienas. Pasak V. Lopetos, visoje Lietuvoje pastebimas šių žvėrelių pagausėjimas. „Barsukai mėgsta įsikurti smėlėtuose kalneliuose, o Rytų Žemaitijoje tokių netrūksta. Aišku, barsukų nėra tiek daug kaip stirnų, bet įrašyti į Raudonąją knygą jų tikrai nereikia. Apmaudu tik, kad matome barsukų ir kitose vietose – žuvusių ant kelių“, – sako ekologas.

Beje, prietarų, pranašaujančių pavasario orus, yra ir daugiau. Štai jei Kalėdų diena buvusi šalta, galima tikėtis Velykų su sniegu ir vėlyvo pavasario. Jei kovą dar yra varveklių ir jie ilgi, ilgas bus ir pavasaris.

Vis tik V. Lopeta įsitikinęs, kad prietarai orų prognozuoti nepadeda. Ypač dabar, kai šie tapo tokie nenuspėjami dėl klimato kaitos. Ekologas siūlo per daug nesukti galvos dėl ateities, o vietoje to pasigrožėti šia diena ir mus užklupusia balta žiema.

„Aš ir pats ja labai džiaugiuosi. Pastarosios kelios žiemos buvo beveik be sniego – tik iškrisdavo ir iškart ištirpdavo. Dabar sniego danga normali ir kai jis ištirps, atsistatys vandens lygis mūsų ežeruose, upeliuose, pelkėsi. Nes dabar jie yra labai nusekę“, – sako V. Lopeta.  

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite