Angle down Atgal

Ar tiltai kalti, kad Danėje nėra laivų?

Pilies tilto kėlimo sezonas baigsis šį mėnesį. Šiemet tiltą pakelti paprašė tik 5 laiveliai. Teigti, kad Klaipėdoje nėra jachtų ar pramoginių laivelių, tikrai negalėtume. Tačiau jų tiesiog nenorima švartuoti prie krantinių Danės upėje. Sakoma, kad viena iš priežasčių - labai sudėtingas Pilies tilto kėlimo principas - jachtos tiesiog nenori užstrigti tarp dviejų tiltų. Tačiau specialistai mano, kad toks principas yra visai geras. Kitas klausimas - ar verta ietis laužyti dėl 5 laivelių?

Praėjusios kadencijos Klaipėdos miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisija buvo užsimojusi miestą papuošti Danės upėje prie krantinių stovinčiais laivais, norėta, kad jų būtų daug ne tik per didžiąsias šventes. Daugelyje Europos uostamiesčių krantinės būna nusėtos laivų, tai kodėl taip negalėtų būti Klaipėdoje?

Imtasi priemonių siekiant įveiklinti Danės upę tarp Biržos ir Pilies tiltų. Nuspręsta, kad čia laivų nėra todėl, jog turintieji aukštus stiebus negali praplaukti pro Pilies tiltą. Priimtas sprendimas sudaryti Pilies tilto kėlimo grafiką. Pernai įsitikinta, kad poreikio kasdien kilnoti tiltą nėra, tad šiemet tiltas buvo keliamas tik gavus prašymą. Žinia, už tilto pakėlimą reikia mokėti, leisti miesto biudžeto pinigus. Tačiau nei šiemet, nei pernai daugiau laivelių Danėje tarp tų dviejų tiltų taip ir neatsirado. Tiesa, pernai jų buvo gal kiek daugiau nei šiemet.

Tilto kėlimo principas nepatogus

Biudžetinėje įstaigoje „Klaipėdos paplūdimiai“, administruojančioje uostamiesčio vandenis, dirbantis vietinės reikšmės vidaus vandens kelio Danėje administratorius Deivis Bilkštis mano, kad viena iš priežasčių, kodėl nepavyksta privilioti laivų stovėti tarp Biržos ir Pilies tiltų - nepatogus tilto kėlimo principas.

Pasak jo, reikėtų koreguoti ne Pilies tilto kėlimo grafiką, jis normalus ir suderintas su uosto įmonėmis, bet patį principą.

„Tilto kėlimo principas sudėtingas. Man neteko girdėti, kad toks būtų kokiame nors kitame mieste“, - sakė D. Bilkštis.

Pasirodo, jeigu darbo dienomis nepraneši iki 15 val., kad atplauksi, tau tilto vakare ar kitos dienos rytą niekas nepakels. Apie tai turi pranešti Klaipėdos pilies uosto kapitonui, šis turi nusiųsti elektroninį laišką Savivaldybei. Tarkime, penktadienį koks nors vilnietis ar kito Lietuvos miesto gyventojas, o gal net užsienietis plaukia jachta jūroje ir sugalvoja savaitgalį praleisti Klaipėdoje. Tuo metu jūroje ryšio nėra, jis nespėja pranešti iki 14-15 val., ir viskas, tokios galimybės jis jau nebeturi.

„Pažįstu žmogų, turintį tris jachtas. Jis vien dėl to nelaiko jų mieste. Sako, kad jeigu penktadienį vakare ar šeštadienį sugalvotų plaukti į jūrą paburiuoti, to negalėtų padaryti, nes būtų užstrigęs tarp tų dviejų tiltų. Taigi tas principas yra labai nepatogus. Jis rašė raštą Savivaldybei ir merui“, - pasakojo D. Bilkštis ir pridūrė, kad idealus variantas būtų tiltą pakelti savaitgaliais dienos vidury.

Savivaldybė pasirinko kitą variantą

Tiltas yra keliamas Savivaldybės nurodymu. D. Bilkštis teigia, jog jai buvo siūlytas visai kitas kėlimo principas, toks, koks yra daugelyje uostų. Reikėtų pastatyti navigacinį ženklą nurodant radijo ryšio bangų kanalą. Kad nereikėtų tilto kilnoti be reikalo, žmogus galėtų pranešti per raciją budinčiam asmeniui, kad tikrai atvyks tada ir tada, ir per 1-1,5 val. tiltas būtų pakeltas. Valandos, kuriomis tiltas gali būti keliamas, yra numatytos iš anksto atsižvelgiant į miesto transportą ir kitus dalykus.

Tačiau Savivaldybė pasirinko kitą variantą. Paklaustas, ar apskritai verta tą tiltą kilnoti, D. Bilkštis atsakė: „Verta. Pernai, kai tiltas buvo keliamas nepaisant to, ar reikia, ar ne, vis dėlto laivų buvo daugiau negu dabar.“

Jo manymu, Danės upei miesto centre galėtų būti skiriama daugiau dėmesio. Į akis krenta senos padangos, naudojamos kaip atmušai. Gal būtų galima jas kaip nors gražiai nudažyti, kad negadintų vaizdo?

Be to, labai nepatogios ir pačios krantinės. „Jos nepatogios ir todėl, kad žiedai turėjo būti šiek tiek kitaip prisukti. Dabar, kai laivas švartuojamas, jo bortai daužomi į tas kilpas, išsikišusias iš krantinės apie 10 centimetrų„, - aiškino jis.

Pasikeitė tilto kilnotojas

Anksčiau Pilies ir Biržos tiltus prižiūrėdavo ir kilnodavo UAB „Viadukas“. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiasis specialistas Vidmantas Paliakas tikino, kad tilto kilnotojas šiemet buvo pakeistas ne dėl to, kad jo paslauga brangiai kainavo. Vienas tilto pakėlimas - 19 eurų. Bendrovės vadovas Arvydas Biesevičius buvo sakęs, kad kaina labai nedidelė, iš tikrųjų tilto pakėlimas turėtų kainuoti per 40 eurų.

Pasak specialisto, sudarytos paslaugų sutartys yra atnaujinamos kas dvejus trejus metus. Šiemet pavasarį baigėsi sutartis su „Viaduku“, o naują konkursą kovą laimėjo Vilniaus UAB „Gatas“, pasiūliusi mažesnę kainą, nei buvo. Anksčiau neatsirasdavo norinčių tiltus prižiūrėti, nes jie - gana sudėtingi įrenginiai.

Biržos tilto priežiūra dabar sustabdyta, nes jis remontuojamas. „Biržos tiltas nebuvo kilnojamas, nes buvo sugedęs jo mechanizmas. Kai jį suremontuos, galėsime dažniau ir jį kelti. Savivaldybė yra parengusi upės vagos išvalymo ir atnaujinimo projektą. Joje laivyba prasitęs iki Žaliojo Slėnio, tad gali prireikti dažniau kilnoti ir Biržos tiltą„, - sakė specialistas.

Tiltas laivybos nesutrikdė

„Gatas“ čia niekuo dėtas, mes jam nurodėme laikytis tokios tvarkos. Nuspręsta, kad neverta tiek daug kartų gadinti mechanizmus keliant tiltą, kai niekas neplaukia. Bet kad jo visai nereikia kilnoti, taip niekas nesako.

Pagrindinis tokio principo aspektas - taupymas. Mes tiltą be reikalo kilnojame, trikdome automobilių transporto eismą, jis stabdomas mažiausiai 20 minučių, apvažiuoti reikia per Mokyklos g., tai jau nepatogumas, o laivai tik labai retai plaukia į upę. Nemanau, kad principas yra koks nors sudėtingas. Informacija paskelbta viešai. Jeigu pranešama po 15 val., mes negarantuojame, kad tiltą galėsime pakelti būtent tą vakarą. Šiuo metu neturime nuolatos ten budinčio žmogaus, kaip būdavo anksčiau, irgi taupymo sumetimais. Tiltą taip greitai pakelti kaip šviesoforą perjungti neišeina. Būtina atlikti tam tikrą mechanizmų valdymo procedūrą. O jeigu planuojama įplaukti už dviejų trijų dienų, tikrai problemos nėra, bet kada žmogus gali registruotis. Žinoma, pasitaiko, kartais ir technika genda. Bet ji remontuojama ir prižiūrima“, - aiškino V. Paliakas.

Specialistas tikino, kad pagal dabartinę tvarką tiltas gali būti pakeltas bet kuriuo paros metu. Atvyks už tai atsakingas žmogus, tačiau informaciją apie atplaukimą norima gauti iš anksto, nes vietoje nėra budinčio žmogaus.

Laivelių įplaukimą koordinuoja Klaipėdos pilies uosto kapitonas, duoda nurodymus, o Savivaldybė tik gauna informaciją.

„Mes visus pageidavimus išklausome ir stengiamės padėti. Suprantu, kad būtų patogiau, jeigu galėtum priplaukti, paspausti mygtuką, ir tiltas pasikeltų. Gal patogiau būtų, jeigu tiltas būtų keliamas pagal patvirtintą grafiką, tačiau sąnaudos yra didžiulės. Kad mes nedaug dabar mokame už kilnojimą - vienas dalykas, bet juk yra ir kitų išlaidų, mechanizmai ima daug elektros, dėvisi hidraulinė sistema ir t. t.

Galbūt kitais metais galima dar tobulinti tilto kėlimo principą, laivų kapitonai gali teikti pasiūlymus, kreiptis į „Klaipėdos paplūdimius“, su kuriais mes bendradarbiaujame. Bet vis dėlto nemanau, kad miesto valdžia sutiktų atkurti senąją tvarką ir be reikalo ištisai jį kilnoti. Šiemet norinčiųjų įplaukti buvo labai mažai. Pilies tilto kilnojimas laivybos tikrai nesutrikdė. Ji sutrikdyta plaukiant už Biržos tilto, nes jo negalime pakelti. Tikimės, kad per penkis mėnesius jis bus suremontuotas ir ši problema bus išspręsta. Mes ant kitų tiltų, kaip ir ant Biržos bei Pilies, įrengsime laivybą reguliuojančius ženklus iki pat Liepų g. tilto“, - sakė specialistas.

Tiltą pakėlus, nėra kur plaukti

UAB Klaipėdos pilies uosto jachtų uosto kapitonas Vilius Bartusevičius sako, kad šių metų tilto kėlimo tvarka jam visai patinka.

„Gaunu prašymą, persiunčiu tam, kam reikia, ir viskas vyksta operatyviai, jokių problemų nematau. Juk žmonės gali bent kažkiek planuoti savo laiką. Jokios bėdos nėra“, - sako jachtų uosto kapitonas. „Esmė ta, kad visi prisižiūrėjo, kaip užsienyje tiltai kilnojami be problemų. Pas mus problema - ne tiltą kelti, o tai, kad nėra kur plaukti tą tiltą pakėlus. Įplauki tarp tų dviejų tiltų, ir kas toliau? Gal užsienio uoste tiltas yra per laivų kelią, tada kitas dalykas. Jeigu Danės upe eitų rimtas laivų kelias, tai ir tiltai būtų kitaip kilnojami. O dabar ką, paplauksi 10 kilometrų, ir viskas. Be to, tiltą kelti reikia tik dėl laivų su stiebais“, - kalbėjo V. Bartusevičius. Pasak jo, jeigu, tarkime, būtų koks nors didžiulis uostas, pavyzdžiui, Tauralaukyje, kuriame stovėtų daugybė laivų, tada atsirastų poreikis kilnoti tiltą. Dabar ties Artojų g. stovi gal 20 katerių, kuriems tiltas visai netrukdo, nes jie gali pro jį praplaukti. „Jeigu ten stovėtų kokios nors jachtos, tai visų pirma turėtų būti pakeliamas Biržos tiltas, o paskui dar Mokyklos g. tiltas, kuris yra nekilnojamas ir ne visi laivai pro jį pralenda. Pavyzdžiui, jeigu Atmatos upėje būtų tiltas ir ja visi plauktų į Mingės kaimą, tai toks tiltas būtų dažnai kilnojamas, nes ten plaukia daug laivų ir į Šilutę, ir į Mingę, ir t. t.„, - nuomonę išsakė kapitonas. Pernai, kai tiltas dažnai buvo kilnojamas, sunku atsekti, kiek tų laivų atplaukė, kiek išplaukė. Tačiau Pilies uosto kapitonas mano, kad pernai į uostelį plaukė šiek tiek daugiau laivų nei šiemet. Šiemet skundžiamasi, kad tvarka bloga, nors pats jis taip nemano.

Baidosi triukšmo zonos

Paklaustas, ar buriuotojai negalėtų tiesiog prišvartuoti savo jachtų tarp tų dviejų tiltų ir laisvalaikį leisti Klaipėdos mieste, V. Bartusevičius atsakė: „Kiek aš matau, jie taip nesielgia. Bet jeigu to tilto nekilnotume visai, nebūtų gerai. Jeigu jis nejudės, užrūdys mechanizmai.

Pasak V. Bartusevičiaus, užsienio turistai nenori savo laivo švartuoti Danės upėje miesto centre. Pilies uostelyje jie gauna viskas paslaugas, kurių jiems reikia. Pagyvenę vokiečiai tiesiog ieško ramybės. O tarp tų dviejų tiltų yra pati triukšmingiausia miesto zona. „Jie atplaukia, atsistoja tame baseine prie Kruizinių laivų terminalo administracijos pastato ir skundžiasi, kad muzika per garsi, kad jiems trukdo važinėjančios mašinos“, - pasakojo kapitonas.

Jo teigimu, Klaipėdos pilies uoste šiemet buvo gal šiek daugiau laivų nei pernai.

„Mes pajėgūs kelti tiltą, bet nėra prašymų“

UAB „Gatas“ projekto vadovas Marius Buba sako, kad šiemet Pilies tiltas tam, kad įplauktų laivelis, buvo keltas gal tik kokius 5 kartus. „Mes pajėgūs tą tiltą pakelti, bet tiesiog tiek tebuvo prašymų. Šiemet tokia tvarka, kad mes keliame tiltą tada, kai to prašoma. Nekalbu apie profilaktinius kėlimus kartą per mėnesį ar per šventes, tai kitas dalykas. Kartą buvo sulūžęs, negalėjome pakelti, bet tai ne pajėgumo klausimas“, - sakė jis.

Pasak „Gato“ atstovo, kol kas Pilies tiltui didelio remonto nereikia, dar nėra pasibaigęs ir garantinio remonto terminas. „Kelis kartus tilto mechanizmas užstrigo. Per vieną šventę negalėjome pakelti, nes sugedo viena maža detalė mechanizmo viduje - daviklis. Tokios problemos greitai neišspręsi. Dabar jau viskas gerai, prieš porą savaičių du laivelius įleidome, - pasakojo M. Buba.

Jo teigimu, pranešti apie atplaukimą galima bet kada, nebūtinai darbo valandomis. „Pati Savivaldybė nebenorėjo kelti tilto kiekvieną dieną. Matome, kad 5 laivukai praplaukia, tai koks tikslas jį kilnoti. Bet tai ne mūsų reikalavimas. Mes tik derinome pozicijas dėl laiko, kad nebūtų taip, kad žmogus paskambino, o mes jau turime už 20 minučių pakelti. Manau, kad tas variantas, koks yra dabar, gana normalus“, - teigė „Gato“ atstovas.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite