Angle down Atgal

Ar sko­las, at­si­ra­du­sias dėl pri­klau­so­my­bių, nu­brauk­tų bank­ro­tas?

Įs­ta­ty­mas, lei­džian­tis fi­zi­niams as­me­nims bank­ru­tuo­ti, Lie­tu­vo­je bu­vo priim­tas 2013 m. Nuo jo įsi­ga­lio­ji­mo die­nos jau iš­kel­ta dau­giau nei 3 tūkst. by­lų, ta­čiau ne kiek­vie­no no­rin­čio nu­si­ra­šy­ti sko­las pra­šy­mai teis­me ten­ki­na­mi.
 

Fizinių asmenų bankroto paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Advokatas Egidijus Kieras pastebi, kad praktikoje kyla klausimas, ar asmuo gali bankrutuoti, ar teismas jam iškels bankroto bylą, jeigu skolos įgytos dėl žalingų įpročių ir nebesugebama jų grąžinti.

Atsakymą pateikia Fizinio asmens bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostata, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų).

Atrodytų, aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad nepavyks bankrutuoti, jei skolos įgytos dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis ar dėl azartinių lošimų, tačiau ką įstatyme reiškia nurodyti „kiti“ žalingi įpročiai?

„Žalingą įprotį“ Visuotinė lietuvių enciklopedija apibrėžia kaip susiformavusį polinkį, kuris kenkia žmogaus sveikatai ar jo socialiniam gyvenimui (šeimos santykiams, darbui), kartais – aplinkiniams.

Lietuvių kalbos žodyne nurodoma, kad terminas „žalingas įprotis“ (angl. addiction) kilęs iš lotynų kalbos ad dicere, reiškiančio „pasidavimą“.

Žalingam įpročiui pasiduodama, kai asmuo nebeturi valios kontroliuoti ir riboti tam tikros savo veiklos ar tam tikros medžiagos vartojimo. Žalingais įpročiais, be kitų, įvardijami, pavyzdžiui, persivalgymas, kleptomanija, melavimas, keikimasis, nepaaiškinamos pravaikštos, bėgimas iš pamokų.

Taigi, žalingi įpročiai gali būti susiję ne vien su sveikatos aspektu (piktnaudžiavimu alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis), bet ir su asmens veikla ar neveikimu, kuriems asmuo turi neatsispiriamą polinkį, virtusį vidiniu poreikiu jį kartoti, pavyzdžiui, užsiimti tam tikra, pamažu nekontroliuojama tampančia veikla, nesilaikyti draudimų ir pan.

Kaip pavyzdį galima pateikti atvejį, kai asmuo eismo įvykio metu padaro žalą kitiems asmenims ir iš jo yra atimama teisė vairuoti automobilį. Tačiau, nepaisydamas to, asmuo ir toliau, neturėdamas teisės, vairuoja, nuolat įkliūva pareigūnams, jo skolos padvigubėja arba patrigubėja. Toks asmens elgesys gali būti priskiriamas prie žalingų įpročių ir tokiam asmeniui teismas gali atsisakyti kelti bankroto bylą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tos pačios rūšies pažeidimų pakartotinumas suponuoja pagrindą asmens elgesį – sistemingą nusistovėjusių visuomeninio elgesio taisyklių nepaisymą – pripažinti žalingu įpročiu Fizinio asmens bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 3 punkto prasme.

Visuotinai priimta elgesio taisyklė – laikytis kompetentingų institucijų įstatymo pagrindu nustatytų draudimų. Todėl dėl įpročio vairuoti transporto priemonę, nors tokia teisė asmeniui atimta, atsiradusi žala, kuri galiausiai lėmė asmens nemokumą, negali būti nurašoma fizinio asmens bankroto metu.

Dažnai vien pažodinio įstatymo skaitymo nepakanka – tą ir iliustruoja plačiai aiškinama žalingo įpročio sąvoka fizinio asmens bankroto procese.

Pranešimas spaudai

 

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite