Angle down Atgal

Ar Šiauliai – palankus miestas kurti verslą? Diskusija su sau darbo vietą mieste sukūrusiais verslininkais

Paskutinįjį gegužės savaitgalį Šiaulių universiteto Botanikos sode vyko pirmasis Šiauliuose diskusijų festivalis, žaismingai pavadintas „Ką tu, Šiauliai?“, kurį surengė Šiaulių universiteto Alumnų asociacija. Diskusijose dalyvavo žinomi Šiaulių miesto verslo, kultūros, mokslo, politikos, sporto ir kt. sričių atstovai, besidalinę su festivalio lankytojais savo požiūriu į Šiaulius ir miesto ateitį.

Jau buvo publikuota diskusija apie mokslą Šiauliuose, o šį kartą pateikiame diskusijos „Verslūs Šiauliai. Mes įkūrėme verslą – gali ir tu!“ metu išsakytas jos dalyvių mintis.

Diskusijoje dalyvavo: Gediminas Tamošaitis, „Metal production“ direktorius ir akcininkas, Veronika Vitkevičienė, bendradarbystės centras „Spiečius“ mentorė, UAB „Rempaka“ bendrasavininkė, Kristina Gedmontaitė, siuvimo studijos „ReCut“ įkūrėja, drabužių dizainerė, konstruktorė, siuvėja. Diskusijos moderatorius – MB „Pramoninis dažnis“ vadovas Tautvydas Gibieža.

Kai nebesinori dirbti samdomą darbą, pasiryžtama pačiam pradėti savo verslą

Visi diskusijos dalyviai prisipažino, jog pradėti savo verslą reikia nuo vidinės motyvacijos. Dauguma jų tvirtino, kad nuosavas verslas suteikia laisvės pojūtį ir beribes galimybes.

UAB „Rempaka“ vadovė Veronika Vitkevičienė, į Šiaulius atvykusi prieš trisdešimt metų, džiaugėsi radusi čia kompaktišką miestą, gerus žmones. „Šiauliai man patiko dėl savo kompaktiškumo, dėl jame gyvenančių žmonių, dėl to, jog jame galima daryti verslą. Man nepatinka kažkieno paleistas gandas, kad Šiauliai – mirštantis miestas. Kiekvienam, matyt, ateina toks laikas, kai nebesinori dirbti samdomą darbą, o pasiryžtama pačiam pradėti savo verslą. Daugelis įsivaizduoja, kad verslo pradžiai reikalingi dideli pinigai. Tam reikalingos investicijos, paskolos ir kt. Kai mes su vyru pradėjome verslą, pinigų turėjome tiek pat, kiek savo verslo pradžioje jų turėjo Bilas Geitsas ar Warrenas Buffettas. Niekada mes pinigų nesiskolinome, ir savo verslą auginome po truputį. Legenda, kad būtinai reikalingos investicijos ir dideli pinigai, mums netinka“, – sako V. Vitkevičienė.

G. Tamošaitis, vystantis įmonę, orientuotą į užsienio rinkas, sako jog jo verslumo patirties pradžioje buvo nuostata daryti tai, kas malonu. G. Tamošaitis: „Mane darbe „veža“ visų pirma laisvė. Darau, ką norių, darau, kada noriu, darau, kiek noriu. Todėl ieškojau tokių darbų, kur galėčiau turėti laisvę daryti ir laisvę priimti sprendimus. Sakyčiau, nuolatinė paieška suteikė pagrindą dabartiniam stabiliam verslui. Manau, kad savo suformuotų vertybių dėka kiekvienas žmogus susikuria pamatą savo ateičiai. Jeigu žmogus yra verslus, jis padarys savo verslą.

Dabartinio mūsų verslo pradžia buvo tokia: visų pirma atsirado inžinerinio agentavimo paslaugų poreikis. Pradėjome konsultuoti, pasamdėme inžinierius, ieškojome gamintojų, galinčių pagaminti tam tikrus įrenginius. Pradėjo plaukti užsakymai, pradėjome vystytis“.

K. Gedmontaitė, siuvanti drabužius: „Aš labai norėjau siūti. Kai labai nori – arba imi ir darai, arba turėsi sėdėti ir kentėti, negalėdamas pildyti savo norų. Aš į save nežiūriu kaip į tipišką verslininkę. Mano tikslas niekada nebuvo daryti verslą. Aš save priskiriu amatininkams, kurie labai nori daryti tai, ką daro. Pačioje pradžioje, žinoma, buvo studijos, blaškymasis, vėliau vėl studijos, toliau – daugybė darbų, nesusijusių su tuo, kuo norėjau būti, kol galų gale atsidūriau Profesinio rengimo centro Buitinių paslaugų skyriuje, kur pasirinkau siuvimo specialybę. Tėvams, aišku, buvo siaubas, kad aš po bakalauro studijų atsidūriau profesinėje mokykloje. Tačiau aš jaučiau, kad man reikėjo žinių, kurių pagalba aš galėčiau daryti tai, ką aš noriu – kurti ir siūti drabužius, tiksliai parenkant pagal kiekvieno žmogaus figūrą, pagal jo konkrečius poreikius. Užpildžiusi žinių spragas, dabar jau galiu savarankiškai dirbti sau ir klientams.

Aš pakankamai aktyviai ieškojau, kas mane galėtų įdarbinti turint tik dizainerio žinių piešti drabužių eskizus. Paaiškėjo, kad Šiauliams to nereikia, nes visos didžiosios įmonės neturi dizainerių-konstruktorių. Jos viską daro kompiuterinių programų pagalba.

Masinė drabužių gamyba manęs niekada nedomino, nebent gaunu užsakymą pasiūti tam tikrą kiekį vienodų kostiumų kokiam nors kolektyvui. Man labai patinka vykdyti individualius užsakymus, bendrauti su žmonėmis, susipažinti su jais, įsigilinti į jų poreikius, charakterius, pomėgius. Man norisi matyti tą žmogų, prie kurio laimės aš prisidedu“.

Šiauliuose kurti verslą yra patogu

G. Tamošaitis tvirtina, kad Šiauliuose kurti verslą yra patogu. „Mūsų įmonė teikia konsultavimo paslaugas inžinerijos srityje, bendradarbiaujame su daugeliu gamyklų. Mums dirbti Šiauliuose yra patogu, nes galime pas gamintojus nuvykti ir į Latviją, ir į kitą Lietuvos pusę. Čia taip pat pramonė dirba gana aktyviai. Partneriai, su kuriais pradėjome dirbti, buvo iš Šiaulių. Nors mūsų įmonė buvo steigta Ventoje, tačiau pagrindinis ofisas yra Šiauliuose. Logistikos prasme čia dirbti yra idealu, nes čia pat yra Rygos, Palangos, Kauno, Vilniaus oro uostai.

Mūsų įmonėje šiandien yra 11 darbuotojų, iš 8 – inžinieriai, atliekantys užsakymus, bendraujantys su klientais. O pradžioje dirbau tik aš vienas. Iš poreikio ir atsirado šis inžinerinis padalinys“.

V. Vitkevičienė teigia, kad Šiauliuose pradėti verslą yra sudarytos gana palankios sąlygos, nes čia yra įkurtas bendradarbystės centras „Spiečius“, čia veikia Verslo inkubatorius, o Šiaulių savivaldybės svetainėje galima nesunkiai surasti informaciją, kaip gauti finansinę paramą verslo pradžiai. „Yra daug priemonių, kurias galima rasti savivaldybės puslapyje skyrelyje „Parama verslui“. Pavyzdžiui, įrangai įsigyti galima gauti iki dviejų tūkstančių eurų. Jeigu esi per 50 metų amžiaus ir nori pradėti savo verslą, gali pretenduoti iki trijų tūkstančių eurų paramą. Aš suprantu, kad tai nėra labai reikšminga parama, tačiau reikia netingėti, nueiti ir pasidomėti visomis galimybėmis. Žinau, kad savivaldybė taip pat kompensuoja įmonės steigimo, dalyvavimo parodose išlaidas.

Mes savo verslo pradžioje tuo nesinaudojome, nes tokių paramos fondų paprasčiausiai nebuvo. „Spečiuje“ galite gauti nemokamą darbo vietą iki pusantrų metų nepriklausomai nuo amžiaus. Be to, Spiečiuje yra mentorystės programa, kurios dėka jūs galite turėti mentorių, patyrusį verslininką, kuris pusę metų jums talkins jūsų verslo pradžioje“, – sako verslininkė, bendradarbystės centro „Spiečius“ mentorė.

Visi verslininkai, užsiimantys mentoryste, tvirtino, kad ši veikla teikia malonumą ir abipusę naudą.

G. Tamošaitis: „Mentorystė „Spiečiuje“ – gražus projektas. Čia žmonės pradeda suprasti, kad viską versle reikia pradėti nuo savęs. Pirmiausia, išsiaiškiname, ko mes norime, ko siekiame, kokios mūsų vertybės. Tik tai išsiaiškinę galime pasiekti gerų rezultatų. Jeigu patari žmogui, supranti, kad ir pats gauni teigiamą moralinį rezultatą“.

K. Gedmontaitė džiaugiasi „Spečiaus“ teikiamomis galimybėmis: „Labiausiai vertinu tai, kad naudodamasi „Spiečiaus“ paslaugomis visada žinojau, kad už nugaros turiu mentorių – profesionalą, kurio visada galiu ko nors pasiklausti“.

Be patikimų parnerių ir gerų darbuotojų vystyti verslą neįmanoma

V. Vitkevičienės mano, jog atėjo toks laikas, jog aukštų technologijų specialistų stoką junta visos įmonės, „Aukštų technologijų specialistų stoka – rykštė visos įmonėms. Tokių specialistų trūksta visų šalies LEZ‘ų įmonėms. Tokių specialistų atlyginimas artimiausiu metu kils mažiausiai 50 proc. Bandome ir patys pasirengti tokių specialistų, bandome įvairias pameistrystės programas, bendradarbiaujame su darbo centrais, ieškome imigrantų.

Kyla aktualus klausimas, kaip motyvuoti darbuotojus? Nereikia galvoti, kas, jeigu įmonėje pastatei sėdmaišį, specialistas iš tavo įmonės niekur neišeis. Visais laikais pagrindinė motyvacijos priemonė buvo ir yra šiuo metu – aukštas atlyginimas. Šiandien mūsų įmonės aukštos kvalifikacijos specialistų atlyginimo vidurkis yra apie 1500 eurų į rankas. Kelerius metus Šiaulių apskrityje buvo apdovanoti kaip didžiausius atlyginimus mokanti įmonė.

Labai svarbus įmonės vadovo požiūris į darbuotoją. Svarbu, ar tu jam moki sąžiningai uždirbtą atlyginimą, ar tu vagi iš jo pensiją. Sąžiningas algos mokėjimas – tai yra pagrindinė mūsų įmonės taisyklė, kuri išlaiko darbuotojus ir dėl ko jie nepalieka įmonės“, – sako verslininkė V. Vitkevičienė.

„Mano dabartinio verslo partneris yra susijęs su mano ankstesne veikla. Tai Norvegijos įmonė, užsiimanti medienos granulių gamyba ir prekyba. Metus laiko teko dirbti praktiškai už dyką, tačiau supratau, kad ateitis turi perspektyvą, nes jų verslo kultūra yra kitokia. Taigi rekomenduoju visiems daugiau bendrauti su Skandinavijos įmonėmis.

Šiuo metu pas mus dirba labai šauni komanda, be kurios nepasiektume gerų rezultatų. Aš visiems savo darbuotojams stengiuosi parodyti, kad mes esame dalis kažko daugiau. Didesnės vertės kūrimas, matyt, taip pat motyvuoja darbuotojus“, – pataria G. Tamošaitis.

Visuomeninis aktyvumas – būtinybė versle?

Daugumos verslininkų nuomone, užsiimti visuomenine veikla yra būtina, nes tai praturtina, sudaro daugiau galimybių sutikti kitaip mąstančių ir kitokią patirtį turinčių žmonių.

K. Gedmontaitė: „Niekada nėjau į visokius projektus vien tam, kad gaučiau kažkokios naudos. Pamąstymas, apie tai, kad kažkas gal mane pamatys, atsiranda tik po renginio, kai svarstai, ar viską gerai padarei. Man norisi dalyvauti įvairiose veiklose. Šiauliuose vyksta daug įvairių gražių dalykų, kurie, kartais nebūna labai gerai išreklamuoti. Kaip studijų metais pradėjau visur eiti, taip einu iki šiol. Konkrečioms visuomeninėms organizacijoms nepriklausau, tačiau visur, kur kviečia – einu. Visada žinau, kad yra vietos, kur aš esu laukiama“.

„Iš prigimties esu labai smalsi. Esu vienos buriuotojų asociacijos vadovė, nes daugiau kaip dvidešimt metų būriuoju. Taip pat priklausau Lietuvos verslo moterų asociacijai, kurios būstinė yra Vilniuje. Priklausau ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmams, kur randu įdomios ir svarbios veiklos. Širdis sako, kad man svarbiausios būriavimo ir dalyvavimo bendradarbystės centro „Spiečiuje“ veiklos. Man yra labai svarbu, ką mes darome. Visai neseniai „Versli Lietuva“ paskelbė, kad Šiaulių „Spiečius“ yra geriausias šalyje. Tai rodo faktai: 2017 metais „Spečiaus dalyvių verslo apyvarta per metus padidėjo 53 proc., tuo tarpu Lietuvos vidurkis buvo 13 proc. 2018 metais „Spiečiaus“ dalyvių verslo apyvarta padidėjo net 81 proc., kai tuo tarpu Lietuvos „Start up“ ir kitų pradedančių savo verslą dalyvių veiklos metinis vidurkis yra 12 proc. Įsivaizduokite, kokie puikūs Šiaulių „Spiečiaus“ rezultatai, kurie yra kiekvieno šiauliečio pašonėje“, – teigia verslininkė V. Vitkevičienė.

G. Tamošaitis: „Aš myliu savo visuomeninį darbą bendradarbystės centre„Spiečius“. Man patinka bendrauti su žmonėmis ir kalbėti apie verslą, patinka inicijuoti idėjas, kurti. Noriu, kad žmonės burtųsi, bendradarbiautų. Taip pat esu tarptautinio verslo tinklo narys, kurio pagalba galiu bendrauti su kitų šalių verslininkais, esu įstojęs į Lietuvos-Norvegijos prekybos ir amatų rūmų organizaciją. Šiuo metu kuriame bendrą veiklos klasterį, aplikuojame į Europinius fondus finansinei paramai gauti“.

Kaip tapti versliu?

Diskusijų dalyviai atsakė į klausytojų klausimus apie tai, kaip pradėti vystyti verslą, kokia sritį pasirinkti, kaip investuoti, kaip susirasti patikimus partnerius ir kt.

Pastebėta, kad pradedant verslą pirmiausia reikia galvoti apie trumpalaikes pajamas. Nuo to priklauso, ar tu, kaip verslininkas, išgyvensi. Pirmiausia būtina suprasti, ko rinkai reikia, koks tavo produkto ar paslaugos poreikis. Siūlomas rinkai produktas turi būti labai geras.

Pasak diskusijoje dalyvavusių verslininkų, „Spiečius“ kaip tik gali padėti žmonėms, kurie nori pradėti ar jau turi susikūrę savo verslą. Štai birželio 20 d. „Spiečiuje“ bus pristatyti naujieji mentoriai, bus galima įsijungti į mentorystės programą.

K. Gedmontaitė mano, kad reikia nebijoti ir netingėti kažką keisti. „Svarbiausia, jeigu esi sugalvojęs kažką daryti, tai imti ir pradėti daryti. Dažnai būna, kad pradėjęs daryti supranti, kad tai tau nepatinka“, – teigia Kristina.

„Versle visada yra nuopoliai ir pakilimai. Tai mobilizuoja ir užgrūdina. Labai svarbu, kad augant verslui ir pasiekus tam tikrą lygį, nepritrūktų kompetencijos ir žinių. Taigi turi nuolat tobulėti. Taip pat visą laiką reikia atsižvelgti ir į tai, kas vyksta pasaulyje – ne tik ekonomikoje, finansų sektoriuje, bet ir politikoje.

Svarbu suvokti, ar tu tarnauji verslui, ar verslas tarnauja tau. Iš tikrųjų verslas yra misija, nes mes tarnaujame savo partneriams, klientams, savo darbuotojams. Jeigu turi tokį požiūrį, tai viskas labai gražiai dėliojasi. Tik reikia nuolat kaupti žinias, tobulėti, klausytis kitų daug pasiekusių žmonių patarimų“, – sako UAB „Rempaka“ vadovė V. Vitkevičienė.

Diskusijos dalyvių nuomone, jeigu nemokėsi važiuoti dviračiu Lietuvoje, nemokėsi juo važiuoti ir Anglijoje. Taigi nereikia bijoti, kad nesugebėsi verslo vystyti už Lietuvos ribų. Buvo išsakyta mintis, kad savo sumanymą realizuoti galima pradėti ir užsienyje, kur yra galimybė per metus užsidirbti pinigų verslo pradžiai.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite