Angle down Atgal

Ar išsaugoję pilietybę liktų lojalūs Lietuvai?

Besirengiant balsuoti gegužės 12 d. referendume dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo, vienas labiausiai visuomenei rūpimų klausimų – jeigu referendume būtų leista išsaugoti pilietybę, kokią įtaką tai turėtų valstybės saugumui.

Pasak „Spinter Research“ atlikto tyrimo, klausimą „Ar pilietybę išlaikiusieji išliktų lojalūs Lietuvai?“, kaip labiausiai dominantį, nurodė net 43 procentai apklaustųjų. Vos keliais procentais mažiau – 39 procentai apklaustųjų domisi ir kitu su valstybės saugumu susijusiu klausimu – ar pilietybę išlaikę lietuviai išlaikytų ir pareigą tarnauti Lietuvos kariuomenėje.

Prisimenant vos prieš keletą metų įvykusią Rusijos agresiją Ukrainoje, toks klausimas atrodo mažų mažiausiai natūralus. Būtent abejonė dėl lojalumo tarptautinės grėsmės atveju buvo vienas svariausių argumentų, kodėl Estijos valstybė, 2013–2014 m. svarsčiusi dvigubos pilietybės klausimą, nusprendė jos neįteisinti. 2013 m., apsvarsčius visus už ir prieš, Latvijoje priimtas kitoks sprendimas – leisti pilietybę išsaugoti tiems Latvijos piliečiams, kurie yra įgiję kitos Europos Sąjungai, NATO ar Europos ekonominės erdvės susitarimui priklausančios šalies pilietybę.

Svarbu pabrėžti, kad Lietuvoje nemažą dalį nerimo ir sumaišties kelia ne visai aiškiai suvoktas referendumo tikslas. Referendumu bus siekiama ne įteisinti dvigubą pilietybę, o suteikti teisę pilietybę jau turintiems tautiečiams ją išsaugoti. Ši teisė būtų suteikiama tik tiems lietuviams, kurie Lietuvos teritoriją paliko po 1990 m. kovo 11 d. ir šiuo metu gyvena europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiose – taigi Lietuvai draugiškose – šalyse bei svarsto galimybę įgyti ir jų pilietybę.

Kitaip tariant, jeigu referendume bus balsuota teigiamai, jokios kitos šalies, tarp jų ir Rusijos, pilietis negautų teisės įgyti ir Lietuvos pilietybę, o gyvenantys Lietuvos teritorijoje – įgyti dar kurios nors šalies pilietybę.

Svarbu pabrėžti ir tai, kad asmenys, išsaugoję pilietybę, išsaugotų ir visas be išimties pareigas savo valstybei. Tai neabejotinai susiję ir su privalomąja karo tarnyba.

Šiuo metu Europos Sąjungoje pastebima dvigubos pilietybės įteisinimo tendencija. Yra net 22 valstybės, kurios siauriau ar plačiau pripažįsta dvigubą pilietybę. Tarp jų ir tokios šalys, kuriose gyvena daug mūsų tautiečių – Vokietija, Jungtinė Karalystė, Airija, taip pat nedidelės šalys – Belgija, Kipras, Čekija, Latvija, Liuksemburgas ar Malta. 2018 m. gruodį sprendimą įteisinti daugybinę pilietybę priėmė ir Norvegija – ji nuo 1899 m. tai draudė.

Daugiau informacijos apie Pilietybės išsaugojimo referendumą ieškokite www.pilietybesvarbu.lt

comment Skaitytojų komentarai (1)

Taip pat skaitykite