„Lašinė nėra panacėja, - pasakojo Kauno greitosios pagalbos stotyje dirbantis paramedikas Tomas Pašakinskas. - Ji atstato trūkstamus skysčius, dėl to dažnai labai greitai pasijaučiame geriau ir tai sudaro įspūdį, kad lašinė ar kitos tonizuojančios medžiagos yra magija, bet taip nėra“.

Specialisto nuomone, bandymas medicininėmis priemonėmis gerinti ar tiesiog palaikyti savo būseną maratono metu gali baigtis labai trumpu efektu ir dar didesniais nuostoliais.

„Galima kuriam laikui pakelti savo tonusą, gebėjimą koncentruotis į atliekamą darbą, tačiau veikimas bus trumpalaikis, - tęsė paramedikas. - Jeigu nebus vartojamas tinkamas skysčių kiekis, organizmas negaus reikalingų maistingų medžiagų, tai po trumpo pakilimo, seks labai didelis nuosmukis, kurio jokie tonizatoriai nebepaveiks. Atsižvelgiant į maratono subtilybes, geriau yra tiesiog tinkamai maitintis, gerti daug skysčių, elektrolitų, o sveikai veikiantis organizmas tas medžiagas įsisavins ir panaudos geriau, nei tas, kurias gautų tiesiogiai į veną“.

Kiek kitokios nuomonės laikosi profesionalus dviratininkas Tomas Vaitkus. Aukščiausio lygio atletas su šypsena pasakojo, kad B. Vanagui paprašius, galėtų nesunkiai jam paruošti „kokteiliukų“, kurie juntamai pagerintų savijautą: „Yra labai nemažai būdų ir medikamentų, kurie gali labai padėti tokiame maratone, kaip Dakaro ralis. Esminė užduotis yra išlaikyti susikaupimą ir neprarasti budrumo, tam atletai naudoja tam tikrus vaistus. Taip, jie dažnai yra receptiniai, tačiau jie nėra traktuojami kaip dopingas. Žinoma, juos reikia vartoti saikingai, tačiau jeigu kalba eina apie savaitės ilgio ar dešimties dienų ilgio lenktynes, tai tokių rimtų problemų susikurti gal ir nepavyks. Iš esmės sporto medicina yra tiek pažengusi į priekį, kad galima dvi savaites nesunkiai būti antžmogiu, ypač jeigu yra kažkoks fizinis pasiruošimas“.

Daugelį metų lenktynėse praleidęs klaipėdietis atkreipė dėmesį į Dakaro ralį ir „Tour de France“ jungiančius dalykus. Abu sporto renginius organizuoja ta pati A.S.O. organizacija. Sportininkas pasakojo, kad visos bent jau vidutinį biudžetą turinčios dviračių komandos stengiasi su savimi vežtis maitintojų komandą: „Tour de France“ metu organizatoriai dalyvius apgyvendina visur, kur tik jie telpa. Viešbučiai, užeigos, bet kas, su lova ir virtuve. Natūralu, kad tokiose vietose maitinimas nebus aukščiausios klasės, tad visi kas gali sau tai leisti, turi atskirus savo maitintojus, ne tik kad laikytis maisto rėžimo, bet kad tiesiog išvengti apsinuodijimų. Sporto lygis yra toks, kad iš lovos ryte lipi du kartus lėčiau, kad nenaudoti be reikalo energijos ir kad netyčia kažko nepasitempti. Sportininkai privalo save labai saugoti ir manau, kad panašūs dalykai galioja ir Dakare - reikia save saugoti ne tik trasoje, bet už jos ribų“.

Vienos iš tiesioginių transliacijų metu „General Financing team Pitlane“ pilotas atskleidė, kad visus metus aktyviai sportuoja, o komandos mityba ir elektrolitų būsena Peru rūpinasi šiuos dalykus puikiai išmanantis šturmanas Sebastianas Rozwadowskis.

Abu specialistai sutiko, kad tam tikrų medicininių priemonių pagalba galima padėti išlaikyti susikaupimą ir gerą savijautą, tačiau bet koks bandymas šį procesą paversti ilgalaikiu be normalios mitybos, turės itin juntamų pasekmių, tad artimiausiu laiku naudingų medžiagų gavimui skrandį naudoti teks. Tuo tarpu prieš ketvirtąjį greičio ruožą pakalbintas pats pilotas džiaugėsi, kad lašinė padėjo grįžti į gyvųjų tarpą, o organizatorių medikų išduoti vaistai slopina kamuojančias problemas. Ar vaistų poveikio užteks visam greičio ruožui nežinia, tad pasirūpinta papildymu.

Kiek paradoksalu, kad sunkiausiose pasaulio lenktynėse didžiausius sunkumus sukelia elementarios ligos. Belieka tikėtis, kad B. Vanagui pavyks išlaikyti koncentraciją, o savaitgalį vyksiančios poilsio dienos metu organizmas spės kokybiškai pailsėti ir atsistatyti prieš antrąją maratono dalį.

ELTA