Ar atleisi, Klaipėda?

Klaipėda
Asociatyvi nuotrauka iš interneto
Mindaugas Jonušas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Tai yra skaitytojo nuomonė, už kurios turinį Etaplius.lt redakcija neatsako.

Neracionalus mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimas atneša ir realią, ir moralinę žalą, nes atliekami nebūtini darbai ir lėšų nelieka ten, kur jų tikrai reikia. Be to, suteikiamas drąsinantis argumentas tiems, kurie vengia mokėti mokesčius. Dar blogiau, kai daromos klaidos ir jos tęsiamos, o miesto ar kitos bendruomenės nuomonė negirdima. Demagogija, išsisukinėjimas, šliaužianti veikla lyg iš pasalų niekam autoriteto neprideda. O taip norėtųsi gerbti tuos, kurie numato miesto vystymo strategijas.

Formuojant miesto aplinką, reikia atsižvelgti į tradicijas, susiformavusią miesto viziją ir tik tada galvoti, ką atnaujinti. Nejaugi mieste neliko, ko tvarkyti, kad milijoninės lėšos investuojamos ten, kur reikėtų tik elementaraus tvarkymo.

Anglijoje prieš naujus metus gyvenviečių bendruomenės svarsto, ar reikia fejerverkų, gal ta pramoga per brangi. Mūsų šalis „turtinga“, vykdo ambicingus darbus už solidžias sumas ir atsakingi asmenys prieš planuodami vengia tartis su bendruomene.

Įdomu tai, kad senojoje Klaipėdoje, Klaipėdos krašte būta tendencijos sodinti medžius pakelėse, kurti parkus, o dabar kuriama aplinka su kirviais ir pjūklais. Gal todėl, kad nebėra pedagogų kaip B. Gaižauskas, nebėra asmenybių kaip kraštotyros ir gamtosaugos entuziastas, dailininkas V. Rimkus. Jaunoji karta su šypsena pjauna medį, jaučia malonumą, kai jis virsta, ir negalvoja, kas bus po to.

Turime daugybę socialinių problemų, sensta pedagogų kolektyvai, nes jaunų žmonių netenkina atlyginimai, kultūros darbuotojui koncertai, knygos „neįkandami“ dalykai. Socialiniai darbuotojai. Apie jų gerovę ką ir bekalbėti. Bet įgyvendinami brangūs projektai, kurių rezultatus teks apibūdinti: nei grožio, nei ekologijos pagerinimo, nei tokio masto, koks numatytas būtinumo.

Pasivaikščiojus gatvėmis palei uosto tvorą – šiurpas nukrečia, žvejybos uosto rajone tikrai rasime tokio urbanistinio peizažo, kad sapnuosis košmaruose. Buvęs kino teatro „Baltija“ kevalas akiai džiaugsmo neteikia. Ten mirgančių statybininkų šalmų nematome. Namai vaiduokliai galėtų būti atgaivinti, paversti socialiniais būstais jaunoms šeimoms. Deja, vis renovuojamas plotas nuo J. Janonio gatvės iki Danės gatvės. Jį galima bus pavadinti eksperimentų mikrorajonu. Dviračių takai – puiku, bet susiaurintas šaligatvis ir nesaugu pėstiesiems.

Vietiniai medžiai keičiami, kuo – patys matome. Žmonės ėmėsi iniciatyvos sutvarkyti parką, ne vienos kartos pamėgtą laisvalaikio vietą – liko pusiau skustas, pusiau luptas ir darbai sustojo. Dabar kažkodėl prireikė vaikų žaidimų aikštelės visiškai netinkamoje vietoje Danės skvere. Ten iš tiesų buvo gražu: pavėsingi vietiniai medžiai, palei upę svyrantys gluosniai, takas, suoliukai. Žinoma, reikia skverus genėti, medžius „gydyti“, kažką atnaujinti, tik gero skonio nerodo masiškai sodinami nei šiokie, nei tokie nepigūs medeliai.

Puikus miesto kampelis – M. Mažvydo parkas – kapinės. Jis atrodo kaip tipiškos Lietuvos senosios kapinės, ramybės ir apmąstymų vieta. Visos senosios kapinės iš tolo pastebimos dėl aukštų, vešlių medžių. Esame „turtingi“, ko nepaeksperimentuoti. Esame ambicingi, vaikščiosime marmuro takais ir šiurpinsime apleistais kampais. Gal reikėtų fotoparodos, kur būtų eksponuojamos nuotraukos – vaizdai miesto vietų, kur šeimininko ranka nesiekia.

Vyresniosios kartos rūpinosi miesto patrauklumu, padovanojo jam miesto parką, botanikos parką, Jūrų muziejų, paveikslų galeriją, žalias S. Šimkaus, I. Kanto, Vilties gatves, jaukias gatveles apie stotį. Ši karta matys „uniformuotą“ aplinką, kai nusifotografavęs nežinosi, kuriame skvere nuotrauka daryta. Ar atleisi, senoji Klaipėda?