REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Verslas2022 m. Balandžio 5 d. 22:34

Ar ateityje gyvensime be grynųjų pinigų?

Lietuva

Armandas KondroškaŠaltinis: Etaplius.lt


211657

Europos centrinio banko duomenys rodo, jog lietuviai vis dažniau naudojasi elektroniniais bei mobiliaisiais atsiskaitymas, o grynųjų pinigų aktualumas, atrodo, tik mažėja. Centrinių bankų vadovai, ekonomistai bei kiti sprendimų priėmėjai jau garsiai svarsto, ar nereiktų išvis atsisakyti grynųjų. Ar tikrai ateityje gyvensime pasaulyje be monetų ir banknotų?

 

Grynųjų pinigų trūkumai

Skaitmeniniame amžiuje grynieji pinigai praranda patrauklumą dėl keleto priežasčių. Štai grynuosius pinigus galima lengvai pamesti, juos sunku transportuoti. „Gaminti“ pinigus taip pat gana brangu: skaičiuojama, jog nukalti vieno cento euro monetą gali kainuoti iki 4 centų. Mokėjimai grynaisiais pinigais dažniausiai užtrunka ilgiau, o atsiskaitymas bekontakčiu būdu tampa ypač aktualus pandemijos laikotarpiu, kai itin svarbu sumažinti kontaktų skaičių. Grynieji taip pat greitai susidėvi: štai 5 eurų banknotas gali susidėvėti vos per 12 mėnesių. Grynieji pinigai galiausiai reikalauja nemažai infrastruktūros, o, kaip rodo Lietuvos patirtis, išlaikyti platų bankomatų tinklą gana brangu ir sudėtinga.

Grynieji vaidina svarbų vaidmenį ir šešėlinėje ekonomikoje. Tyrimai rodo akivaizdų ryšį tarp grynųjų pinigų paplitimo ir mokesčių vengimo masto. Banknotai taip pat yra mėgstama atsiskaitymo priemonė kriminaliniame pasaulyje. Pinigų padirbinėjimas, reketas, vagystės – visų šių problemų greičiausiai būtų galima išvengti perėjus prie visuotinės elektroninių atsikaitymų sistemos.

Vis dėlto egzistuoja ir keletas makroekonominių priežasčių, kodėl vertėtų atsisakyti grynųjų. Ekonomikoje, kurioje visi pinigai egzistuoja tik elektroninėje erdvėje, centrinis bankas galėtų lengviau pritaikyti neigiamas palūkanų normas vartotojų indeliams, o tai leistų paskatinti vartojimą ekonominio nuosmukio laikotarpiu. Šiuo metu grynieji pinigai veikia kaip alternatyva bankiniams indėliams, o tai apriboja monetarinės politikos efektyvumą.

Taigi, visai nenuostabu, jog vis daugiau šalių juda link visiško monetų ir banknotų atsisakymo. Štai Švedijos centrinis bankas prognozuoja, jog šalis galėtų apsieiti be grynųjų pinigų jau 2030 metais. Bekontakčiai atsiskaitymai itin populiarūs Kinijoje, Jungtinėje Karalystėje. Ir Lietuvoje neseniai priimtas įstatymas, draudžiantis darbdaviams mokėti darbo užmokestį grynaisiais. Svarbūs pokyčiai taip pat vyksta Eurozonoje: 2019 m. Europos centrinis bankas nutraukė naujų 500 eurų banknotų spausdinimą, o Europos Komisija šiuo metu svarsto, ar nereiktų atsisakyti vieno ir dviejų euro centų monetų.

Pritaria ne visi

Vis dėlto planai visiškai atsisakyti grynųjų susilaukia ir nemažai kritikos. Kai kurie ekspertai atkreipia dėmesį į tai, jog visuotinis perėjimas prie elektroninių atsiskaitymų galimai tik padidintų saugumo rizikas. Elektroninės banko sąskaitos gali tapti kibernetinių atakų, galinčių paveikti tiek privačius asmenis, tiek ir valstybines institucijas, taikiniu. Šios rizikos tampa itin aktualios Rusijos agresijos akivaizdoje.

Sklandžiam elektroninių atsiskaitymų vykdymui taip pat itin svarbu išvystyti reikalingą internetinio ryšio infrastruktūrą, ypač atokesnėse šalies vietovėse. Atsiranda grėsmė, jog gyventojai, kuriems trūksta technologinių įgūdžių (pavyzdžiui, senjorai), gali būti išstumti iš formaliosios ekonomikos.

Kyla klausimų ir dėl galimo duomenų nutekėjimo. Viena svarbiausių grynųjų pinigų ypatybių yra tai, jog grynieji veikia kaip anonimiška atsiskaitymo priemonė, kuriai nereikalingas tarpininkų įsikišimas. Tačiau elektroninius atsiskaitymus susekti daug lengviau. Taigi, didžiuliai kiekiai privačios informacijos greitai gali atsidurti komercinių bankų ar valstybės institucijų rankose.

Apskritai, grynųjų pinigų atsisakymas yra politiškai jautri tema. Kyla abejonių, ar tikrai valstybės institucijos turėtų gauti teisę sekti kiekvieną asmens vykdomą piniginę operaciją. Akivaizdu ir tai, jog areštuoti turtą ar pritaikyti kitokias finansines sankcijas daug lengviau, kai visi pinigai egzistuoja tik elektroninėje erdvėje. Taigi, atsiranda rizika, jog kai kurie sprendimų priėmėjai šitokią monetarinę centralizaciją gali išnaudoti didesnei visuomenės kontrolei, pilietinių teisių varžymui. Panašių skaitmeninio autoritarizmo apraiškų jau galima aptikti Kinijoje.

Taigi, perėjimas prie visuotinės skaitmeninių mokėjimų sistemos pareikalaus nemažų investicijų bei pasirengimo, todėl bent jau artimiausiu metu su monetomis ir banknotas dar nereiks atsisveikinti.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA