Apygardos teisme buvo ištraukta „krištolinio vakaro“ Žemųjų Viesų kaime byla
2019 metų rugsėjo 28-osios vakaras Žemųjų Viesų kaime kažkuo buvo panašus į 1938-ųjų lapkričio 9-10 dienomis nacistinėje Vokietijoje surengtą „krištolinė naktį“. Jos pretekstu tapo Paryžiuje jauno Vokietijos žydo H. Grynszpano, nepatenkinto, kad SS iškeldino jo tėvus į Lenkiją, pasikėsinimas prieš Vokietijos diplomatą. Jaunuoliai naciai siaubė žydų parduotuves, sinagogas, ligonines, žydų gyvenamuosius namus ir pan. Rytą po pogromo gatvėse liko nusėtos sudaužytų vitrinų stiklo duženomis, todėl šis pogromas buvo ironiškai pavadintas „krištoline naktimi“.
Rugsėjo 28-osios vakarą neblaivus (jam buvo nustatytas 1,46 prom. neblaivumas) vietos nepilnametis, pavadinkime jį santykinai Martynu, tyčia išdaužė kaime stovinčio pastato, kuris priklauso Širvintų rajono savivaldybei, 6 langų 18 stiklų. Paskui, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, išdaužė vietos gyventojos G. B. S. namo 5 langų 16 stiklų, dėl ko nukentėjusioji patyrė 200 eurų turtinę žalą. Tuo vaikinas neapsiribojo. Atėjęs prie V. A. namo, Martynas išdaužė lango 2 stiklų paketą, kainuojantį 205 Eur. Dar nuėjęs prie vietos gyventojo V. A. namo, jis išbarškino vieno lango 2 stiklų paketą, kainuojantį 205 eurus, o apsilankęs prie G. S. namo, 250 eurų kainuojantį vieno lango dviejų stiklų paketą ir namo verandos 4 langų 12 stiklų, kainuojančių 50 Eur.
Sučiuptas nepilnametis papasakojo, kad tądien su draugu gėrė alų. O paskui susipyko su mergina. Sakė, pradėjęs daužyti langus, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, negalvojo, ką darė.
Keturis langus jis išdaužė ranka, kurią susižalojo. Po 10-15 min. priėjo prie kito namo, kuriame anksčiau gyveno močiutė. Nežino, kam jis priklauso. Ten išdaužė ranka 6 langus. Paskui daužė kitų. Langų nesirinko, tiesiog ėjo iš eilės ir daužė. Priėjęs prie paskutinio namo, ranka išdaužė vieną langą. Kai žmonės iš kaimo pradėjo gaudyti, nuo jų pabėgo. Grįžus namo, atvažiavo policija.
Vilniaus regiono apylinkės teismas šių metų sausį Martyną atleido nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atveju baudžiamąją bylą nutraukė.
Atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas vaikinui paskyrė auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu tęsti mokslą bei būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.
Tačiau prokuratūra tokį teismo sprendimą apskundė Vilniaus apygardos teismui ir paprašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendį – vadovaujantis kitu Baudžiamojo kodekso straipsniu, paskirti Martynui įpareigojimą lankyti psichologo konsultacijas apie žalingą alkoholio poveikį jaunam organizmui, išklausant visą konsultacijų kursą per 9 mėnesių laikotarpį.
Bet Vilniaus apygardos teismas netenkino apeliacinio prokuratūros skundo, kadangi manė, jog pakankamai ilgo elgesio apribojimo termino paskyrimas bei įpareigojimas būti nustatytu laiku namuose bei tęsti mokslą yra pakankama priemonė. Dar vieno įpareigojimo skyrimas šiuo atveju būtų netikslingas.
Gintaras Bielskis
