Angle down Atgal

Apvogti vilniečiai savo daiktų bando ieškoti patys

Nors 2020-aisiais nusikaltimų, lyginant su užpernai, Lietuvoje sumažėjo dešimtadaliu, jų išaiškinimas taip pat yra smuktelėjęs, ypač – vagysčių. Todėl nukentėjusieji nuo ilgapirščių neretai patys bando ieškoti savo daiktų ir paprastai tai daro naršydami interneto skelbimus.

Kaip rodo Informatikos ir ryšių departamento surinkti duomenys, Vilniuje praėjusiais metas buvo ištirta 17 proc. mažiau vagysčių nei 2019-aisiais. Pernai sostinėje buvo užregistruotos 2667 vagystės, iš kurių ištirta 652, o tuo tarpu 2019-aisiais atitinkamai skaičiai buvo 3265 ir 786. Visų nusikaltimų ištiriamumas sostinėje sumažėjo beveik 5 procentais. Šis rodiklis yra smuktelėjęs visuose didžiuosiuose šalies miestuose, išskyrus Panevėžį.

Vagį užtiko internete  

Kaip sakė pats su vagimi susidūręs fotografas mėgėjas Arūnas Anskaitis, ieškoti pavogtų daiktų patiems nukentėjusiesiems yra įprasta praktika. „Vagysčių atveju policija padeda toli gražu ne visada, jei pats neieškosi, nežiūrinėsi skelbimų internete, neapeisi lombardų ir turgų, nepaskelbsi apie vagystę viešai, greičiausiai tas daiktas ir neatsiras. Pats esu susidūręs su vienu sėkmingu atveju“, – teigė fotografas.

Vyras prisiminė atvejį, kai buvo nusprendęs pirkti tam tikro modelio fotoaparatą. „Norimo daikto, tai buvo „Canon 70D“, dairiausi internete. Tuo metu kaip tik užmačiau žinutę socialiniame tinkle, kad Kaune, išdaužus automobilio stiklą, buvo pavogta kuprinė su fotoįranga. Nukentėjęs žmogus paviešino ir fotoaparato serijinį numerį. Praėjus gal porai dienų po šios žinutės, randu skelbimą apie parduodamą 70D už padorią kainą Vilniuje. Dėl visa ko užsirašiau pavogto fotoaparato serijinį numerį ir nuvažiavau susitikti su pardavėju“, – pasakojo A. Anskaitis.

Pašnekovo teigimu, gavęs išbandyti parduodamą fotoaparatą, jis patikrino jo serijinį numerį. „Numeriai sutapo, tai aš pardavėjui tiesiai šviesiai ir pasakiau – šis daiktas vogtas. Žmogelis labai sutriko, išsigando ir tiesiog atidavė man tą daiktą. Atsisveikino ir skubiai pasišalino. Na, aš susisiekiau su savininku, jis laimingas atvažiavo iš Kauno ir atgavo savo turtą. Tokia va išskirtinė istorija. Gaila, bet taip pasiseka retam“, – sakė A. Anskaitis.

Kreivai žiūri į lombardus

Kitas kalbintas ir savo vardo nenorėjęs viešinti fotografas (pavardė Eltai žinoma) tikino, kad ne kartą yra matęs įtartinų skelbimų su parduodama foto- ar videoįranga.

„Kalbant apie tokius skelbimus, atpažinti nesąžiningą pardavėją nėra itin sunku, dažnai jie rašo su gramatinėmis klaidomis, nieko neišmano apie parduodamą daiktą, kaina būna gerokai žemesnė nei rinkos. Tad visiems, kurie nukentėję nuo vagių, pirmiausiai siūlyčiau dairytis internete. Dar yra lombardai, bet su jais sunku, ten į nenuolatinius klientus žiūri įtartinai“, – sakė fototechniką kolekcionuojantis ir ja dažnai prekiaujantis vyras.

Fotografo įsitikinimu, lombardai didmiesčiuose apskritai yra bene pagrindiniai vogtų daiktų realizavimo taškai. „Daugiausiai prekių ten suneša įtartini asmenys, narkomanai ir panašiai. Mano galva, ten tikros vagių irštvos, kurias reiktų, jei ne uždaryti, tai bent labiau kontroliuoti“, – įsitikinęs fotografas.

Savo daiktų internete ir lombarduose ieškojo ir Eltos fotožurnalistas, kuriam praėjusių metų gruodžio pabaigoje automobilių aikštelėje, šalia Seimo, buvo pavogta fotokuprinė. Nuostoliai siekia per 3 tūkstančius eurų. Nors aikštelė stebima Seimo apsaugos kamerų, nustatyti vagies jos nepadėjo, tad ikiteismininis tyrimas buvo sustabdytas. Savarankiškos paieškos rezultatų taip pat nedavė.

Vogti daiktai keliauja ir į Baltarusiją

Tai, kad vogti daiktai neretai atsiduria lombarduose, pritaria ir policijos atstovai. „Pareigūnai, vykdydami žvalgybinį darbą, nagrinėdami gautą informaciją, aptinka vogtų daiktų supirkimo ir realizavimo taškų. Dažniausiai vogti daiktai patenka į lombardus, į nelegaliai akcizinėmis ar narkotinėmis medžiagomis prekiaujančius „taškus“, taip pat pas asmenis, kurie perperka vogtus daiktus turėdami tikslą juos parduoti brangiau“, – sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja.

Komisariato atstovės teigimu, tvirtinti, kad lombardai, taip pat taksi vairuotojai yra pagrindiniai vogtų daiktų realizavimo taškai, negalima, tačiau sąsajų, žinoma, yra. „Lombardų veiklą dažnai tikrina pareigūnai, priimant daiktus yra reikalaujama asmens dokumento ar daiktų įsigijimo dokumentų, todėl vogtų daiktų realizacija per supirktuves tapo sudėtinga. Tą patį galima būtų pasakyti apie taksi vairuotojų veiklą – kiekviena taksi paslaugas teikianti bendrovė saugo savo vardą, todėl savininkai, sužinoję apie galimai nesąžiningus vairuotojus, tą informaciją vertina, tokių veiksmų netoleruoja ir dažnai atsisveikina su tokiais darbuotojais“, – komentavo J. Samorokovskaja.

PAsak jos, taip pat nebėra tendencijos, kai vogtais daiktais prekiaujama turgavietėse, dažniau vogtus daiktus asmenys bando realizuoti per skelbimus, todėl pareigūnai stebi viešąją erdvę, skelbimų portalus. „Atliekant tyrimus taip pat nustatyta, kad vogtų daiktų galutinis realizacijos taškas buvo užsienio valstybės, pavydžiui, Baltarusija. Pagrindiniai daiktai – tai automobilių detalės, mobiliojo ryšio telefonai“, – teigė policijos atstovė.

Viešose vietose nusikalsta rečiau

Policijos duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje užregistruotų vagysčių sumažėjo 16 proc., tiesa, didelės vertės turto vagysčių atvejų padaugėjo net penktadaliu.

„Vagysčių pobūdis išlieka panašus – tai vagystės iš butų, transporto priemonių detalių vagystės, vagystės iš atvirų vietovių, sezono metu vagiami dviračiai, paspirtukai. Džiugu, kad vis mažiau pasitaiko plėšimų, kai iš asmenų, panaudojus fizinę jėgą, yra pagrobiami daiktai“, – teigė J. Samorokovskaja.

2020 m. šalyje buvo užregistruota 10 proc. mažiau nusikaltimų nei užpernai. 34 proc. sumažėjo viešosios tvarkos pažeidimų, 28 proc. – plėšimų, 11,5 proc. mažiau registruota sukčiavimų, 17 proc. – grasinimų nužudyti, 5 proc. – sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Tačiau pernai registruota 12 proc. daugiau nužudymų.

Kaip sakė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, karantino metu pastebėta, kad daugiau nusikalstamų veikų padaroma namuose, už uždarų durų, tačiau mažiau – viešose vietose. „Galimai taip yra ir dėl to, kad viešose vietose yra daug mažiau žmonių“, – teigė policijos atstovas.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Sponsored video

Taip pat skaitykite