Angle down Atgal

Aptartos gairės rytdienai

Šiemet Europos Komisija (EK) paskelbė Baltąją knygą dėl Europos ateities. Ja pradedamos visapusiškos diskusijos apie 27 šalių Sąjungos ateitį. Norėdama toliau prie jų prisidėti, EK rengia penkis diskusijoms skirtus dokumentus aktualiausiomis temomis, nuo kurių priklausys ES veiklos kryptis artimiausioje ateityje.

Gegužės mėnesį pasirodęs šio diskusijų ciklo dokumentas, skirtas paskatinti diskusiją, kaip geriau suvaldyti globalizaciją ir reaguoti į atsiveriančias galimybes bei iššūkius. Baltojoje knygoje taip pat pateikiamas dokumentas apie ES ateitį. Šiuo dokumentu kviečiama į diskusijas, koks ES vaidmuo ateityje turėtų būti socialinėje politikoje.

Šiame dokumente pateikiami trys scenarijai Europai, kaip galėtų būti vykdoma ES socialinė politika ateityje. Mūsų šalies institucijose svarstoma ir siūloma Lietuvos pozicija. Svarstymo eiga vyko įvairiose šalies ministerijose, taip pat atskiruose Seimo komitetuose.

Šie dokumentai buvo aptarti ir Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdyje. „Pasisakoma už tai, jog socialinė politika ir toliau užimtų svarbią ES politinės darbotvarkės vietą – Europos valstybes vienija bendri socialiniai iššūkiai bei galimybės“. Lietuva turėtų pasisakyti už tokį scenarijų, kuris išlaikytų dabartinį ES socialinės politikos tęstinumą ir leistų subalansuotai judėti pirmyn, nedarant radikalių politikos pokyčių ir nenustatant naujų privalomų taisyklių, neperskirstant kompetencijų tarp ES ir valstybių narių – siūloma Lietuvos pozicijoje.

Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdyje buvo pritarta mūsų šalies pozicijoms dėl globalizacijos suvaldymo bei dokumento dėl socialinio Europos aspekto. Komiteto nariams buvo pateiktas ES Tarybos rekomendacijų Lietuvai 2017-2018 metams įgyvendinimo priemonių planas. Jį pristatė sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė. Ji parlamentarams sakė, kad buvo nuspręsta nekurti naujų priemonių, bet tęsti jau pradėtas, numatytas Vyriausybės programoje. Anot viceministrės, ES Taryba rekomendavo vykdyti fiskalinę politiką pagal stabilumo ir augimo pakto prevencinės dalies reikalavimus.

„SAM numato parengti PSDF subalansuotą biudžetą. Jo svarstymas Seime netrukus prasidės. Kita ES Tarybos rekomendacija – gerinti sveikatos priežiūros sistemos rezultatus gerinant ambulatorinę priežiūrą, ligų prevenciją ir didinant paslaugų įperkamumą. SAM numato plėsti slaugos sektoriaus galimybes, didinant paslaugų apimtis ir skiriant tam finansavimą. Tikimasi, kad slaugos paslaugų teikimas išaugs 4 proc. Kartu siekiama pagerinti ambulatorinių paslaugų (slaugos) prieinamumą pacientams, kurie dėl trumpalaikio sveikatos būklės pablogėjimo yra priklausomi arba beveik visiškai priklausomi nuo slaugytojų paslaugų ir pagalbos, tačiau neturi neįgalumo. Numatoma parengti vaistų politikos gairių, skatinančių racionalų vaistų vartojimą, kainų konkurenciją ir užtikrinančių tolygų vaistų prieinamumą, įgyvendinimo priemonių planą. Vaistų politikos plėtros tikslas – pridėtinę terapinę naudą turinčiais vaistais gerinti ir stiprinti žmonių sveikatą, užtikrinti geresnį vaistų prieinamumą, racionalų valstybės biudžeto bei gyventojų lėšų naudojimą. Kita taip pat svarbi priemonė – psichikos sveikatos gerinimas. SAM numato Psichikos sveikatos centrų veiklos optimizavimą, kad užtikrintų geresnį pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, padidintų psichologų ir psichoterapeutų paslaugų prieinamumą, skiriant didesnį finansavimą. Sveikatos apsaugos biudžete yra numatyti 4 mln. eurų. Rengiamas sveikatos apsaugos ministro (2012 m.) įsakymo „Dėl pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo” pakeitimo projektas. Pakeitimai užtikrins pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimą”, – komiteto posėdyje aiškino viceministrė.

Komiteto narys Jonas Liesys sakė manantis, jog ateityje bus matoma, kaip veiks priemonės vaistų kainų mažinimui ir kiek šie sprendimai bus efektyvūs. „Tačiau aš nesulaukiau vieno iš, mano nuomone, pagrindinių atsakymų, o gal ir sprendimo būdų, ką darysime dėl medikų ir slaugytojų trūkumo šalyje? Gydymo įstaigos skundžiasi, kad trūksta žmogiškųjų išteklių, bet apie tai SAM negalvoja ir neturi jokių pasiūlymų. Sudarykime studentams sąlygas mokytis nemokamai, numatykime tam finansavimą, o ne tikėkimės, kad jauni žmonės, po kelias dešimtis tūkstančių sumokantys už mokslą, liks dirbti šalyje, kur tokie maži atlyginimai”, – savo pastabą išreiškė parlamentaras.

Komiteto pirmininkės pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis pastebėjo, kad viceministrė minėjo, jog kasmet parengiama apie 500 slaugytojų, tiek pat ir gydytojų: „Slaugytojams planuojama suteikti daugiau kompetencijų. Bet, nors ir paruošiame šiuos specialistus, jų trūksta. Jūs patys pasvarstykite, ar jaunas, 28 metų žmogus, eis dirbti už 515 eurų? Tiesa, kad tokią sumą uždirbtų, turės papildomai pasiimti ir naktinių budėjimų.“ Tai, pasak parlamentaro, realus pavyzdys. „O jūs kalbate apie kompetencijų didinimą, kad jos (slaugytojos) naktinių budėjimų metu skirtų vaistų ir pan. Prisiimti didesnę atsakomybę, bet ar atlyginimas pasikeis? Reikia didinti slaugos lovų skaičių – sutinku, bet nėra kam dirbti. Su tokiais sprendimais SAM čia tokį džiazą užsuks, kad bus baisu”, – įsitikinęs R. Žemaitaitis.

Komiteto posėdyje pritarta ir Seimo nutarimo projektui, kuriuo siūloma pakeisti Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programos parengimo terminą ir įgyvendinimo laikotarpį. Priėmus Seimo nutarimo projektą, šis departamentas, kartu su Finansų, Krašto apsaugos, Susisiekimo, Teisingumo, Vidaus reikalų, Užsienio reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo, taip pat Švietimo ir mokslo ministerijomis bei Lietuvos savivaldybių asociacija, turės parengti 2018-2028 metams Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programą. Joje turėtų būti nustatyta tabako, alkoholio, narkotikų kontrolės ir jų vartojimo prevencijos ilgalaikė vizija, prioritetinės kryptys, tikslai, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite