Angle down Atgal

Aptartas Amalvo polderio pritaikymas tausojamam ūkininkavimui

Praėjusios savaitės pabaigoje įvyko projekto „Tvaraus pelkių tvarkymo vystymas taikant pelkių atkūrimo ir pelkininkystės veiklas, skirtas vandens užterštumo mažinimui ir kitų ekosisteminių paslaugų vystymui Nemuno upės baseine“ pristatymas.

Gamtos apsaugos ir Marijampolės savivaldybės administracijos specialistai taip pat aptarė Amalvo polderio naudojimą, derinant žemės ūkio veiklą ir gamtotvarkos plano priemones. Susitikime dalyvavo Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas Paulius Marozas, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Bajoras, Žemės ūkio skyriaus vedėjas Eugenijus Alesius, Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis, Lietuvos gamtos fondo specialistas Nerijus Zableckis, Gamtos paveldo fondo projekto vadovas Argaudas Stoškus, projektuotojas Edvardas Nacevičius, melioracijos specialistai. Aptarti ūkininkavimo ypatumų taip pat atvyko Amalvo polderyje ūkininkaujantis Karolis Kazakevičius. Pagrindinis pasitarimo tikslas – siekis pasikeitus Amalvo pelkės hidrologiniam režimui, pritaikyti Amalvo polderį tausojamam ūkininkavimui, saugant polderio teritorijos durpžemius nuo skaidymosi ir sunykimo, taip išsaugant svarbias gamtines buveines.

Nagrinėdami pastarojo meto vandens lygio duomenis, specialistai sutiko, kad pasiekti gamtotvarkos plane numatytą vandens lygį polderio teritorijoje yra sudėtinga. „Daug iššūkių kelia vis sausesnės vasaros, o siekiant palaikyti reikiamą gruntinio vandens lygį dupžemiuose, Amalvo polderio magistraliniuose grioviuose reikia sukaupti dar daugiau vandens.“, – sakė E. Nacevičius. Gruntinio vandens lygis, augalų vegetacijos laikotarpiu, turėtų būti ne mažesnis, kaip 30 - 40 cm nuo dirvos paviršiaus, taip apsaugant durpinius dirvožemius nuo išsausėjimo ir skaidymosi. Esant kritiniam drėgmės trūkumui, svarstytos galimybės į polderio teritoriją, leisti Amalvo ežero vandenį savitaka.

Mero pavaduotojas Paulius Marozas atkreipė dėmesį, kad rengiamose Amalvo polderio naudojimo ir priežiūros taisyklėse turi būti atsižvelgta į besikeičiančią hidrologinę situaciją ir aiškiai apibrėžta ūkininkavimo polderyje laikotarpis. „Kalbant apie vandens lygį, kurį galime reguliuoti, jis turi būti palaikomas toks, kad būtų palankus ne tik gamtai bet ir polderyje dirbantiems ūkininkams. Suprantama, kad taisyklės apribotų ūkininkavimo veiksmus, bet taip pat jos padėtų užtikrinti tinkamą gruntinio vandens lygį, nustatytu šienavimo ar ganiavos laikotarpiu. Taisyklių projektas jau yra parengtas, tikimės, kad artimiausiu metu jas pateiksime svarstyti Savivaldybės tarybai.“, – apie iššūkius Amalvo polderyje sakė P. Marozas.

Pelkės – vienos iš labiausiai visuomenės nuvertintų natūralių ekologinių sistemų, tačiau jų vaidmuo aplinkos sąlygų stabilumo palaikymui, ypač vandens nuotekio ir kokybės, anglies apykaitos reguliavimui tiek globaliu, tiek lokaliu mastu yra neįkainojamas.

Nusausinti durpynai (buvusios pelkės) paprastai nebegali atlikti įprastų funkcijų, sunyksta jų bioįvairovė, dėl durpių skaidymosi jie tampa šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimo, paviršinio vandens taršos židiniais. Nusausintos durpės sparčiai mineralizuojasi ir slūgsta, todėl jose įrengtos melioracijos sistemos tarnauja trumpiau, sudėtinga užtikrinti intensyviam naudojimui tinkamą vandens lygį.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite