Angle down Atgal

Aprangos ir tekstilės verslas Kaune: įmonės pasinaudojo pandemijos sąstingiu, kad sutvirtintų pozicijas rinkoje

Modernizuota įranga, naujos produktų linijos, naujų žaliavų paieškos, naujų projektų įgyvendinimas. Nors aprangos ir tekstilės įmonės Lietuvoje pandemijos metu patyrė ne vieną smūgį, keturios laikinojoje sostinėje įsikūrusios aprangos ir tekstilės sektoriaus įmonės tokiais darbais, planų kūrimu ir tarptautinių pozicijų stiprinimu po pandemijos. Ne veltui Kaunas garsėja kaip aprangos ir tekstilės įmonių centras, tad šiek tiek plačiau apie jų veiklą ir pramonės situaciją šalyje ir mieste kalbiname keturių vietinių sektoriaus įmonių vadovus.


 

UAB „Vitameda“: sektoriaus ateitis priklauso nuo valstybių sienų atvirumo

UAB „Vitameda“, darbo aprangos ir asmens apsaugos priemonių gamintoja ir tiekėja, per pirmąjį karantiną uždarę gamybos cechą net kelis kartus, atsinaujino, persiorientavo ir sukūrė naują liniją. Anot įmonės vadovo Kęstučio Jociaus, tolesnė viso aprangos ir tekstilės sektoriaus ateitis priklausys nuo Lietuvos politikos ir pasaulio valstybių sienų atvirumo. Be to, itin opia problema tampa ir darbuotojų trūkumas.

Paklaustas, kaip bendrovė išgyveno pandemiją, K. Jocius teigia, kad situacija privertė priimti greitus sprendimus ir persiorientuoti.

„Pradėjome gaminti medžiagines apsaugines veido kaukes. Intensyviai ties tuo dirbome 3 mėnesius pirmojo karantino metu, buvo išties sėkmingas periodas. Nuslūgus pirminiam dideliam klientų srautui, pasijautė užsakymų trūkumas, teko pusę metų dirbti su dalinėmis prastovomis. Šis valstybės paramos mechanizmas padėjo sudėtingu laikotarpiu išlaikyti turimus darbuotojus. Be kita ko, dėl COVID-19 susirgimų įmonėje buvome cechą uždarę du kartus po dvi savaites.

Šie metai jau lengvesni, susigyvenome su pandemija, išmokome saugotis, įvedėme daugiau saugumo reikalavimų. Neaiški kol kas išlieka tik ateitis – neaišku, ar galėsime gauti subsidijas, jei visa gamyba vėl stos, neaišku, ar vėl bus įvestas karantinas, ar, pavyzdžiui, kinai nepasiūlys mūsų produkcijos už patrauklesnę kainą“, - patirtimi dalinasi UAB „Vitameda“ vadovas. 

Sistemų modernizavimas padėjo pagerinti gaminių kokybę

Nors įmonės gamybinė veikla ir buvo dalinai paralyžiuota, turėtas laikas išnaudotas gamybos mechanizmų modernizavimui. Per karantininius metus su Europos Sąjungos fondų pagalba UAB „Vitameda“ automatizavo medžiagų sukirpimo, klojimo, transportavimo gamybos linijas.

„Savo gamybos mechanizmus atnaujinome 100 procentų, padidėjo ir gamybinės patalpos. Šiuo metu turime užsakymų keliems mėnesiams į priekį. Matome, kad sistemų automatizavimas tikrai pasiteisino – galima užsakymus atlikti greičiau ir kokybiškiau. Perėjome į kitą kokybės lygį.

Taip pat daug dėmesio skyrėme naujų produktų kūrimui, audinių paieškai. Mūsų sukurta nauja drabužių linija sėkmingai parduodama Lietuvoje ir Latvijoje. Į artimesnes valstybes paprastai eksportuojame jau pagamintą produkciją, į tolimesnes – siuvimo paslaugas. Pardavimai į kaimyninę Latviją šiuo metu ženkliai išaugę.“, - pasakoja K. Jocius.

Anot jo, nuo šių metų kovo pardavimai išaugo ir kol kas nemažėja. „Jei valstybė leis visiems sektoriams dirbti, mes taip pat turėsime darbo. Tikimės, kad tokia situacija išliks ir toliau. Dabar susiduriame su nauja problema – darbuotojų trūkumu. Be to, pabrango ir žaliavos, todėl esame priversti peržiūrėti rinkodarą ir didinti kainas. Daugelis mažų siuvyklėlių jau užsidarė. Manau, kad šis procesas tęsis ir toliau – gaminti pas mus išlieka gana brangu, kitos valstybės turi galimybę pasiūlyti panašią kokybę už mažesnę kainą“, - sako bendrovės vadovas.

A. Valiuškio įmonė: šių metų pabaiga gali būti dar sunkesnė nei praėję pandeminiai metai

A. Valiuškio įmonės vadovas Algirdas Valiuškis teigia, kad bendrovės užsakymai COVID-19 metu ženkliai sumažėjo, todėl išgyventi pavyko tik su valstybės subsidijų pagalba.

Užtrauktukų ir virvučių gamyba, didmenine prekyba siuvimo priedais bei galanterijos gaminių aksesuarais užsiimanti įmonė sektoriuje dirba jau ne vieną dešimtmetį, tačiau pandemija, žaliavų tiekimo sutrikimai, anot vadovo, išties sutrikdė veiklą.

„Pandemijos metu ir toliau tobulinome ir kūrėme naujus užtrauktukus. Pastaraisiais metais susidūrėme su žaliavų tiekimo sutrikimais tiek dėl pandemijos, tiek dėl pasikeitusios situacijos Kinijoje ir kitų priežasčių. Eksportas sumažėjo 15-20 proc. Praėję ir šie metai finansiškai buvo iš tiesų panašūs. 2020-ieji buvo pakankamai sunkūs, bet šių metų galas, manau, bus tikrai sunkesnis. Vis opesne problema tampa žaliavų trūkumas ir beprotiškas logistikos kaštų augimas. Tai gali sustabdyti visos Europos ekonomikos augimą“, - prognozuoja A. Valiuškis.

Pati Lietuvos aprangos ir tekstilės rinka, anot įmonės vadovo, sumažėjo, nes mažesnėms įmonėms pandemijos išgyventi nepavyko. Tuo tarpu užsienio užsakovai vis dažniau renkasi valstybes, kur darbo jėga ir pagaminti produktai yra kur kas pigesni nei Lietuvoje.

Pandemijos metu įmonėje COVID-19 persirgo 80 proc. darbuotojų.

E. Galkauskienės įmonė „Eustilija“: darbuotojų trūksta, o atsivežti iš užsienio – sudėtinga

E. Galkauskienės įmonės „Eustilija“ direktorė Eugenija Galkauskienė teigia, kad siuvimo sritį pandemija palietė itin skaudžiai ir visas laikotarpis buvo itin sudėtingas. Bendrovė šiuo laikotarpiu susidūrė su užsakymų skaičiaus kritimu, COVID-19 protrūkiu ir pradėjo kurti ligos protrūkiui valdyti skirtas priemones.

„Praėję metai buvo išties labai sunkūs. Turėjome daug dirbti, kad galėtume išsilaikyti ir nesustabdyti savo veiklos. Pandemijos pradžią mums padėjo išgyventi pradėtos gaminti daugkartinės apsauginės veido kaukės. Šiuo metu dalyvaujame projekte, kurio metu kursime daugkartinius medicininius drabužius.

Didžiausias dabartinis iššūkis – darbuotojų trūkumas. Lietuvoje darbuotojų nerandame. Buvome įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą, į kurį siuvimo įmonėms patekti kažkodėl yra labai sudėtinga. Tai padėjo mums atsivežti darbuotojų iš Ukrainos. Jie jau sėkmingai dirba įmonėje. Mūsų poreikis, žinoma, daug didesnis. Galime patekti į patvirtintų įmonių sąrašą tik tokiu atveju, jei siuvėjai galime mokėti 1000 Eur. Deja mes iš anksto negalime to garantuota, nes nežinome atvykstančiųjų kvalifikacijos, įgūdžių. 

Turėdami daugiau darbo rankų, galėtume ne tik suteikti žmonėms progą užsidirbti, padidinti savo apyvartą, bet ir į valstybės biudžetą įnešti daugiau lėšų“, - pasakoja E. Galkauskienė.  

Pandemijos metu apyvarta krito daugiau nei 20 proc., šiemet tikimasi grįžimo į priešpandeminį laikotarpį

Įmonės vadovė pasakoja, kad pandeminis laikotarpis buvo sudėtingas, nes bendrovės valdomas prekės ženklas „Introstyle“ buvo sukūręs rudens produkciją, kuri taip ir liko sandėlyje. Be to, klientai 3-4 mėnesiams visiškai sustabdė siuvimo paslaugą.

„Kaip subkontraktoriai dirbame su Lietuvos įmonėmis, kurios karantino metu mums padėjo išsilaikyti. Užsienio užsakovai yra labiau sezoniniai, jie karantino metu pirkimus visiškai sustabdė. Bendrai pernai turėjome apie 20-22 proc. apyvartos sumažėjimą. Šiemet tikimės, kad pavyks pasivyti priešpandeminį laikotarpį. Šiuo metu jau turime naujų užsakovų, gauname vis daugiau užklausų. Viskas priklauso nuo to, ar galėsime įdarbinti papildomų darbuotojų. Šiuo metu jų negalime rasti net ir už konkurencingą atlyginimą. Sudėtinga vystyti veiklą, kai neturi, su kuo tai daryti“, - apgailestauja E. Galkauskienė.

Šiuo metu bendrovė aktyviai vysto internetinės prekybos plėtrą į užsienį. Prieš pandemiją planuotų fizinių parduotuvių tinklo Lietuvoje atidarymo atsisakyta dėl internetinės prekybos suaktyvėjimo – pardavimai internetu padidėjo kone 50 proc. E. Galkauskienė teigia pastebinti, kad dauguma mažesnių siuvimo įmonių vis dar bando parduoti ankstesnių kolekcijų gaminius, o klientai ir užsienio partneriai jau nori naujų produktų.

E. Galkauskienės įmonė „Eustilija“ karantino metu pasinaudojo valstybės parama prastovoms. COVID-19 protrūkio metu gamyba buvo sustojusi apie 3 savaites. Šiuo metu bendrovė džiaugiasi, kad susirgimų nėra, nes dauguma persirgę arba pasiskiepiję.

UAB „Textilis“: tekstilės sektoriui kenkia ne tik pandemija, bet ir Lietuvos santykiai su užsienio valstybėmis

Jau 17 metų veikianti gamybos ir prekybos audiniais įmonė UAB „Textilis“ tiek pandemijos, tiek bendro Lietuvos bendradarbiavimo su Baltarusija ir Kinija skaudžias pasekmes jaučia iki šiol. Anot bendrovės direktorės Janinos Malakauskienės, karantinai ir kitos verslo suvaržymo priemonės pastaraisiais metais tapo tik priedu prie bendrosios politikos.

„Dėjome ir dedame visas pastangas, kad išlaikytume turimus darbuotojus ir ilgametį verslą. Mūsų užsienio partneriai karantino laikotarpiu užsidarė, kai kurie nebepajėgė ir atsidaryti, bankrutavo. Todėl ir mes buvome priversti kurį laiką darbuotojus išleisti į prastovas, imti lengvatines valstybės remiamas paskolas apyvartinėms lėšoms.

Karantinas nebuvo lengvas niekam, tačiau vis prastėjantys Lietuvos santykiai su Baltarusija ir Kinija mums – dar didesnis smūgis. Šiuo metu įmonei nelengva, mat didelė mūsų produkcijos dalis iškeliaudavo į Baltarusiją. Tuo tarpu žaliavas pirkdavome iš Kinijos. Žaliavos ir jų pervežimas ženkliai pabrango, o dėl turimų susitarimų su klientais savo bazinės kainos keisti negalime. Neaiški ir tolesnė padėtis su šiomis valstybėmis, todėl vis ieškome naujų būdų, kaip galbūt ir per kitas valstybes gabenti reikiamas žaliavas. Be to, intensyviai ieškome ir klientų iš kitų rinkų“, - pasakoja J. Malakauskienė.

Į parodą – po vienerių metų pertraukos

Bendrovės atstovai rengiasi vykti į parodą Vokietijoje, kur pristatys savo naują kolekciją. Karantino laikotarpiu UAB „Textilis“ įsigijo naujus įrengimus, tęsė esamus ir  pradėjo vykdyti naujus Europinius projektus, sukūrė produktus panaudojant  naujas apdailas.

„Vokietijoje pristatysime savo produktus, bandysime užmegzti santykius su potencialiais klientais. Šiuo metu intensyviausiai dirbame su  klientais iš Baltarusijos ( privačiomis kompanijomis), Vokietijos, Skandinavijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Pabaltijo valstybių. Nors antrasis šių metų pusmetis finansiškai ir yra geresnis, situacija toli gražu dar nėra labai gera.

Suprantame, kad daugelis dalykų nuo mūsų nepriklauso, šiuo metu didesnė dalis lengvosios pramonės  įmonių susiduria su panašiomis problemomis, todėl stengiamės ieškoti vis naujų kelių išsilaikyti rinkoje. Tiek mes, tiek kitos įmonės nuleisti rankų negali. Visas valstybes stipriai palietė sveikatos krizės sukeltos ekonominės problemos. Manau, kad lengvosios pramonės verslas į priešpandeminę padėtį grįš, bet tikrai ne greitai“, - teigia J. Malakauskienė.

Per pandeminius metus bendrovėje susirgimų būta, tačiau galima pasidžiaugti, kad pavyko išvengti masinių užsikrėtimų.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite