Angle down Atgal

Aplinkosaugininkai: ūkiniuose miškuose medžiai kertami paukščių perėjimo laikotarpiu

Ūkiniuose miškuose paukščių perėjimo laikotarpiu galima vykdyti kirtimus, o dėl to kenčia paukščiai ir jų jaunikliai, Eltai sakė Labanoro klubo prezidentas Andrejus Gaidamavičius. Tuo metu Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) vadovas Algis Gaižutis teigė, kad kirtimai nėra vykdomi ten, kur negalima.

A. Gaidamavičius Eltai sakė, kad Valstybinių miškų urėdija (VMU) yra savo noru nusprendusi pavasarį nekirsti valstybinių miškų regioniniame parke, tačiau privatūs miškų savininkai, pasak A. Gaidamavičiaus, tai daro, nes įstatymai to nedraudžia.

„VMU pati savanoriškai nusprendė pavasarį nekirsti valstybinių miškų regioniniame parke, nesvarbu ar tai būtų ūkiniai miškai, ar ne. Tačiau pagal įstatymus leidžiama kirsti miškus ir vasarą, ir pavasarį, kada paukščiai peri. (...) Valstybinių miškų tarnyba išduoda leidimus kirsti paukščių perėjimo laikotarpiu, nes tokie yra įstatymai, leidžiama tą daryti“, - Eltai sakė A. Gaidamavičius.

Jo teigimu, kol neįsigaliojo naujas įstatymas, VMU veikia pagal Plynų kirtimų darbo grupės rekomendacijas.

„Urėdija veikia pagal Plynų kirtimų darbo grupės, kurios narys buvau, rekomendacijas. Jos yra nepatvirtintos, bet, kol įsigalios naujas įstatymas, veikia pagal tos darbo grupės rekomendacijas. Viena iš rekomendacijų yra (saugomų teritorijų tinklo. - ELTA) „Natura 2000“ teritorijose, kurios skirtos paukščių apsaugai, paukščių perėjimo laikotarpiu nedaryti kirtimų“, - kalbėjo A. Gaidamavičius.

A. Gaidamavičius taip pat paminėjo, kad Labanoro girioje vietiniai gyventojai buvo iškvietę policiją dėl to, kad medžiai buvo kertami perint paukščiams.

Tuo metu LMSA vadovas A. Gaižutis Eltai sakė, kad kirtimai nėra vykdomi ten, kur negalima.

„Yra ne totaliai uždrausti kirtimai, bet saugomose teritorijose. (...) Priklausomai nuo saugomos teritorijos tipo arba nuo apsaugos režimo, saugomų paukščių lizdavietės kirtimai nevykdomi“, - kalbėjo A. Gaižutis.

Pasak A. Gaižučio, privačiuose miškuose ūkininkavimas nėra labai intensyvus.

„Jeigu pasižiūrėtume pagal šiuo metu parengtus miškotvarkos projektus, kurie yra didžiąja dalimi būtini vykdyti ūkinę veiklą, tiktai trečdalis privačių miškų turi parengtus miškotvarkos projektus. Vadinasi, kitose teritorijose miško savininkai neūkininkauja intensyviai ir, matyt, artimiausiu metu nesirengia to daryti“, - sakė A. Gaižutis.

Tuo metu Aplinkos ministerija komentare Eltai nurodė, kad šiuo metu ministerija rengia Miško kirtimo taisyklių pakeitimo projektą, kuriame siūloma nustatyti, kad tam tikru laiku medienos kirtimas būtų draudžiamas.

„Miško kirtimai ir medienos ištraukimas būtų draudžiami nuo kovo 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos ir atskirose paukščių apsaugai svarbiose teritorijose, išskyrus buveines, kurios netinkamos ir jose neaptikta paukščių, dėl kurių apsaugos nustatyta ši paukščių apsaugai svarbi teritorija”, - informavo Aplinkos ministerija.

Kaip nurodė ministerija, šiuo metu Miško kirtimų taisyklėse numatyta, kad II miškų grupei priskirtuose miškuose ir III miškų grupių miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, ir IV grupės miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose, miško kirtimai ir medienos ištraukimas iš jų draudžiami nuo kovo 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos, jei saugomai teritorijai kitais teisės aktais nenustatyta kitaip.

Papildomai, pasak ministerijos, IVA grupės miškuose ir miškuose, kuriems netaikomi minėti apribojimai, jaunuolynų ugdymo kirtimai, medienos ištraukimas draudžiami nuo balandžio 1 dienos iki birželio 1 dienos, retinimai ir einamieji kirtimai, medienos ištraukimas draudžiamas nuo gegužės 1 dienos iki liepos 1 dienos. Be to, papildomi miško kirtimų laiko apribojimai taikomi medynuose aplink retųjų paukščių lizdavietes, nurodė Aplinkos ministerija.

ELTA primena, kad Aplinkos ministerija anksčiau pateikė siūlymą išskirti atskirą miškų grupę, kurioje būtų leidžiami tik biologinei įvairovei išsaugoti būtini specialieji kirtimai. Tokie pakeitimai mažiau liestų kitų miško grupių miškininkavimą, tačiau ir jose siūlomi tam tikri pakeitimai.

Pavyzdžiui, III miškų grupės medynuose plyno kirtimo didžiausias leistinas plotas sumažinamas nuo 5 iki 3 ha, o valstybiniuose (regioniniuose ir nacionaliniuose) parkuose ir draustiniuose - iki 1 ha.

Tuo metu IVA miškų grupės medynuose plyno kirtimo didžiausias leistinas plotas sumažinamas nuo 8 iki 6 ha, o valstybiniuose parkuose - iki 1 ha.

Specialistų teigimu, dėl papildomų miško kirtimų ir jų plotų apribojimų kasmet po 0,8 mln. kubinių metrų gali sumažėti rinkai pateikiamos žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų kiekis. Tačiau šis sumažėjimas gali būti kompensuotas intensyvesniu ūkinių miškų naudojimu ne saugomose teritorijose ir rezervuotų nuosavybės teisių atkūrimui skirtų, bet tam nepanaudotų miškų įtraukimu į ūkinę veiklą (apie 10 proc. Lietuvos miškų).

Metinis lėšų poreikis kompensacijoms privačių miškų savininkams už naujai įvedamus apribojimus saugomose teritorijose sieks iki 10 mln. eurų kasmet, didžioji dalis - „Natura 2000“ (ES saugomų teritorijų tinklo) išmokos.

Anksčiau aplinkos ministras Kęstutis Mažeika yra sakęs, kad, vykstant Miškų urėdijų reformai, medienos buvo iškirsta 10-12 proc. mažiau, nei planuota, bet kirtimai, pasak jo, suaktyvėjo privačių miškų savininkų miškuose.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite