Pirmajame savo rašte Savivaldybės administracijos direktorius prašė ministerijos paaiškinti, kodėl keičiant UAB „Torgita“ Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą į Taršos leidimą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad įmonės patikrinimų metu buvo fiksuojami tiek aplinkosauginiai, tiek priešgaisrinės saugos pažeidimai, kodėl iki šiol dar nėra reglamentuota iš netinkamų naudojimui padangų pagamintos produkcijos laikymo tvarka – kiekiai, standartai, sandėliavimo tvarka tokia veikla užsiimančių įmonių teritorijose ir patalpose, taip pat prašė pripažinti naudojimui netinkamas padangas ir iš jų pagamintą produkciją pavojingomis atliekomis (medžiagomis). Antrajame rašte buvo pasiūlyta papildyti teisės aktus, reglamentuojančius taršos leidimų išdavimą, keitimą ir galiojimo panaikinimą, nuostatomis, kuriomis taršos leidimus administruojančiai institucijai (Aplinkos apsaugos agentūrai), prieš išduodant ar keičiant taršos leidimus įmonėms, kurios užsiima netinkamų naudoti padangų perdirbimo veikla, būtų privaloma kreiptis į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos teritorinį padalinį dėl informacijos, ar įmonė, kuriai išduodamas ar keičiamas taršos leidimas, atitinka teisės aktuose reglamentuotą priešgaisrinės saugos būklę, pateikimo. Įmonėms, kurių aplinkosaugos ir priešgaisrinės saugos būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų, taršos leidimas neturėtų būti išduodamas ar keičiamas, kol įmonė nepašalins priešgaisrinės saugos būklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų.

Prieš keletą dienų Aplinkos ministerija pateikė atsakymus. Deja, jie nėra džiuginantys. Dauguma atsakymų pateikti tokiais išsireiškimais, kaip „kontrolė ar kita veikla vykdoma Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų nustatyta tvarka...“, „planuojama atlikti studiją...“, „pasitarimuose nuspręsta institucijoms aktyviau bendradarbiauti...“, „numato inicijuoti...“ ir pan. Atsakymuose tėra nurodytos priemonės, kurias planuojama kažkada įgyvendinti, tačiau svarbiausia – nėra nurodyti net jų įgyvendinimo terminai. Gaisras Alytaus naudojimui netinkamų padangų perdirbimo įmonėje parodė, kokios pavojingos tampa netinkamų naudojimui padangų atliekos ir iš jų pagaminta produkcija. Tačiau į mūsų Savivaldybės administracijos pasiūlymą netinkamas naudoti padangas ir iš jų pagamintą produkciją pripažinti pavojingomis atliekomis, Aplinkos ministerija atsakė, kad Europos Sąjungos valstybėse (ir Lietuvoje), naudojamas vieningas atliekų klasifikavimas, kuris nustatytas Komisijos sprendimu 2000/532/EB dėl atliekų sąrašo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB. Šios Europos Sąjungos teisės nuostatos perkeltos į nacionalinę teisę patvirtinus Atliekų tvarkymo taisykles, kurių 1 priede pateiktas „Atliekų sąrašas“. Sąraše naudoti netinkamos padangos klasifikuojamos kaip nepavojingos atliekos priskiriant kodą 160103.

Tai mūsų netenkina, nes pasiūlyti sprendimai reikalingi siekiant užkirsti kelią ekologinėms nelaimėms. Todėl Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininkas pakartotinai kreipsis į Aplinkos ministeriją, taip pat kreipsis į Lietuvos Respublikos Seimą ir Lietuvos Respublikos Prezidentą bei toliau ieškos būdų, kaip pagreitinti šių būtinų sprendimų įgyvendinimą.

Zarasų rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos informacija