Aplinkos apsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis

Vilnius
Budintis Budėtojas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Aplinkos apsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis nustato sausos žolės, nendrių, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalines kilmės liekanų (daržovių stiebai, lapai, virkščios, šaknys, piktžolės ir pan.), nukritusių lapų ar kitų nuokritų, nulūžusių ar nugenėtų šakų, sodininkystės, želdynų priežiūros liekanų ir kitokios medienos (išskyrus surinktos vykdant miškų ūkio veiklą) (toliau - Augalai) deginimo tvarką lauko sąlygomis Lietuvos Respublikoje ir draudimus, susijusius su šiuo deginimu.

Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) i krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kompostavimas gali sąlygoti augalų kenkėjų plitimą) ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių. Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.

Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautą ir nesurinktą (nesugrėbtą) žolę, nendres, javus ir kitas žemes ūkio kultūras, taip pat nenupjautus ar nenukirstus sumedėjusius augalus, išskyrus laukinių augalų deginimo atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose.

Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkėse ar durpingose vietose, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą, laužų kūrenimui nustatytose vietose).

Draudžiama kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t.t.).

Vengiant smulkiosios faunos žūties, draudžiama deginti medieną jos neperkrovus, jei į krūvas ji buvo sukrauta anksčiau nei savaitę iki deginimo.

Iškylų, švenčių, stovyklų ir pan. renginių laužuose ir maisto gaminimo įrenginiuose (griliuose, šašlykinėse, ugniakuruose, rūkyklose ir pan.) leidžiama deginti medieną ir medžio anglį.

Laužus leidžiama kurti tik nustatytose ir įrengtose vietose, taip pat privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, savininko nustatytose vietose, jei tai neuždrausta kitais teises aktais (Lietuvos Respublikos žemės, Lietuvos Respublikos miškų, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų ir kiti įstatymai, juos įgyvendinantys teisės aktai).

Kilnojami maisto gaminimo įrenginiai (kepsninės, ugniakurai, rūkyklos ir pan.), kuriuose lauko sąlygomis gaminamas maistas ir naudojama atvira ugnis, turi būti pastatomi taip, kad nenukentėtų žolinė augalija, greta esantys medžiai ar krūmai, ir laikantis nustatytų reikalavimų. Po įrenginio naudojimo susidariusius pelenus, juos visiškai užgesinus, rekomenduojama išbarstyti dirbamoje žemėje. Deginant augalus, taip pat privaloma laikytis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių.

Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės, ražienų ar nesurinktų (nesugrėbtų) šiaudų gaisrą, nedelsdami privalo apie tai informuoti Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112 ir (arba) Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, o jei dėl gaisro kyla pavojus artimiausiam miškui, – ir atitinkamos miškų urėdijos padalinį (girininkiją).

Administracinių nusižengimų kodekse, 286 straipsnyje dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.

Be to, vengimas imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, gali užtraukti baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų. Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.