REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2018 m. Birželio 19 d. 20:00

Apleistų ir aukšto statuso mokinių pasiekimai prasilenkia net 2,8 mokslo metų

Vilnius

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt


42206

Mokinių pasiekimams neabejotinos įtakos turi tai, kokiose šeimose jie auga. Žemo socioekonominio statuso šeimų penkiolikmečiai pasiekimais nuo bendraamžių atsilieka net pusantrų metų, parodė MOSTA atlikta analizė.

Antradienį tyrimą „Ar skirtingo socioekonominio statuso šeimų vaikams sudarome lygias galimybes įgyti išsilavinimą?“ pristatęs MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas šį skirtumą vadino šokiruojančiu.

Kaip atkreipė dėmesį diskusiją apie aukštojo mokslo prieinamumą vedusi ministro pirmininko patarėja Unė Kaunaitė, galimybių siekti išsilavinimo atotrūkis labiausiai išryškėja dar iki priėmimo į aukštąsias mokyklas - moksleiviams renkantis valstybinius brandos egzaminus ir jiems rengiantis.

„Siekiant įgalinti žemo socioekonominio statuso moksleivius įgyti aukštąjį mokslą, siūloma daugiau dėmesio skirti jų gebėjimų ugdymui ankstyvesnėse švietimo grandyse, nuo ikimokyklinio iki vidurinio ugdymo“, - pristatyto tyrimo išvadą citavo U. Kaunaitė.

Diskusijos dalyviai akcentavo aplinkos svarbą apleistiems vaikams, tačiau ne išskiriant juos, o visiems mokyklose suteikiant daugiau galimybių lavinti po pamokų, kad būtų išvengta diskriminacijos.

Motyvuojanti mokytis, draugiška aplinka, stiprūs, palaikantys mokytojai - visa tai padėtų žemo socioekonominio statuso moksleiviams siekti aukštesnių mokymosi rezultatų, net jeigu jei nejaučia palaikymo šeimoje, artimiausioje aplinkoje nemato tinkamo pavyzdžio.

Iš salės paklaustas, kiek jo vadovaujamame Vilniaus licėjuje yra vaikų iš žemo socioekonominio statuso šeimų, licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius sakė, kad nemokamą maitinimą paprastai gauna iki 12 iš 540 licėjaus mokinių.

„Daugiausia mūsų mokinių - iš vidutines pajamas gaunančių inteligentų šeimų, kurioms mokymasis yra didelė vertybė“, - sakė Vilniaus licėjaus direktorius.

Būtent palaikymo, motyvavimo mokytis, sąlygų namuose ruošti pamokas ir stinga žemo socioekonominio statuso mokiniams.

Kaip parodė penkiolikmečių pasiekimų skirtumų analizė, tose pačiose mokyklose besimokančių paauglių iš žemo socioekonominio statuso šeimų rezultatai nuo šalies vidurkio atsiliko 46 taškais, arba 1,5 mokslo metų.

Palyginti su aukšto socialinio statuso šeimų vaikais, jų pasiekimai dar prastesni - atsiliko 86 taškais, arba 2,8 metų.

Tose pačiose mokyklose besimokančių žemo socioekonominio statuso šeimų atžalų rezultatai nuo bendramokslių skyrėsi 24 taškais, arba 0,8 metų.

„Kuo mažesnė klasė, tuo prastesni rezultatai. Kuo aukštesnis socioekonominis statusas, tuo geresni rezultatai“, - lygindamas 2015 metais PISA gamtamokslio raštingumo tyrimo duomenis sakė G. Jakštas.

Pasak jo, žemo socioekonominio statuso šeimų vaikai tris kartus rečiau įstoja į geruosius universitetus. 25 proc. jų neįstoja niekur.

Kaip teigiama MOSTA išvadose, sumažinti pasiekimų atotrūkį padėtų mažesnis probleminio moksleivių elgesio paplitimas, mažesnės klasės, geresni mokytojai ir kokybiškos, moksleivių polinkius atliepiančios popamokinės veiklos prieinamumas.

Bene visuotinai sutariama, kad geri mokytojai - pamatinė sąlyga siekiant aukštesnių mokinių pasiekimų. Jie turi didesnė įtakos ir žemo sociokultūrinio statuso šeimų vaikams.

Jei mažų pajamų šeimų moksleivių mokykliniai pasiekimai ir egzaminų rezultatai nepagerės, tolesnis valstybės finansuojamų vietų skaičiaus didinimas jų galimybės įgyti aukštesnį išsilavinimą reikšmingai nepadidins, konstatavo diskusijos dalyviai.

MOSTA tyrimo duomenimis, jau 2016 metais į valstybės finansavimą galėjo pretenduoti tik penktadalis Lietuvoje 8 klasę lankiusių mažų pajamų šeimų moksleivių, arba beveik perpus mažiau nei likusių šeimų atžalų.

„Didinant minimalią kartelę stojantiesiems į aukštąsias mokyklas šis atotrūkis didės, todėl valstybės finansuojamų vietų skaičiaus didinimas daugiausiai pasitarnaus didesnių pajamų šeimoms ir jų vaikams“, - konstatavo G. Jakštas.

Pasak MOSTA atstovo, siekiant užtikrinti lygias studijų galimybes, svarbi informacijos apie priėmimą į studijas sklaida. Kaip pabrėžė G. Jakštas, šiuo metu vos 2 metams planuojamas priėmimų sistemos keitimas nesudaro palankių sąlygų aiškiai informuoti jaunesnius nei 10 klasės moksleivius ir jų šeimas apie tai, kokie reikalavimai jiems bus keliami.

Dėl žemesnių pasiekimų ir galimybių gauti valstybės paramą studijoms prasčiau vertindami savo galimybes stoti į aukštąsias mokyklas, žemo socioekonominio statuso moksleiviai jau pagrindinėse mokyklose gali būti mažiau motyvuoti siekti šio tikslo.

Tai, kad bent 3 valstybinius brandos egzaminus išlaikę, tačiau vidutiniškai mažiau nei 41 balą surinkę žemo socioekonominio statuso mokiniai į aukštąsias mokyklas įstoja pusantro karto rečiau, gali rodyti, kad prie galimybių įgyti aukštąjį mokslą atotrūkio prisideda ir finansiniai suvaržymai.

MOSTA atstovo teigimu, spręsti šią problemą padėtų paskolų sistemos tobulinimas. „Tam pasitarnautų paskolos grąžinimo sąlygų susiejimas su pajamų baigus studijas lygiu, kaip yra Anglijoje. Turėtų būti nustatytas pajamų dalies procentas, kurį asmuo skirtų paskolai grąžinti, o ne išankstinė konkreti mėnesio įmokos suma“, - komentavo G. Jakštas.

Kaip parodė 2016 metais atliktos apklausos duomenys, beveik trečdalis moksleivių nurodė paskolos imti neplanuojantys dėl baimės įsipareigoti nežinant, kaip po studijų seksis įsitvirtinti darbo rinkoje.

ELTA primena, kad tyrimas „Ar skirtingo socioekonominio statuso šeimų vaikams sudarome lygias galimybes įgyti išsilavinimą?“ yra MOSTA parengtos Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalgos dalis, kuri antradienį buvo pristatyta Mokslų akademijoje.

Apžvalgoje ne tik išskiriami pagrindiniai iššūkiai ir tendencijos Lietuvos studijose, moksle bei inovacijose, bet ir pateikiamos rekomendacijos.

Teminė apžvalgos dalis skirta aukštojo mokslo prieinamumo temai ir tyrimui apie moksleivių pasiekimų viduriniame ugdyme bei stojimo į aukštąsias mokyklas skirtumus, įsitvirtinimą darbo rinkoje.

Renginyje aukštojo mokslo politikai ir įgyvendintojai bei kiti dalyviai diskutavo apie studijų prieinamumo ir inovacijų politikos tobulinimo perspektyvas.

Diskusijose, kurias vedė ministro pirmininko patarėja Unė Kaunaitė ir laikinasis MOSTA vadovas Ramojus Reimeris, dalyvavo prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas, Vilniaus licėjaus direktorius S. Jurkevičius, MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas G. Jakštas.

ELTA



REDAKCIJA REKOMENDUOJA