V. Cikana informavo, kad A. Tatarės gatvėje, jo nuomone, istorinę vertę turintis pastatas, buvusi vaistinė, šiuo metu labai gadina miestelio vaizdą, nes yra apleistas. Pastatas yra privati nuosavybė, o savininkai juo nesirūpina.
„Kaip šitą daugeliui lukšiečių brangų pastatą išsaugoti, galbūt būtų galima jį nupirkti? Namo savininkai nesirūpina pastatu, todėl mums tenka jį aptvarkyti, užkalti langus ar žolę aplink apipjauti“, – pasakojo seniūnas, vadindamas šį pastatą unikaliu.
Šiame vaistininko Kalvelio name nuo 1948 metų veikė vaistinė, vaistinės vedėju dirbo Liudvikas Ganas. Į šias patalpas vėliau iš Zyplių dvaro buvo perkelta ambulatorija. Čia ilgus metus veikė įstaigos, vėliau gyveno žmonės, paskutiniai išsikėlė maždaug prieš penkerius metus.
Šį pastatą aplinkiniai gyventojai šiandien vadina tikru vaiduokliu, jaunimo ir išgeriančių žmogelių lankymosi vieta, nes viduje viskas suniokota, išgriautos krosnys, išvogtas metalas, nuo per kiaurą stogą tekančio lietaus vandens įkritusios lubų perdangos.
„Pastatas stovi miestelio centre, žmonės eina į miestelio kapines... Kad seniūnas imtųsi šį pastatą tvarkyti, tai jam reikėtų medalį užkabinti. Čia auga seni medžiai, praeitais metais vienas medis nulūžo, laimei, neužgriuvo ant namo, net greta stovėjęs kryžius liko sveikas“, – pasakojo greta gyvenanti moteris.
Biudžeto ir turto skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė teiravosi, kokią seniūnas mato šio pastato viziją. V. Cikana svarstė, kad galbūt suremontavus pastatą būtų galima jame įrengti socialinius būstus arba leisti naudotis visuomeninėms organizacijoms.
Šiuo metu pastato vidus yra prastos būklės, todėl administracijos direktorius Dainius Grincevičius siūlė, kad vietoj esamo pastato geriau pastatyti naują, vicemeras Bernardinas Petras Vainius rėžė, kad tam pastatui tik buldozerio reikia.
„Geriau jūs patylėkit, gerbiamieji, jau visą istoriją išsigriovėm. Pažiūrėkit į šitą reikalą valstybiškai. Jei taip kalbat, tai mes čia ne valdžios žmonės esam“, – atšovė seniūnas.
Buvo pasiūlyta seniūnui pasikalbėti su pastato šeimininku ir ieškoti kompromiso. Kol kas pastato šeimininkas neprisideda nei prie aplinkos, nei prie pastato tvarkymo, o pastato pardavimo kaina yra neaiški ir ligi šiol pirkti šio pastato niekas nepanoro.
Susirinkime dalyvavęs Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius patikino, kad jie seniūnijoje turi mažiausiai keturis tokius apleistus pastatus. Griškabūdžio bendruomenės centro pirmininkė Agnė Paškauskienė vasario 27 d. vykusiame ataskaitiniame bendruomenės susirinkime pasakojo, kad praėjusiais metais surado apleistų namų savininkus, kurie paraginti bent jau langus užsisandarino, bet, pasirodo, per naktį visus apkaltus lentomis langus vėl nudraskė. Pasak bendruomenės pirmininkės, pastatų savininkai kai kurių pastatų parduoti nenori, kaskart kelia kainą ir pasidaro užburtas ratas.
„Tegul leidžia griauti tuos vaiduoklius pastatus. Atsiverstų graži panorama į tvenkinio pusę ir miestelis taptų gražesnis“, – kalbėjo griškabūdietė ir siūlė tokių pastatų savininkus tiesiog bausti.

Šakių rajono laikraštis „Draugas“