Dauguma lietuvių skundžiasi pablogėjusia šeimos finansine padėtimi

Vilnius
Budintis Budėtojas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Lietuvos gyventojų požiūris į ekonominę padėtį šalyje per mėnesį nepasikeitė, bet padaugėjo manančiųjų, kad suprastėjo jų šeimos finansinė situacija, rodo liepos apklausa.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos 2017m. liepos 7-17 d. atlikta apklausa atskleidė, kad ekonominė situacija šalyje per pastaruosius du mėnesius atrodo pagerėjusi 13 proc. respondentų, keturi iš dešimties (41 proc.) nurodė, kad ji pablogėjo, ir tokia pat dalis (41 proc.) apklausos dalyvių atsakė, kad padėtis nepasikeitė. 5 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės.

Lyginant su birželio mėnesio apklausos rezultatais gyventojų vertinimai nepasikeitė, o lygiai prieš metus (2016 metų liepą) buvo 6 procentiniais punktais mažiau manančiųjų, kad ekonominė padėtis Lietuvoje blogėja.

Situacija šalies ekonomikoje dažniau nepatenkinti gyvenantieji kaime, respondentai su žemesniu nei vidurinis išsilavinimu bei su mažiausiomis pajamomis vienam šeimos nariui per mėnesį (iki 275 eurų), darbininkai, ūkininkai, bedarbiai ir pensininkai, lenkų tautybės gyventojai bei kairiųjų pažiūrų respondentai.

Nuomonę, kad ekonominė padėtis Lietuvoje pastaruoju metu gerėja, kiek dažniau nurodė 30-49 metų žmonės, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei tie, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdino kaip gerą, vadovai, rusų tautybės gyventojai.

Poziciją, kad ekonominė padėtis gerėja, daugiau išreiškia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjai (22 proc. nurodė, kad ekonominė situacija gerėja) bei Liberalų sąjūdžio rinkėjai (19 proc.), o ekonomine situacija šalyje labiausiai nepatenkinti Lietuvos socialdemokratų partijos (47 proc. mano, kad ji blogėja), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (46 proc.) bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ (45 proc.) rinkėjai.

Vertindami savo šeimos finansinę padėtį, kiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų ją nurodė kaip pagerėjusią (lyginant su buvusia prieš 2 mėnesius). Keturiems iš dešimties (40 proc.) respondentų jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu atrodo pablogėjusi, o beveik pusė (47 proc.) apklausos dalyvių teigė, kad jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu nepasikeitė. 1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Per mėnesį (lyginant su birželio mėn.) 4 procentiniais punktais padaugėjo teigiančiųjų, kad jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu pablogėjo. Lyginant su vertinimais prieš metus (2016 metų liepą), manančiųjų, kad šeimos finansinė padėtis blogėja, taip pat padaugėjo 4 procentiniais punktais.

Nuomonę, kad šeimos finansinė padėtis per pastaruosius du mėnesius pablogėjo, dažniau nurodė gyvenantieji kaime, respondentai su mažiausiomis pajamomis vienam šeimos nariui per mėnesį, darbininkai ir ūkininkai, lenkų tautybės gyventojai, kairiųjų pažiūrų respondentai.

Tai, kad šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu pagerėjo, kiek dažniau nurodė 30-49 metų žmonės, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, vadovai bei specialistai ir tarnautojai, gyventojai, kurie savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip gerą, dešiniųjų politinių pažiūrų respondentai.

ELTA