TV pagalba – laida, nuo kurios norisi bėgti

Lietuva

Mindaugas JonušasŠaltinis: Etaplius.lt

128645

Nėra buvę tokių laikų, kad kažkam nereikėtų pagalbos. Kartais žmogus patiria likimo išbandymą, sukaupia visas jėgas, atsistoja taip, kad pusiausvyros neprarastų, ir žingsnis po žingsnio tolsta nuo jį ištikusių nesėkmių. Net tvirčiausi ąžuolai ir liepos, pavargę nuo sunkumų, nors rankų nenuleidžia, bet poilsio valandėlę pasvajoja – o kad sulaukčiau pagalbos. Sulaukia, o kas toliau?

Tokios vertybės, kaip patikimumas, garbingas elgesys, sąžinė nuėjo į sąmonės pakraščius. Reklama stengiasi įsiūlyti reikalingų ir nereikalingų dalykų, firmos įkyriai siūlo savo paslaugas ar gaminius, reklamos tekste kažką nutylėdamos, tos pačios rūšies produktams būdingą savybę nurodo, kaip išskirtinį privalumą, kaip antai – aliejus turi karotino, įkyriai siūloma pereiti nuo vienokio kuro prie kitokio, nenurodant, kokiai socialinei grupei nederėtų siūlomais patogumais žavėtis.

Kai nusamdo darbdavys, besiverčiantis efemerišku verslu, darbuotojas, negavęs už keletą mėnesių atlyginimo pasijunta tarsi karžygys kryžkelėje, kur kiekvieno kelio pradžioje nieko gero nežadantis užrašas. Štai ir suka galvą žmogus, kas geriau, ar uždirbtus pinigėlius prarasti ar darbdavių visuomenės akyse nepageidaujamu asmeniu tapti ir atsisveikinti su savo profesija.

O kiek neapgalvotų, absurdiškų nurodymų gauname, kaip antai: senukams liepiama nugenėti prie jų sodybos augančius po elektros laidais medžius. O kuris senukas ūkiniame pastate keltuvą laiko? Lengvatos, įvairi parama verčia jos gavėją tikru detektyvu. Mat, neretai ji skirstoma, vadovaujantis principu, sužinojai, nepraleidai laiko gausi, nesugebėjai – neregėsi. Šiuolaikinis žmogus turi dėvėti rūbą su daug kišenių – vienoje darbo kodeksas, kitoje įvairūs teisiniai dokumentai ir standartai apie sveikatinimo sistemos paciento teises, koks nors šeimos teisės populiarus knygynėlis, sutarčių teisės vadovėlis, keletas tomų paveldėjimo teisės literatūros...

O dar negalima pražiopsoti profesinės veiklos naujovių. Kaip besisuksi, kaip gyvenimo laivu beplaukiosi pasitaiko ir rifai, ir seklumos ir pavojingos srovės.

Ne savo profesijos dalykų, tol, kol bėda neištiko, niekas nestudijuoja. Dažnai žmogus, bėdos užkluptas .pasijunta kaip sraigė be kriauklės ir kreipiasi į žiniasklaidos priemones. Kadangi televizija yra visiems žinoma, tai ten nueina ir pagalbos prašymai. Antai Bėdų turgaus obuoliai dalinami ramiai, laida neištrūksta iš profesionalo kontrolės.

Akcentuojama, kad tarpusavio pagalba, labdara yra kilnus dalykas. Žmonės, kuriems skiriama pagalba suvokia, kas ir kaip padeda, jaučia dėkingumą, nėra aptarinėjamos su pagalba nesusijusios gyvenimo aplinkybės, neperžengiamos takto ir konfidencialumo ribos. Tikslinė laidos auditorija bėdos ištiktas žmogus, anksčiau gyvenęs, neignoruodamas visuomenės nubrėžtų normų.

TV pagalba žavi rodoma veterinarine pagalba. Čia netrūksta intrigos – žiūrovas stebi ir jaudinasi, ar bus įmanoma padėti augintiniui. Charizmatiška Pauliaus Morkūno, įspūdingas TV atstovės virsmas veterinarinės klinikos gydytojo asistente operacijos metu. Laida moko gražaus elgesio su gyvūnais .Matome daug gyvūnų šeimininkų ir veterinarinės pagalbos teikėjų širdies gerumo.

Tačiau kitos scenos sukelia daug abejonių. Centre herojai marginalai. Suprantama, jiems reikalinga pagalba, bet ne pažeminimas. Menko išsilavinimo marginalas verčia žurnalistą laukti prie durų, budėti ten, kur karalius pėsčias vaikšto arba vaikytis po kiemus, laukus. Kartais tikrai sunku prisikviesti marginalą atsiverti, jis saugo savo laisvę, gyventi nežmoniškai.

Nelaimėlis filmuojamas jo aplinkoje, paviešinamos buities detalės. Koks bebūtų žlugęs žmogus, jo gyvenimo nedera atlapoti su visais niuansais. Gal yra atvejų, kai gelbėjamasis iškrečia visokių siurprizų, o žurnalistui reikia staiga reaguoti. Bet laida filmuojama ne dėl egzotikos. Kažkas galėtų likti už kadro. Deja, dažnai noras pademonstruoti egzotiką nustelbia norą padėti.

Subkultūros srautai

Visai nelogiška, kai pagalbininkas sukuria dar daugiau problemų. Patekęs laidos akiratin žmogus rodomas ne vieną kartą. Egzotiškiausi momentai neužsiguli archyvuose. Vaizdai, netašytas elgesys, primityvus, degradavęs žmogus ekrane mėgaujasi pasakojimais apie palaidą sugyventinės gyvenimą, tragiškas kompanijas, ramybėje nepaliekančias namų. Moteriškė nelieka skolinga. Bjaurastis liejasi iš kelių burnų. Tampa neaišku, kodėl tas kontingentas prašė pagalbos, jei jį toks gyvenimas tenkina.

Herojai – moteriškė, suteikianti būriui vaikų gyvybes ir dėl įvairių pomėgių juos atiduodanti kitų globai. Vyriškis, buvęs kalinys, ieškantis kalėjimui analogiško mikroklimato: maitina, dirbti nereikia, laisvė liežuviui, rankoms ir kojoms.

Prisiminkime informacijos įsisavinimo dėsnius. Edukologai atsisako pratimų, kai mokinys ieško klaidų tekste. Žmogaus gebėjimas suvokti, įsidėmėti turi įvairių niuansų ir netikėtumų. Tos klaidos užsifiksuoja atmintyje ir mokomas asmuo nesąmoningai ima jas kartoti. Bevaliui žmogui pamėtėjamas supratimas: „visi ne šventieji", „kodėl aš turiu gyventi ne taip, kaip noriu“

Nuolat kartojami dalykai žiūrovams įstringa į atmintį. Riksmas, agresija tampa šaunumo požymiu. Tas bendravimo natūralizmas specialisto turėtų būti koreguojamas. Iš anksto juk galima susitarti, kas netoleruotina laidoje.

Na, sakykim, kažkas turėjo audringą jaunystę, subrendo, pakeitė gyvenimo būdą, nuotykiai užsimiršo. Bet, nelaimei, susipyko su kaimyne dėl šuns ar katės. Viena ginčo pusė paverčia pagalbos laidą ginklu. Ir ima vėl viešumon kelti praeitį taip, kad pasikeičia žmonių bendraujančių su neįtikusiąja( neįtikusiuoju) požiūris.

Asmuo vėl stumiamas į gyvenimą, nuo kurio atsikratė. Vaikai, anūkai, giminės sočiai patiria gyvenimą kartinančio aplinkos smalsumo ir ignoravimo.

Abejonės dėl tėvystės, paviešinti DNR tyrimai gali tapti nejaukiu vaikystės epizodu. Savitai atrodo klausimai, apie tyrimo pageidavimo prieš istoriją, yra ko pasiklausyti kūmutėms.

Egzoiški vizitai, kurie gniuždo

Tėtis ar mama alimentininkai nėra malonūs asmenys, pokalbis su vaiką išdavusiu asmeniu neteikia džiaugsmo, buvusių sutuoktinių susitikimas jiems ,primena išdavystę, nuoskaudas. Jei tokio asmens širdyje nėra šilumos, jos neįpūsi. Neaišku, kodėl „buvę“ vežami susitikti, suvedami akistaton ir vėl, kūmučių džiaugsmui, klausomės aštraus pokalbio. Tokia problema akistata ir prakeiksmų srautais neišsprendžiama. Vaiko interesams ginti yra teismai, antstolis, specialus fondas, šios institucijos žino kaip, kada ir ką reikia daryti.

Pagalbos tikslinių grupių margumynas. Nuo TV pagalbos labai skiriasi pagalbos laida „Statome namą“. Ten rodoma, kaip žmonėms, kurie dalyvavo savanoriškoje veikloje, skirstė ar rinko labdarą, kantriai slaugo vaiką su negale pagalbos ranka ištiesiama, kai jų gyvenimas pablogėja. Rodomi pagarbos ir pagalbos verti žmonės. TV pagalba bando padėti labiausiai puolusiam sluoksniui. Ir kokių nuotykių šie nėra patyrę?

Prisiėmę paskolų, dėl abejotinų sandorių praradę namus, atsikvošėja tik, kai iškyla grėsmė prarasti ir paskutinius vaikus, vyresnėliai jau gyvena kitoje aplinkoje. Nesivaldymas konfliktų metu - konfliktas pereina į fizinę agresiją, nesugebėjimas pasirūpinti nei šiandiena, nei rytdiena, nederančios ambicijos, kai pareikalaujama grąžinti skolas rodo, jog žmogus yra praradęs veiksnumą. Jo bėdų žurnalistai neišspręs.

Čia sprendimo pradžia turėtų įvykti kabinete be pašalinių stebėtojų. Jei atitinkamos tarnybos sprendžia, sprendžia, žurnalistai važinėja, graudena, o žmogus lyg ir susigraudina, bet vėl grįžta į tą patį keliuką pakalnėn, reikia įsukti atsakingų tarnybų efektyvumo stokojantį veiklos ratą. Visuomeninių organizacijų tinklas „Stop skurdas“ tyrinėjo kaip atsiranda skolos, kas atsitinka, kai pradedama jas išieškoti.

Paaiškėjo, kad reikia daugiau saugiklių, jog neatsirastų blogų skolų. Televizijos laida socialinių tarnybų tarnautojų forume puikiai gali aptarti realią situaciją, sudaryti specialistams galimybe pasidalinti patirtimi, pasiūlymais, populiarinti protingas iniciatyvas, jei problemai likviduoti ar sumažinti pagraudenimų nepakanka.

Pagalba turėtų būti konkreti, reikėtų daryti išmintingą atranką prieš paleidžiant siužetą į eterį ir, kad ji nekompromituotų po daugelio metų nei žmogaus prašiusio pagalbos, nei jo artimųjų.

Deja, bet kraujo troškimas daug svarbiau nei kultūros laida. Norėjosi, kaip geriau, o gavosi kuo žiauriau.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt