Pilietiški gyventojai sustabdė pjūklus

Statybininkų g. 5 namo gyventojai ne juokais pykstasi dėl medžių. Vieniems jie kreivi, negražūs, užtamsina langus, meta lapus, gadina pamatus, kiti gi priešingai – myli ir akylai saugo pačių rankomis prieš kelis dešimtmečius pasodintus maumedžius, kaštonus, beržus…
Prienų miesto seniūnė Janina Armonienė patvirtina, kad per pastaruosius metus seniūnijos ir savivaldybės atstovai ne kartą vyko apžiūrėti minėtų medžių. Buvo gautas šio namo gyventojų prašymas apgenėti ar iškirsti netinkamus medžius, o jam pavymui pasipylė skundai dėl išpjautų bei iškirtimui pažymėtų medžių.
Seniūnė remiasi ne emocijomis, o dokumentais. Jos teigimu, sudaryta Prienų rajono savivaldybės administracijos komisija, dalyvaujant seniūnijos ir savivaldybės skyrių specialistams, apžiūrėjo medžius vietoje, įvertino jų būklę, atstumus nuo namo ir išdavė leidimą juos iškirsti. Du medžiai – kaštonas ir maumedis – buvo nupjauti, kiti pažymėti.
O į redakciją atėjusi 5-ojo namo gyventoja Ilona (pavardė redakcijai žinoma, – aut. pastaba) šią situaciją nupasakojo taip. Anot jos, maždaug prieš du mėnesius visiškai be tikslo buvo iškirsti du visiškai sveiki medžiai – jie „atstovėjo“ renovaciją ir, nors nekliudė statybininkams, vėliau buvo išpjauti… Tuomet medžių gailėjo ne tik to paties, bet ir kaimyninių namų gyventojai. Pilietiškai nusiteikusi moteris prašė padėti apginti dar keturis – penkis raudonai pažymėtus ir pasmerktus medžius.

Pasak jos, iniciatyvą iškirsti medžius rodo viena kaimynė, kuri surinko dalies namo gyventojų parašus ir kreipėsi į seniūniją. Moteris patikino, kad nepasirašiusieji gyventojai dės visas pastangas, kad medžiai išvengtų pjūklo. Pasak Ilonos, tai ne principo klausimas, o būtinybė tarp cementinių statinių išsaugoti bent dalelę gyvos gamtos. Jos pastebėjimu, po renovacijos medžiai mieste tapo dar reikalingesni, nes jie sulaiko dulkes, automobilių teršalus, valo ir grynina orą, vidurvasary vėsina įstiklintus balkonus ir į saulę atsuktus kambarius. Jau nekalbant apie aplinkosauginį medžių vaidmenį visai ekosistemai… Susirūpinę gyventojai ieškojo užtarimo ir pas vieną Prienų rajono savivaldybės politiką, ir Aplinkos apsaugos departamente, kurie savo ruožtu susidomėjo, ar medžiai kertami teisėtai.
Nesutarimų įkarštyje praėjusią savaitę Statybininkų g. 5 name vyko gyventojų, seniūnijos atstovų, kitų suinteresuotų asmenų susirinkimas, kuriame medžių likimas buvo sprendžiamas balsuojant raštu. Tiesa, iš 44 butų gyventojų dalyvavo vos 14–kos butų atstovai: šeši pasisakė už medžių kirtimą, aštuoni – prieš. Kaip pripažino seniūnė, susirinkimo metu aistros įsisiūbavo, buvo gauta daugiau skundų, todėl buvo nutarta medžių nepjauti.
Gamtos mylėtojai džiaugėsi, kad pavyko sustabdyti procesą, visgi jie klausia, kas atlygins gamtai padarytus nuostolius, ar nukirstų medžių vietoje bus pasodinti nauji želdiniai?

Kas kaltas dėl pastato niokojimo?
Geniai yra pelnę miško sanitarų reputaciją, savo kietu snapu kaldami medieną jie suranda vikšrus ir apsaugo medžius nuo kenkėjų. Todėl Statybininkų g. 19 namo gyventojai labai nustebo, kai pagaliau suprato, kas baltomis granulėmis nusėjo jų automobilius ir prišiukšlino namo teritoriją. Akylesni žmonės nustatė kaltininką – margą paukštelį, kuris jau buvo spėjęs daugiabučio pastato sienoje iškalti daugybę landų. Praėjusią savaitę namo bendrijos atstovai iškvietė „bokštelį“, ir skylėta siena buvo užglaistyta, tačiau jiems rūpi, ar genys nesugrįš prie ankstesnio įpročio, ar yra būdų jį atbaidyti?
Nemuno kilpų regioninio parko ekologas Žydrūnas Preikša, išgirdęs pasakojimą apie neįprastą genio elgesį, nenustebo. Jo teigimu, žmonės, kirsdami medžius, urbanizuodami paukščių ir gyvūnų gyvenamąsias vietas, juos išvijo iš natūralios gamtos prieglobsčio. Šiuo atveju didysis margasis genys prisitaikė gyventi civilizuotai. Aplinkui nerasdamas senų medžių su uoksais, jis žiemojimui pasirinko renovuoto pastato sieną, juk jai įveikti nereikia didelių pastangų.
Anot ekologo, dėl to nereikia kaltinti genio. O kur jam dėtis? Brandūs medžiai iškirsti, parkai išvalyti, visur asfaltas, namai betoniniai, balkonai įstiklinti… Ž.Preikša apgailestauja, kad žmonės taip atitrūko nuo natūralios gamtos, kad ieško progų iškirsti brandžius medžius, taip kenkdami ir patys sau, juk želdiniai yra galingas žemės skydas prieš klimato kaitą.
Gal iš tiesų nereikėtų persistengti tvarkant žaliąsias erdves, ir, užuot vijus gyvąją gamtą iš miesto, ieškoti būdų, kaip taikiai sugyventi su ja?
Dalė Lazauskienė