Didžioji dauguma anykštėnų dirba už minimalų atlygį, kas dešimtas visai neturi darbo... Būdamas Sodros vadovu su visomis klasėmis ir maksimaliu stažu Valstybės tarnybai gaudavau tūkstantį eurų. Dar gražiau, kitas savivaldybės įmonės vadovas gauna, dėmesio, 4 tūkstančius į mėnesį. Ar padoru tiek duoti ir ar padoru tiek imti, kai valdžia kaskart žvalgosi į mūsų pinigines? Tipo- tokia skaičiavimo metodika. Kiškit ją į šiukšlių dėžę- kam galvos ant pečių! Vos ne kiekvienam teisės akte nurodoma, jog vadovautis reikia protingumo kriterijais. Keista, o partijos kalba apie atskirties mažinimą, apie socialiai pažeidžiamų žmonių apsaugą. Tuo tarpu rajono taryba net nesvarsto nuskriaustų žmonių integravimo į visuomenę ar darbo rinką programų. Gi pakeikti benamį ar bedarbį visi linkę... Ekonomistas Raimondas Kuodis pateikė labai gerą palyginimą. Užkaskim 9 kaulus ir paleiskim 10 šunų- vienas jų bus „tinginys“, nes neras kaulo. Kam kaltinti bedarbį, jei nėra darbo, kam keikti bomžą, jei rajone nesama jų gelbėjimo programos? Joks benamis rytoj ar po mėnesio nenusipirks namo ir neateis į savivaldybės organizuojamą konkursą pareigoms užimti. Mero patarėja socialiniame tinkle pasiguodė, jog renginyje giedodama „Lietuva brangi“ ar „Marija Marija“ verkė. Svarbus faktas, nieko nesakau, tačiau ar pastebim, kaip verkia bedarbės mamos, ruošdamos į mokyklą du ar tris vaikučius, ar pastebim, kai tvenkiasi ašaros žmonėms, praradusiems viltį sąžiningai laimėti konkursą ir randantiems vienintelę išeitį- susikrauti čemodaną ir skraidyti liūdesio lėktuvais. Ar valdininkai verkia dėl jų?

Juozas Ratautas