Anykščiai mero akimis: nedarbas auga, bet leidimų statyboms daugėja

Utena

Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius džiaugiasi, kad gyventojų Anykščiuose taip drastiškai, kaip anksčiau, nemažėja, o atvyksta gyventi iniciatyvaus, pozityviai nusiteikusio jaunimo.

Anykščių AnykštaŠaltinis: Etaplius.lt

160601

Apžvelgdamas praeinančius metus interviu ,,Anykštos“ vyriausiajai redaktorei Gražinai Šmigelskienei Anykščių rajono meras Sigutis OBELEVIČIUS sakė, kad rajonui būta ir blogesnių metų: rajone padaryta darbų už milijonus eurų, ir jeigu žmonės to nemato, vadinasi, savivaldybė nemoka pasigirti.

„ - Esu baisus skaičius - 13 13!

- O aš - 66 66 66 .

-Yra ko bijoti! Aš – 2020”.

Memais dalijamasi socialiniuose tinkluose apie besibaigiančius metus. Kokie Jums buvo šie 2020-ieji, ,,covido“ metai, po Kristaus? Gerai  ar ne, kad išsaugojome Anykščių ligoninę ir į ją sugrįžo vyr. gydytojas Dalis Vaiginas?

- Savivaldai buvo ir blogesnių metų. 2020 metai buvo karantino ir rinkimų metai, kurie atnešė savų sunkumų, iššūkių, įtampų, didėjantį nedarbą, žilus plaukus, tačiau mes labai negalėtume varyti Dievo į medį, nes turėdami iš anksto paruoštų projektų, administracijos vadovėms sumaniai pasinaudojus preliminariomis sutartimis, papildomai iš vyriausybės gavome daugiau kaip 2 milijonus eurų kelių asfaltavimui ir remontui, Svėdasų senelių namų remontui, muziejaus saugyklai.

Kita vertus, su merais tarpusavyje pajuokaujame, kad užsidarius renginiams tai buvo metai, kai nereikėjo kiekvieną savaitgalį lėkti iš vieno renginio į kitą, kai kone kiekvienas savaitgalis buvo laisvas pabūti su šeima, dirbti sode. Man po ilgesnio tarpo atsirado laiko parašyti ir atiduoti leidyklai naują knygą...

Manau, kad ir buvęs sveikatos apsaugos ministras, ir ministerija pamatė ir suprato, kad, jeigu būtų sunaikintos rajoninės ligoninės, per pandemiją Santaros ir kitas tretinio lygio sveikatos įstaigas būtų ištikusi katastrofa... Dėl Dalio Vaigino - galiu tik padėkoti jam, kad ryžosi eiti į laikinas pareigas, nes jo pažintys, patirtis padėjo ir padeda valdyti sunkiai valdomą situaciją pandemijos metu ir, neabejoju, išvengti dar didesnio užsikrėtusiųjų ir mirčių skaičiaus.

- Internetas apėmė visas mūsų viešojo ir privataus gyvenimo sritis. Dirbame nuotoliniu būdu, su vaikais bendraujame per „zoom“ -ą, sutikę žmogų traukiamės nuo jo kaip viduramžiais nuo raupsuotojo. Kaip Jūs jaučiatės taip gyvendamas? Kaip fizinė atskirtis veikia žmonių, kolektyvo, šeimos santykius?

- Žmogus, kaip aš juokauju, yra bendruomeninis padaras. Žmogui reikia žmogaus, reikia socialinių kontaktų, todėl nuotolinis darbas man nepatinka, blaško ir vargina, nors mano nervų sistema stipri, o oda stora.

- Trečiąją kadenciją vadovaujate Anykščių rajonui, dar dvi kadencijas dirbote  mero pavaduotoju. Esate buvęs turbūt visuose Anykščių kaimuose, pažįstate daugumą anykštėnų. Ar pasikeitė per penkiolika pastarųjų metų anykštėnai?

- Anykštėnai labai pasikeitė. Mes juokaujam, kad prieš 15 -20 metų susitikimuose su gyventojais vos ne pagrindinė problema buvo palaidi šunys, dalis žmonių ilgėjosi kolūkių ir sakė, kad „prie ruso buvo geriau“, o dabar žmonių požiūris keičiasi, vis aukščiau keliama kartelė rajono valdžiai. Kita vertus, Anykščiuose atsiranda vis daugiau kūrybingo, iniciatyvaus jaunimo, kurie nusiteikę pozityviai, kuriems Anykščiuose tiesiog gera gyventi, kurie keičiasi patys ir keičia aplinką..

 - Beje, kaip manote, kokios Jūsų būdo savybės lėmė tokį  Jūsų, kaip Anykščių rajono vadovo, ilgaamžiškumą?

- Manau, kad čia galėtų geriau atsakyti rinkėjai, bet galbūt dėl to, kad nesu konfliktiškas žmogus, linkęs tariantis ieškoti geriausių variantų, vengiantis spontaniškų sprendimų, atviras naujoms idėjoms, žiūrintis į priekį.

- Žmonės kalba, kad nušalintojo mero Kęstučio Tubio palikimas – įbauginta, praradusi iniciatyvą, skųsti vienas kitą įpratinta savivaldybės administracija. Ar tai tiesa?

- Aš taip nedramatizuočiau. Kolektyvas nemažas, jame yra visokių žmonių, ne visi yra vienodai gabūs ir darbštūs, o rajono vadovybė kelia pačius aukščiausius tikslus ir tai kai kam kelia įtampą. Pagaliau ir darbas karantino sąlygomis kelia papildomų sunkumų ir iššūkių.

- Ar yra Jūsų komandoje žmogus, kuriuo pasitikite tiek pat, kiek ir savim?

- Patikimiausi žmonės man yra Gabrielė Griauzdaitė-Patumsienė, Ona Repečkienė. Tačiau aš pasitikiu visa komanda, sprendimus priimame tardamiesi, pasverdami, neslėpdami vieni nuo kitų kažkokių detalių.

- Jūsų pirmtako K. Tubio laikais atleista daugybė valstybės tarnautojų. Prie dabartinės valdžios vėl vyksta kadrų kaita:  K. Tubio žmonės palieka darbus, o į pareigas grįžta valdančiajai koalicijai artimi asmenys. Kuo paaiškintumėte tokią rotaciją?

- Aš neskirstau žmonių į Tubio, Petro ar  Jono. Kadrų kaita yra natūralus dalykas. Vieni išeina į pensiją, kiti - vaikų auginti, treti randa geriau apmokamą darbą, nes savivaldoje atlyginimai mažoki. Pagaliau administracijos vadovai ieško optimaliai veikiančio administracijos struktūros varianto. Beje, šioje kadencijoje nė vienas atleistas žmogus nebuvo nuskriaustas - gavo išeitines, o iš skyriaus vadovų į kitas pareigas perkeliamam specialistui paliekama ta pati alga.

- Netrukus kadencija persiris į antrąją pusę, partijos pradės ruoštis savivaldos rinkimams ir bendražygiai taps konkurentais. Kaip manote, kada subyrės valdančioji dauguma?

- Valdančioji dauguma nesubyrės, tai galėtų atsitikti nebent po neprognozuojamų rinkimų. Tačiau tikrai daroma daug darbų, žmonės tai mato, tad nemanau, kad po rinkimų kažkas kardinaliai pasikeistų.

- O perteklinė dauguma rajono Taryboje turi minusų? Juk rajono vadovai dabar gali sau leisti ne tik nesiskaityti su opozicija, bet ir ignoruoti valdančiajai koalicijai priklausančių partijų nuomonę.

- Mes nesinaudojame didele dauguma ir nebandome užgniaužti opozicijos, nepamenu, kad būtume „buldozeriu“ stūmę kažkokius sprendimus. Didelė dauguma tam tikrų sunkumų kelia merui, nes reikia daugiau derinimų su skirtingomis politinėmis jėgomis. Kita vertus, tai yra gerai, nes apsaugo nuo neteisingų sprendimų ir galbūt nuo STT dėmesio.

- Kokius svarbiausius nueinančių metų darbus norėtumėte paminėti? Be nukabinto užrašo ,,Biboilteka“ ir prigesinto Anykščių kultūros centro apšvietimo, žinoma...

- Darbų rutinoje, o gal ir mums neišmokus girtis bei tinkamai komunikuoti, iš kasmet padaromų darbų už milijonus eurų, kurie ženkliai gerina anykštėnų gyvenimo kokybę, žmonėms įstringa tokie menkniekiai kaip gaidys ar „biboilteka“. O juk  2020 metais pradėjo veikti Okuličiūtės (Istorijų) dvarelis, po ilgų odisėjų pasirašyta Tilto g. projekto sutartis, ten verda darbai, pradėta Žvejų gatvės rekonstrukcija, muziejaus fondų saugyklos rekonstrukcija, sėkmingai laimėta nemažas skaičius saulės elektrinių projektų, kuriuos įgyvendinus savivaldybė ir jos įstaigos galės ženkliai sutaupyti lėšų už elektrą. Levaniškyje įrengti nugeležinimo įrenginiai, pabaigtas Keblonių ir sodų vandentiekio bei kanalizacijos projektas ir jau sausio mėnesį, manau, gyventojai galės prisijungti prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Į pabaigą eina  A. Vienuolio progimnazijos remonto darbai, A. Baranausko mokykla džiaugiasi nauju moderniu stadionu. Tačiau, ko gero, 2020-ieji metai buvo patys produktyviausi per visą Anykščių istoriją tvarkant rajono kelius ir gatves. Kartu su pažvyravimu, priežiūra, keliams buvo skirta arti 5, o  pridėjus valstybinės kelių direkcijos lėšas – per 10 milijonų eurų. Naujai išasfaltuotas kelias Mačionys-Rubikiai (2,22 km), Šaltupio g. (0,411 km) ir Leliūnų g. (0,217 km). Anykščiuose suremontuotos gatvės (perklotas asfaltas): Vairuotojų g. (0,931 km., Valaukio g. (0,345 km), Pakrantės g. (0,449 km.), Dvaro g. (0,248 km.), sutvarkytas šaligatvis Kudirkos gatvėje. Perklotas asfaltas Skiemonių seniūnijos Pūstalaukio kaime (0,966 km), Šilelio g. Naujuosiuose Elmininkuose (1,413 km), Grikiapelių kaime Svėdasų seniūnijoje (1,1 km), Staškūniškių kaimo Parko g. (0,492 km), Aknystose (0,503 km), Janušavos Gintaro g.( 0,801 km), Troškūnų seniūnijos Pušyno g. (0,882 km). Valstybinė kelių direkcija asfaltavo kelią iš Surdegio iki Subačiaus (8,258 km). Galiu pažymėti, kad džiaugiamės ne tik betono ir asfalto, bet ir „minkštesniais“ pasiekimais. Neišsiplėsdamas į daugybę švietimo, socialinių, kultūros įstaigų laimėtų projektų, paminėsiu porą. Tai VEGA (vaiko emocinės gerovės aplinkos modelio sukūrimo) projektas, kuris buvo pripažintas kaip vienas geriausių projektų šalyje, surinkęs 98 balus iš 100. O Baranausko aikštės konversijos projektas Norvegijos fondams tarp teiktų 92 koncepcijų pateko tarp 5 geriausių. Tad tikrai turime kuo didžiuotis (kalbu apie komandos ir kai kurių savivaldybės tarnautojų kompetenciją).

- Kokie projektai/darbai, liko neįgyvendinti?

- Labai norisi išjudinti parko pertvarkymą į kurortinį parką su mineralinio vandens biuvete. Kvailai atrodo dviračių takas nuo Piktagalio, pasibaigiantis ties miesto riba. Kitais metais tikimės bent jau parengti projektą. Pastrigęs ir Koplyčios aplinkos tvarkybos projektas. Manau, kad kitais metais bus įgyvendintas ir ilgai lauktas vandentiekio ir kanalizacijos tinklų projektas Piktagalyje.

- Dėliojate 2021- ųjų biudžetą, kuriame apie 30 mln. eurų, tačiau beveik milijonu eurų mažiau. Karpysite algas ar atsisakysite kai kurių darbų?

- Iš tiesų, 2020 metų savivaldybės biudžeto planas buvo 29,098 mln. eurų, iš jų savarankiškų funkcijų 17, 425 mln. eurų. 2021 Seime tvirtinamas metų planas 25,098 mln., savarankiškų funkcijų 16,048 mln. eurų. Taigi, milijonu mažiau. Bet čia tik pusė bėdos, nes centrinė valdžia su savivalda elgiasi švelniai tariant, negražiai, pvz., pakelia atlyginimus, o tam pakėlimui pinigų praktiškai neduoda. Pateiksiu vieną pavyzdį. Tarkime vaikų lopšelio darželio „Žilvitis“ atlyginimų didėjimui iš biudžeto skirta 6,7 tūkstančio, o pagal koeficientus reikia 106,3 tūkst., kuriuos privalome atrasti biudžete. Šitokiu būdu kasmet didėja atlyginimams išmokamų pinigų kiekis, o mažėja lėšos visoms kitoms išlaidoms, pradedant keliais, apšvietimu ir baigiant prisidėjimu prie europinių projektų. Esame priversti spaustis, taupyti kiekvieną centą. 2020 metais šalyje nesurenkant gyventojų pajamų mokesčio, Anykščiai išliko vienu iš nedaugelio rajonų,  išvengusių skolinimosi, nors prieš Šv.Kalėdas dar esame negavę apie 2 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio. Dėliodami biudžetą, darome prioritetinių darbų sąrašą - ką privalome daryti ir pinigų tam rasti, ir kokius darbus teks atidėti.

- Biudžetinės įstaigos 2021 – iesiems metams nusimatė tiek daug veiklos, kad sudėjus jų poreikį savivaldybei reikėtų iš kažkur gauti papildomus 7 milijonus...

- Dėliojant biudžetą norai „subalansuojami“ braukant raudonu tušinuku. Jeigu rimtai, savivaldybė nėra centrinė valdžia ir savivaldybės biudžetas negali būti deficitinis, netgi savivaldybės negali skolintis, o jeigu kažkiek pasiskolina, privalo tais pačiais metais skolas atiduoti. Baisiausia, kad tie įstaigų norai nėra kažkoks kosmosas. Turbūt kiekvienas vaikų darželis ar mokykla svajoja apie renovaciją, didėja socialinių paslaugų poreikis, visi nori važinėti pažvyruotais ir nugreideriuotais keliais, asfaltuotomis gatvėmis, turėti vandentiekį ir kanalizaciją. Esame priversti ir švelniai mažinti etatus, prašome įstaigų, kad, žmogui išėjus į pensiją, labai pagalvotų, ar tikrai negalima be jo apsieiti.

- Beje, kaip kinta savivaldybės gyventojų ir valdininkų skaičius? Žmonės kalba, kad valdininkų nuolat daugėja, o žmonių mažėja. Ar mums negresia tapti rajonu su 21 Tarybos nariu?

- Gyventojų skaičius taip drastiškai, kaip prieš keletą metų, nebemažėja. Valdininkų skaičius taip pat pamažu mažėja, nors centrinė valdžia kasmet savivaldai primeta vis naujų funkcijų, pvz., pavasarį priimtas infrastruktūros įstatymas reikalauja, kad savivaldybėse atsirastų inžinieriaus etatas. Tarybos narių skaičius - mažiausia bėda. Jeigu gyventojų skaičius rajone sumažėtų iki 19999, į Tarybą automatiškai būtų renkami ne 25, o 21 narys, tačiau kol kas tai negresia.

 - Į savivaldybės biudžetą atkeliauja žemės, nekilnojamojo turto ir fizinių asmenų pajamų mokestis. Ar žinote darbdavių, kurie labiausiai  papildo rajono biudžetą?

- Anykščiuose nėra „Achemos“ dydžio įmonių, o „Anykščių Vyno“ akcizai plaukia į šalies biudžetą, todėl rajono biudžetą ženkliausiai pildo gyventojų pajamų mokestis, kurio daugiausia šiemet sumokėjo SPA „Vilnius“ ir sveikatos priežiūros įstaigos. Nemažas sumas žemės ir žemės nuomos mokesčio sumoka ūkininkai.

- Niekas jau nebeabejoja, kad Anykščiai pasuko turizmo, o ne pramonės ar žemės ūkio vystymo keliu. Tačiau  kad Anykščiuose būtų gera gyventi, reikia darbo. Kokia situacija Anykščių darbo rinkoje turėtų būti 2021 –aisiais? Juk žinote, kokiai veiklai rajono savivaldybė išduoda leidimus.

- Karantinas ir kai kurie neprotingi buvusios vyriausybės sprendimai išaugino nedarbo lygį ne tik kurortuose ir kurortinėse teritorijose, bet ir pramoniniuose miestuose. Tikiuosi, kad pasibaigus karantinui, ypač jeigu padės vyriausybė su adekvačiais sprendimais, nedarbo lygis grįš į 2019 metų lygį. Antra vertus, man visada nesuprantamas paradoksas, kad, didėjant nedarbui, Anykščiuose didėja gyventojų indėliai bankuose ir išduodama kone daugiausia statybos leidimų tarp aplinkinių savivaldybių.

- Kokius svarbiausius darbus ruošiatės nudirbti 2021-aisiais?

- Svarbiausia stabilizuoti COVID-19 protrūkį, subalansuoti biudžetą, pasiekti, kad sumažėjus lėšų nesustotų darbai. Kitais metais laukia nemaža didelių projektų (Tilto g., Žvejų g., muziejaus saugyklos, Svėdasų senelių namų) užbaigimas. Didelis iššūkis bus kvartalinės renovacijos projekto įgyvendinimas.

- Metams baigiantis išryškėjo, kad mūsų tautos istorijos liudininkai - piliakalniai rajone ypač apleisti. Kaip ketinate spręsti šią problemą?

- Piliakalniai nėra apleisti. Kol kas, nesirealizavus pilies statybos idėjai, istorikams „skauda“ dėl Vorutos. Problemą aš matau plačiau. Saugomų teritorijų tarnyba sukūrė daug infrastruktūros, o lėšų Regioniniams parkams skiria per mažai. Dėl to jau kreipėmės į VSTT.

- Jūsų anūkas Mykolas pradėjo lankyti mokyklą. Kaip tai pakeitė Jūsų požiūrį į švietimą?

- Požiūris į švietimą nepasikeitė, bet manau, kad mokymo programose per mažai tautiškumo, o praeitos Seimo daugumos politikams niekada neatleisiu už sugriautą pedagogų ruošimo sistemą ir sunaikintą edukologijos universitetą.

-  ...ir beje – kiek naujų augalų rūšių 2020- aisiais pasodinote?

- Paskutiniais metais Traupio botanikos sodas kasmet pasipildo maždaug 1000 naujų augalų rūšių ir veislių. Ne išimtis ir šie metai. Tik pasikeitė geografija. Negalėjau sodinukų išvažiuoti į Lenkiją, bet atradau, kad dar retesnių ir įdomesnių augalų sėklų galima parsisiųsti iš JAV...

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt