REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kriminalai2020 m. Lapkričio 16 d. 09:58

Antroji nematomos pandemijos banga: vėl laukiama smurto artimoje aplinkoje proveržių

Vilnius

Freepik.com nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt


154343

Pasauliui kovojant su COVID-19, pagrindinė specialistų rekomendacija piliečiams – likti namuose. Bet kas nutinka, kai namuose nesaugu?

Kartu su COVID-19 pandemijos bangomis, Lietuvoje ir pasaulyje aštrėja ir smurto artimoje aplinkoje proveržiai. Visuomeninės organizacijos „Frida“ įkūrėja Daiva Baranauskė tvirtina, kad instituciškai tam pasiruošta nebuvo: smurtą patiriančios moterys vis dar niekaip neapsaugotos, o galinčios bent kiek pagelbėti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos stringa. 

D. Baranauskės teigimu, rimtesnės institucinės inicityvos dėl smurto prevencijos atsirado praeitų metų pradžioje. Tuo metu net buvo sukurta darbo grupė, pradėti svarstyti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimai, tačiau prasidėjus pandemijai atsakingų ministerijų ir Vyriausybės pajėgos buvo nukreiptos kita linkme, o darbo grupė taip ir nebesusirinko iki šiol.

Seimo narė Dovilė Šakalienė tvirtina, kad pirmojo karantino metu buvo imtasi priemonių, kurios pasirodė efektyvios, tačiau, jų nepakanka. Pandemija įgalina smurtautojus, o aukos vis dar vengia kreiptis pagalbos, nes bijo ne tik dėl savo saugumo, bet ir to, kad iš jų gali būti paimti vaikai. Tai – žalinga praktika, kurią reikia nedelsiant taisyti, įsitikinusi politikė.

Pasak D. Šakalienės, vos prasidėjusi COVID-19 pandemija į Lietuvą keliavo lėčiau, tad pagal kitų šalių skaičius buvo galima numatyti, jog kartu su karantinu neišvengiamai pliūptelės ir smurto artimoje aplinkoje atvejai. Šis reiškinys aiškinamas tuo, kad izoliacijoje paaštrėja įsisenėję konfliktai ir įtampos, iš kitos pusės – jei smurtas trunka ne vienerius metus, atskirtis veikia kaip smurtautoją įgalinantis faktorius – pradedama manyti, kad auka niekur negali pasprukti, nes padėtis ir aplinkybės ne jos naudai, tai tik pasunkina smurto lygį.

D. Šakalienė tvirtina, kad policijai pradėjus taikyti aktyvias prevencines priemones, padėtį pavyko bent kiek suvaldyti.

„Policijos pareigūnai ėmėsi kelių dalykų, siekdami užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje. Visų pirma, su potencialios rizikos šeimomis buvo susisiekta, pravesti prevenciniai pokalbiai. Praktika rodo, kad ši priemonė davė tikrai gerų rezultatų“, – dėstė Seimo narė.

Policijai aktyviai kontaktuojant su pagalbą nuo smurto nukentėjusioms moterims teikiančiais pagalbos centrais, buvo peržiūrėta eilė pranešimų apie galimą smurtavimą, dėl kurių anksčiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus ir dėl dalies jų tyrimai vis gi pradėti.

Specialistai akcentuoja, kad praktika, kuomet moteriai kreipiantis pagalbos ikiteisminis tyrimas nėra pradedamas veikia demotyvuojančiai ir gali net paskatinti atsisakyti tolimesnio pagalbos siekio.

D. Baranauskė prisimena atvejus, kuomet parodymus pakeitusios moterys vėliau net buvo kaltinamos davus melagingus parodymus.

70.jpg

Stalčiuje įstrigusi orderio idėja grįžta

Smurto aukoms ištrūkti iš smurtautojo gniaužtų galėtų padėti priimtos įstatymo pataisos, numatančios dviejų savaičių iškeldinimo orderį smurtautojui – tokį orderį gavęs asmuo privalo 15 parų palikti savo gyvenamąją vietą, o tuo tarpu su smurto auka aktyviai dirbantys specialistai įgalina imtis priemonių nutraukti užburtą ratą.

„Reikia suprasti, kad smurtas artimoje aplinkoje atsiranda ne per parą, tad per parą ir neišnyks. Šiuo metu policijos pareigūnai išgabenę smurtautoją iš namų aplinkos jį sulaiko parai ar net mažiau laiko. To nepakankanka, kad moteris spėtų susigaudyti, kad jai būtų spėta suteikti kompleksines paslaugas“, – pasakoja fondo „Frida“ įkūrėja.

Dar daugiau: pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, jei smurtautojo atžvilgiu pradedamas ikiteisminis tyrimas, jam gali būti paskirta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti – agresorius privalo likti gyvenamojoje vietoje, o tai dar labiau apsunkina padėtį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) lapkričio 11 d. pranešė teikianti atnaujintą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris artimoje aplinkoje įstatymo projektą, kuris turėtų užtikrinti efektyvesnę nukentėjusio asmens apsaugą įvedus apsaugos nuo smurto orderį. Pagal projektą įtariamieji smurtautojai turės išklausyti smurtinio elgesio keitimo mokymus, o visuomenės nariai privalės pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje patyrusį žmogų.

Minimo įstatymo pataisos pirmąkart buvo pateiktos 2020 m. balandžio mėnesį, o šįkart teisės aktas atnaujintas pagal visų suinteresuotų institucijų bei organizacijų pastabas. Kol kas neaišku, kada planuojama priimti šias pataisas.

D. Šakalienė apgailestauja, kad Lietuvoje kai kurie moterų teisių apsaugos ir smurto prevencijos klausimai vis dar kelia neproporcingai daug diskusijų visuomenėje, nes yra vertinami ne per mokslinę gerosios praktikos prizmę, o remiantis moralinėmis vertybėmis, dorovinėmis ir kartais net religinėmis nuostatomis.

„Vietoje to, kad mes saugotume savo piliečių gyvybes, mes puolame diskutuoti apie tai, ar priimti įstatymai kažkokiu būdu nepakenks šeimos vertybėms. Mes turėtume kažkaip atriboti religinius klausimus nuo valstybės politikos klausimų“, – įsitikinusi D. Šakalienė.

79.jpg

Kenčia, nes bijo prarasti vaikus

Viena didesnių biurokratinių problemų dėl kurių moterys dažniausiai bijo kreiptis pagalbos – iki galo vis dar neatskirti reagavimo algoritmai. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAĮT) specialistai savo nuožiūra sprendžia kaip vertinti skirtingas situacijas: kai suaugę smurtauja prieš vaiką, ir tuos atvejus, kuomet tiesiogiai kenčia tik moteris, o tą matantis vaikas patiria psichologinę žalą.

D. Šakalienė apgailestauja, kad vis dar pasitaiko atvejų, kuomet Vaiko teisių apsaugos specialistai rūpinasi tik vaikais: jie paimami iš nesaugios aplinkos, vadinasi, tuo pačiu atskiriami ir nuo motinos.

Seimo narė akcentuoja, kad būtent toks aplaidumas dažniausiai tampa priežastimi dėl kurios moterys bijo kreiptis patirdamos smurtą. Tokiu būdu vaiko teisių gynėjai suteikia smurtautojui papildomų galių: vienu dažniausiu šantažo argumentų aukai tampa tai, jog jei ši skųsis ar bėgs, iš jos bus atimti vaikai.

Gelbsti privačios iniciatyvos

Rūpintis tuo, kad smurtą patiriančios moterys turėtų daugiau galimybių kreiptis pagalbos ėmėsi nevyriausybinės organizacijos.

Dar pirmojo karantino metu fondas „Frida“ inicijavo galimybę moterims, būnant vienoje patalpoje kartu su smurtautoju ir dėl to negalint kalbėti, pagalbą iškviesti SMS žinute.

Teoriškai ši priemonė labai efektyvi ir reikalinga ne tik smurtavimo atvejais, bet aktuali ir klausos negalią turtintiems asmenims.

Lapkričio pradžioje startavo dar viena – žurnalistės Daivos Žeimytės - Bilienės kuruojama iniciatyva „Kaukė 19“. Jos esmė – vaistininkas tampa tarpininku tarp smurto aukos ir pagalbos tarnybų. Smurto aukai atėjus ir pasakius kodinį pavadinimą „Kaukė 19“, vaistininkas pagal Bendrojo pagalbos centro parengtas labai tikslias instrukcijas, suteiks pagalbą ir iškvies policijos pareigūnus. 

2019 m. dėl smurto artimoje aplinkoje nukentėjo 9265 žmonės, iš kurių 22 buvo nužudyti, 30 patyrė sunkius sveikatos sutrikdymus, 8289 – nesunkius sveikatos sutrikdymus, 50 patyrė seksualinę prievartą, 708 susidūrė su grasinimais. Iš viso pernai policijos pareigūnai sulaukė 53 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje.

Alfa.lt

alfalt-logo-skaidrus.png



REDAKCIJA REKOMENDUOJA