REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2021 m. Birželio 15 d. 11:22

Antalieptėje paminėti pirmieji masiniai trėmimai Lietuvoje

Utena

Nuotraukose – renginio akimirkos.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt


178655

Birželio 13 dieną Antalieptėje paminėtos Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos. Renginys tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti prasidėjo Šv. Mišiomis Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje, kurias aukojo kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas.


Foto galerija:

mid-news-zrs-125-img-4431.jpg
mid-news-zrs-292-img-4447.jpg
mid-news-zrs-398-img-4432.jpg

Po jų prie Tremtinių kryžiaus pirmą kartą skaitėme žinomus Antalieptės krašto politinių kalinių bei tremtinių vardus ir pavardes. Su jauduliu širdyje ir virpančiais balsais įvardijome 32 pirmuosius 1941 m. Reinių, Prunskių, Garnių, Pranckūnų, Kuzmų, Katino bei kitų šeimų, iš kurių buvo suimti, įkalinti bei ištremti nuo 2 iki 76 m. amžiaus antalieptiškiai, tremtinius.

Su mumis buvo ir savo išgyvenimais pasidalino birželio trėmimų liudininkė Aldona Reinytė-Poškienė iš Madagaskaro kaimo. Negalėjome nepaminėti Dievo tarno, kankinio, arkivyskupo Mečislovo Reinio suėmimo ir kalinimo Vladimiro kalėjime (Rusija) aplinkybių. Kartu su M. Reiniu vienoje kameroje kalėjusio Vokietijos užsienio reikalų ministerijos tarėjo Gothold Starke prisiminimų fragmentus skaitė Rimtautas Raugas.    

Skaitymus tęsėme dar 62 antalieptiškių pavardėmis iš 1944–1953 m. trėmimų laikotarpio bei išgirdome šio laikotarpio tremtinės Žibutės Stanislavos Adamonytės-Purvelienės (g. 1938 m.) gyvenimo istoriją. Ji su tėvais Jonu bei Veronika ir sesute Vanda 1948 m. buvo ištremti į Krasnojarsko kraštą, o į išlikusią sodybą sugrįžo 1957-aisiais.

Paminėjome Antalieptės seniūnijoje po Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio gyvenusius politinius kalinius bei tremtinius. Jų žinoma 11. Rima Šapolienė pasidalino prisiminimais apie jos tėvelio – politinio kalinio Antano Mazūros kančias kalėjime ir sunkumus lageryje bei sugrįžimą į Lietuvą. Antalieptės visuomeninio muziejaus globėja Aušra Bukienė trumpai pristatė prelato dr. Juozo Prunskio asmenybę ir papasakojo Prunskių šeimos iš Žvilbučių kaimo tremties istoriją.

Uždegę atminimo žvakeles negrįžusiems į Tėvynę, sugiedojome Tautišką giesmę ir „Tremtinių“ himną, susijaudinę klausėmės balsingo Kultūros centro Dusetų dailės galerijos meno vadovės Loretos Alaunienės ir Rimos Šapolienės dueto.

Atminties renginyje dalyvavo ir kartu skaitė pavardes tremtyje gimę Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Rimantas Jurevičius bei rajono Savivaldybės administracijos direktorius Benjaminas Sakalauskas, Zarasų rajono savivaldybės tarybos narys Domijanas Popovas, Antalieptės seniūnas Arvidas Saulius.

Olga Raugienė, Zarasų krašto muziejaus muziejininkė



REDAKCIJA REKOMENDUOJA