Kuomet gyvenimo mozaika dar nesudėliota, o asmeninių patirčių nėra, tada ateinama į mokyklą. Ateinama ten, kur auginamas mažo žmogaus didelis tikėjimas, ateinama ten, kur tvarios minties kūryba drąsinama...
Gražų ir netrumpą kelią nuėjo Paparčių mokykla per 150 gyvavimo metų. Daug mokinių išleista į gyvenimą. Karta keitė kartą, į mokyklinius suolus sėdo vis kiti mokiniai, trokšdami sužinoti ir patirti kažką naujo ir neatrasto. Ir tada visų akys atsigręždavo į mokytoją...

Paparčių mokykloje dirbo daug gerų, išmanančių dėstomą dalyką mokytojų. Kūrybingai dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Irena Šarmavičiūtė. Ši mokytoja ne tik sugebėjo puikiai mokyti mokinius gimtosios kalbos, bet buvo ir gabi literatė, poetė. Mokytoja labai džiaugėsi iškovota Lietuvos Nepriklausomybe. Ji pirmoji mokykloje sukūrė Sąjūdžio grupę, prie kurios prisidėjo ir visi mokytojai. Tik mokytojos dėka į mokyklą atėjo tradiciniai renginiai ant pilies kalno, skirti Lietuvos Nepriklausomybei.

Matematikos mokytoja Aldona Karmazaitė-Kanclerienė. Dėstė paprastai, o svarbiausia – aiškiai ir suprantamai. Dažnai mokytojos konsultacijomis naudojosi ir kiti matematikos mokytojai. Genovaitė Kinderevičienė dėstė biologiją, chemiją, piešimą. Jos pamokos buvo vaizdingos, įtikinamos. Mokytoja buvo gabi organizatorė kultūros renginiuose, rūpinosi mokyklos aplinka. Geografijos mokytoja Jadvyga Bujaitė buvo gera šio dalyko žinovė. Ilgai ir kūrybingai dirbo su pradinukais Vitalija Dausaitė, o muzikos mokytojas, vietinis Paparčių krašto gyventojas, buvo dar ir kultūros namų meno vadovas Benjaminas Kinderevičius.

Jo vadovaujamas mokyklos mokinių choras užimdavo prizines vietas rajone. Regina Rikterytė 1994-1999 m. dėstė muziką ir buvo direktorius pavaduotoja ugdymui. Ji pasižymėjo stropumu, reiklumu sau ir kitiems, dirbo kūrybingai, stengėsi mokiniams diegti meilę muzikai, jos grožiui. Daug gerų žodžių galima pasakyti ir apie Dalią Giedraitytę-Baniotienę. Paparčiai – jos pirmoji ir vienintelė darbovietė.

Ji čia dirba nuo 1987 m. Į kaimo mokyklą atvyko tik baigusi Vilniaus Pedagoginį institutą (dabar Vilniaus Edukologijos universitetas), neturinti patirties jauna biologijos specialistė. Kukli mokytoja iškart įsiliejo į kolektyvą, gavo auklėjamąją klasę ir taip prasidėjo jos darbas kaimo mokykloje. Mokė vaikus ir pati mokėsi. Mokytojos darbas buvo įvertintas, ir ji nuo 2001 m. paskirta direktorės pavaduotoja ugdymui. Dirba iki šiol...

Visi mokytojai buvo malonūs, draugiški, atsidavę savo profesijai, neskaičiuodavo nei laiko, nei valandų darbe su mokiniais. Jiems buvo svarbiausia mokiniai, jų interesai. Paparčių mokykla išugdė daug gerų mokinių, kurie garsina šią paprastą kaimo mokyklą ne tik rajone, bet ir šalyje. Mokyklos auklėtinių keliai skirtingi, nevienodi pasiekimai moksle, tarnyboje, tačiau pagarba darbui, gėriui vienoda.

Visi jie vienodai myli gimtinę, mokyklą, pagarbiai atsiliepia apie mokytojus, kurie jiems skiepijo meilę mokslui, gimtinei... O mums, mokytojams, džiugu, kad mūsų auklėtiniai nenuėjo klystkeliais, o dirba naudingą darbą.

Šiandien mokykla stipri kaip niekuomet, nes joje dirba nuostabūs mokytojai, mylintys savo darbą, įgalinantys svajones paversti realybe. Mokykloje mokosi mokiniai, trokštantys kuo daugiau sužinoti ir įgytas žinias pritaikyti gyvenime. Tačiau ši kaimo mokykla NURAŠOMA, negailestingai ištrinama iš Kaišiadorių rajono žemėlapio. Uždaroma finansiniais sumetimais, nepagalvojus apie čia gyvenančius žmones, apie atokią vaizdingą Paparčių vietovę, turinčią gilią istorinę praeitį...

Joana Perednienė Buvusi Paparčių mokyklos mokytoja

Nuotr. iš autorės archyvo