An­gelės paukš­čiai gie­da gy­ve­nimą

Šiauliai
Liau­dies me­no puo­selė­to­jos, ser­ti­fi­kuotų tau­ti­nio pa­vel­do pro­duktų ama­ti­ninkės, se­no­jo kar­py­mo ama­to meistrės An­gelės Ste­po­na­vi­čienės kūry­ba ne kartą įver­tin­ta reikš­min­gais ap­do­va­no­ji­mais. (Audronio Rutkausko nuotr.)
Jurgita Kastėnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Vir­tua­lio­je Šiau­lių tau­to­dai­li­ninkų darbų pa­ro­do­je jau ga­li­ma pa­ma­ty­ti šiau­lietės kar­pi­nių meistrės An­gelės Ste­po­na­vi­čienės ne­pap­ras­to gro­žio kūri­nių. Mo­te­ris šyp­so­si – pa­ga­liau at­nau­ji­no įgūdžius, kaip plan­še­te fo­tog­ra­fuo­ti dar­bus ir juos siųs­ti elekt­ro­ni­niu pa­štu.

Įvai­riais ta­len­tais ap­do­va­no­ta tau­to­dai­li­ninkė vi­sa­da la­biau siekė rea­li­zuo­ti sa­ve ten, kur vai­siai būtų sal­des­ni tiek jai, tiek ki­tiems. Ir tik­rai – kiek­vie­nas kar­pi­nys įtrau­kia į ke­rintį pa­saulį, ku­ris su­ku­ria­mas pa­pras­to­mis žirk­lutė­mis.

O kur kantrybės nereikia?“

Meilės dieną gimusi ir angelo vardą turinti talentinga tautodailininkė švelniai žvelgia į akis – ji jaučiasi dėkinga už gyvenimą. Patyrė gyvenime ypatingų malonių, o būdama vos devynių dienų, per savo krikštynas išgelbėjo mamos gyvybę.

Per Antrąjį pasaulinį karą laikai buvo neramūs, į šeimos namus Joniškio rajone įsiveržė būrys ginkluotų vyrų. Kaltino išdavystėmis, pagalba partizanams, vadino banditais, grasino visus sušaudyti, trobą padegti. Dėdę nušovė, pusbrolį nušovė, o tėvą išsivežė. Mama mirties išvengė – glaudė prie krūtinės verkiantį kūdikį, tad kažkas rusiškai prasitarė, kad vaiko reikia pasigailėti. Taip ir liko mama gyva, o angelo vardu šaukiama mergaitė užaugo talentinga, daininga, kantri, mylinti savo kraštą.

Angelės namuose įkurtas jos šviesios atminties vyro tautodailininko Alekso Steponavičiaus atminimo kambarys. Pagarsėjęs kryždirbyste, baldais, šaukštais ir ypač vaikų žaislais kūrėjas dalį savo darbų padovanojo Šiaulių „Aušros“ muziejui, o dalis yra likusi namuose.

Angelė duoda medinį rutuliuką ir liepia padėti į vieną paukštelių pritupdytą metro aukščio žaislą-stovą. Rutuliukas net pasišokinėdamas rieda nuo vieno paukštelio snapelio prie kito žemyn, o moteris sako, kad tiek jai, tiek jos vyrui nepaprastai paukščiai patikę. Todėl ir jos karpiniuose paukščių – devynios galybės.

Moteris rodo vieną karpinį, sako pavadinusi jį „Gausmu“, nes kas tik pasižiūri, sako, kad čia tikras paukščių gausmas. Visas kūrinys – elegantiški, tik vienai Angelei suprantamus džiaugsmo šokius šokantys ir nežemiškas giesmes giedantys paukščiai.

O šiųmetei regiono tautodailininkų parodai ji sukūrė kelis karpinius, kurių vienas skirtas Lietuvos valstybei, todėl pavadintas „Tau, Lietuva“, kiti – šiemet minimiems Tautodailės metams. „Toks likimas, įvairūs ženklai, visa mitologija“, – bando paaiškinti moteris ir kviečia patiems įžvelgti, kiek daug liaudies buitį ir tautos kūrybą menančių prasmių persipina karpinyje. Ir žalčiai, ir medžiu pavirtusi Eglė, ir pinavijos, ir kryžių „saulutės“, angelai ir velniai, paparčio žiedas ir naktimis šiurpą keliančios pelėdos, pasaulio medis, obuoliai.

Darbai sukurti taip preciziškai ir poetiškai, kad, rodos, Angelė yra auksinės kantrybės žmogus. Tai išgirdusi, ji tik nusijuokia ir į klausimą atsako klausimu: „O kur tos kantrybės nereikia?“

Visu grožiu išsiskleidė karpiniuose

Angelė yra sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senojo karpymo amato meistrė. Be to, iš tėvo ji paveldėjo meilę liaudies dainoms –
dainuoja tautodailininkų ansamblyje „Margulis“.

Karpinių meistrė nuolat dalyvauja įvairiose parodose, 2013 m. respublikinėje konkursinėje liaudies meno parodoje „Aukso vainikas“ Šiaulių apskrities vaizduojamosios dailės srityje ji laimėjo pirmąją vietą, yra laimėjusi 2 ir 3 vietas. Ne kartą jos darbai buvo atrinkti į respublikines liaudies meno parodas.

Beje, jos namuose ir anūkų karpinių jau yra, Angelė 6 ir 7 metų mažylius savo mėgstamo meno jau pamokanti. Nes būtent vaikų dėka į jos gyvenimą ir atkeliavo karpiniai. Maždaug prieš 18 metų, dirbdama lopšelio-darželio „Varpelis“ auklėtoja, ji, bemokydama vaikus, prisilietė prie karpinių, surengė vaikų darbų parodą bei pradėjo karpyti pati. Nors seniau yra kūrusi papuošalų iš gintaro, lino, siuvinėjusi, mezgusi ir nėrusi, susižavėjusių kolegų paraginta visu grožiu išsiskleidė karpiniuose.

Kai tekėjo dukra, sumanė sukurti originalią dovaną – iškarpė būsimos šeimos gyvenimo medį su vardų inicialais, įrėmino ir padovanojo. „Tai buvo mano pirmas rimtas darbas, iki šiol negaliu sustoti. Idėja gimdo idėją“, – šypsosi ji.

Esu karpytoja, o ne pjaustytoja“

Šiemet pasitikusi jubiliejinius metus guvi tautodailininkė apie 30 metų kasryt daro pusvalandžio mankštą, eina į parką pasivaikščioti šiaurietiškomis lazdomis. Nusijuokusi sako, kad kantrybės prisiversti kasdien sportuoti reikia tikrai daugiau, nei prisėsti prie karpinių.

Savo karpinius Angelė planuoja pateikti Pasaulio lietuvių žemaičių parodai, kuri šiemet rudenį vyks Telšiuose. „Karpiniai dabar labai pradėjo modernėti, menininkės juos daro spalvotus, įmantrių raštų, užuolaidos atrodo lyg nunertos, naudoja ne tik žirkles, bet ir peiliukus. Aš kuriu autentiškai, liaudiškai ir esu karpytoja, o ne pjaustytoja“, – nusijuokia, parodydama ir savo kūrybos įrankį – žirklutes. Paprastas, nebrangias, lengvas, bet taip tinkančias jos pirštams, kad mieliau naudojamas nei padovanotas iš Amerikos.

O kaip ir iš ko senovėje lietuvaitės karpydavo užuolaidėles, servetėles, jaunųjų stalo puošmenas, kitas namų puošmenas? Tautodailininkė sako, kad iš laikraščių ar išlyginto maišų popieriaus, nes balto popieriaus ne visi galėjo įpirkti. „Būtent už užuolaidėles, lentynų uždangalus ir esu sertifikatą gavusi“, – paaiškina ji.

Angelė pirmiausia ant popieriaus nusipiešia eskizą, tada dalį karpinio daro sulenktą, dalį – atskirai. Net karantinas kūrėjai nesutrukdė kurti, nesutrikdė gyvenimo ritmo. „Yra kaip yra. Susidarau dienos planą, kada skaityti, kada išeiti iš namų, kada karpyti. Karantinas juk yra galimybė šeimoms geriau pažinti vienam kitą, daugiau bendrauti namie, vaikus išmokyti, pareikalauti išbaigtumo, mokantis nuotoliniu būdu“, –
sako ji.

Beje, Šiaulių pastoracinio centro arbatinėje neseniai buvo trumpai eksponuota jos karpinių paroda, skirta Tautodailės metams. Paroda per karantiną buvo nuimta, bet greitai vėl bus pakabinta – kad kuo daugiau žmonių susipažintų su Angelės kuriamu karpinių pasauliu.