Angle down Atgal

Amžinybėn iškeliavo menotyrininkas, dailininkas, prof. habil. dr. Vytenis Rimkus

PRO MEMORIA.

Menotyrininkas, dailininkas, habilituotas mokslų daktaras profesorius emeritas Vytenis Rimkus (1930 01 17–2020 11 12)

Vytenis Rimkus gimė 1930-01-17 Zatišuose, Padubysio valsčiuje, Šiaulių apskrityje. Mokėsi Bagdoniškio ir Bazilionų pradžios mokyklose, Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1946 m. kartu su tėvais ištremtas į Sibirą. Ten jaunam kovotojui prieš sovietinį režimą buvo paskirta mirties bausmė, kuri vėliau pakeista į kalinimą lageriuose. Stojiškai išlaikė sunkius gyvenimo išbandymus. Savo eilėraščių sąsiuvinyje 1950 metų pavasarį rašė:

Aš neverkiau, kai buvo naktys klaikios.

Ir neverkiau, kai iš tėvynės vežė...

1958-aisiais grįžo į Lietuvą, dirbo šaltkalviu-dažytoju Šiaulių autobusų parke ir neakivaizdiniu būdu studijavo Leningrado I. Repino dailės institute, kurį 1966 m. baigė su pagyrimu.

Daugiau kaip 30 metų skaitė meno istorijos paskaitas Šiaulių aukštojoje mokykloje, vadovo bakalaurantų ir magistrantų diplominiams darbams. Buvo charizmatiškas dėstytojas. Buvę studentai jį prisimena kaip labai geranorišką, tolerantišką, gerai išmanantį ir mėgstantį savo dėstomą dalyką bei gebantį suprantamai pateikti sudėtingus dalykus dėstytoją.

Jis visada buvo reiklus sau ir nuolat tobulinosi: 1974 m. apgynė dailėtyros mokslų daktaro, o 1977 m. – dailėtyros mokslų habilituoto daktaro disertacijas. Šiauliečiai pagrįstai didžiavosi turėdami pirmą habilituotą menotyrininką. 1988 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Buvo tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto kviestinis profesorius. Pripažintas savo specialybės ekspertu – buvo Vilniaus dailės akademijos, Meno ir kultūros instituto doktorantūros komitetų nariu. Disertacijų gynimo metu, net būdamas oponentu, gebėdavo atskleisti kartais net paties doktoranto neįžvelgtus pozityvius darbo aspektus.

Visus stebino Jo platus interesų spektras – lietuvių tautodailė (daugiausia liaudies skulptūra), mėgėjų dailė, šiuolaikinės tautodailės problemos, profesionalioji Lietuvos dailė, provincijos dailės reiškiniai, tremtinių ir politinių kalinių menas bei kita kultūrinė veikla. Nebuvo pamiršti nei pieštukai, nei dažai – dailininko Vytenio Rimkaus darbų yra muziejuose ir privačiose kolekcijose.

Tiek buvusiame Šiaulių pedagoginiame institute, tiek dabartiniame Šiaulių universitete profesorius buvo ir, matyt, dar ilgai liks nepralenkiamu savo produktyvumu dėstytoju: paskelbė daugiau kaip 2000 publikacijų periodiniuose leidiniuose, enciklopedijose, yra 20 knygų dailėtyros ir visuomenės gyvenimo klausimais autorius.

Profesorius, būdamas miesto patriotas, padėjo atrinkti ir grąžinti į Lietuvą visuomenės veikėjų Kazimiero ir Stanislavos Venclauskių dokumentinį turtą, Jam paskatinus šios šeimos rūmai buvo padovanoti Šiaulių „Aušros“ muziejui. Visus stebino profesoriaus aktyvumas: dalyvavo Dailininkų, Tautodailininkų, Mokslininkų sąjungų veikloje, miestiečių buvo rinktas Šiaulių miesto tarybos nariu.

Už vertingą kūrybinį, mokslinį palikimą, tautodailės populiarinimą Jam buvo paskirtos Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, Stasio Šalkauskio, Jono Basanavičiaus, Lietuvos kultūros ministerijos premijos. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2000 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Vyteniui Rimkui suteiktas garbės piliečio vardas.

Artimieji neteko ištikimo mylinčio vyro, išmintingo tėvo, rūpestingo senelio, draugai – įdomaus, unikalią atmintį turėjusio pašnekovo, intelektualo, kolekcionieriaus, ložės vado, miesto kultūros, mokslo, švietimo visuomenė – iškilios asmenybės, dariusios reikšmingą poveikį miesto ir visos Lietuvos kultūriniam gyvenimui.

Liūdime kartu su artimaisiais ir esame tikri, kad Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono garbės piliečio, profesoriaus habil. dr. Vytenio Rimkaus atminimas išliks daugelio Lietuvos žmonių atmintyje.

Nuoširdžią užuojautą prof. habil. dr. V. Rimkaus žmonai, vaikams ir artimiesiems reiškia Šiaulių Šiaulių universiteto akademinė bendruomenė.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite