„Amerikiečio įspūdžiai Lietuvoje“ (III)

Marijampolė

Gintaras KandrotasŠaltinis: Etaplius.lt

26729

Toliau publikuojame dr. A. Šeštoko-Margerio įspūdžius iš 1932 metais išleistos jo knygos „Amerikiečio įspūdžiai Lietuvoje“.

Keliai ir plentai

Autorius aprašo praktiškai viską, ką matė keliaudamas po Lietuvą. Atskiras skyrius skirtas ir keliams.

„Lietuvos keliai jau nebe toki, koki buvo prieš 25 metus. Išlyginti, išžvyriuoti, šalimis medeliais nusodinti. Tik iš Vilkaviškio į Pilviškius važiuodamas, radau tokį pat duobėtą ir baisų vieškelį, koks buvo ir prieš 25 metus. Bet ir tai tik per miesto laukus, kur miestas turėtų kelią taisyti. Per ūkininkų laukus einąs vieškelis puikiai ištaisytas ir geras važiuoti. Iš tikrųjų, tai didelė gėda Vilkaviškio miesto valdybai už netaisymą vieškelio. (…) Gerai dar kad kiti Lietuvos miestai neseka Vilkaviškio pėdomis ir nenupuola ant žemesnio kultūros laipsnio, negu kaimas. Žinoma, reikia pasakyti, kad Vilkaviškyj vyrauja žydų įtaka. O juk žydai tik savais reikalais susirūpinę, ir kitų reikalai jiems nė į galvą neateina. Nejauku!“

Toliau autorius kalba, kad žvyravimas vieškelių vis dėlto nepadaro gerais keliais. Anot jo, Amerikoje keliai pilami smulkiai trintais akmenimis, o vasarą, kai jie dulka, sulaistomi aliejumi ar smala.

Tačiau ir rašydamas apie Lietuvos plentus, A. Margeris stebisi, jog „plentas yra labai netobulas kelias. Stebėjau plento statybą už Biržų, Klausučių kaime. Kiek daug supilama daužyto akmens ir žvyriaus, kiek daug darbo įdedama, o vis tiek, žiūriu, plentas dar tik vienerių metų senumo – ir jau remontuojamas!.. (…) Lietuvos plentai baisiai dulksta. Kai prasilenkia pora autobusų, tai tokį tirštą dulkių debesį sukelia, kad nebematai nei kur bevažiuoti, nei kur beeiti. Nemeksfaltuotus, atseit, dulkėtus plentus būtinai reikia pavasarį ar vasarą išaliejuoti ar išsmaluoti. (…) Turėtų, rodos, neatidėliojant Lietuva pasistatyti cemento fabriką ir gaminti savo cementą. O turėdama savo cemento, tiesti tik cementinius plentus. (…) Juos galima padaryti greitai ir jie yra labai patvarūs.“

„Pagaliau, labai jaukaus įspūdžio teikia Lietuvos kelių ir plentų pakraščiai, tiksliai nusodinti medeliais. Kai šitie medeliai suaugs, vaizdas bus dar gražesnis bei jaukesnis.“

Ūkiai ir ūkininkai

A. Margeris aprašo pokalbį su ūkininku autobuse, važiavusiame iš Kauno į Alytų. 100 ha valdantis ūkininkas pasakojo buvęs Kaune, ieškojęs darbininkų, bet negavęs. „Nenorį, girdi, dirbti.

– Bet juk dabar dideliuose ūkiuose daugiausia mašinomis dirbama? – klausiu.

– Tai tiesa, ponas. Aš turiu Fordsoną ir kitas mašinas, vis dėlto darbininkų tiek tebelaikau kiek ir pirmiau, kada mašinų neturėjau. Mašinos nemašinos, o daro ūkyje vis tiek yra.“

„Tik stebėtis ir gėrėtis man teko ūkininkais, ypač Suvalkijoje. Taip tiksliai, gražiai ir ryžtingai kalba jie apie ūkio reikalus: moderniškus ir praktiškus trobesius, mokslišką žemės įdirbimą ir tobūlinimą, trąšas, geresnės veislės gyvulius, pienines, bekonus, išvežimą maisto produktų užsienin ir t. t.“

„Bet labiausiai imponuoja keleivį Lietuvos ūkininkai savo kuklumu bei drovumu. Ko nežino, apie tai ir nekalba. Nesididžiuoja savo žiniuote bei išmanymu, kaip tatai daro daugelis amerikiečių lietuvių, kurie, teisybę pasakius, daug mažiau žino ir išmano, negu Lietuvos ūkininkai. (...)

Daugelis ūkininkų skaito laikraščius bei knygas ir semia iš jų reikalingiausias sau žinias bei mokslą. Nepaprastai daug ūkininkų leidžia savo vaikus į aukštesnes ir aukštąsias mokyklas.“

„...Labai svarbi ir ryški Lietuvos ūkio pažanga, tai keturlaukis. Tik labai apsileidę, tinginio kerpėmis apaugę, nuo gyvenimo progreso toli atsilikę ūkininkai trilaukį vis dar tebepalaiko“.

Autorius aprašo, kad matė daug mažiau šiaudinių stogų, nei anksčiau, ir mažiausia jų buvo Suvalkijoje. Jis pastebi, kad žmonės kaime sparčiai keliasi į vienkiemius, kad „grūdų ūkį keičia gyvulių ūkis“. Sparčiai vyksta melioracijos darbai.

Arkliai ir… bernai

Rašydamas apie arklius, jis pastebi, kad šie ūkiuose dar tebevaidina svarbų vaidmenį. „Geriausius ir gražiausius arklius teko pastebėti Suvalkijoj, ypač apie Marijampolę, Šunskus, Vilkaviškį, Pilviškius ir Griškabūdį. Čia daugelis ūkininkų važinėja tokiais puikiais arkliais, jog net gražu ir žiūrėti. Net ir nuo automobilio žmogus pradedi atšalti. (…) Vežimai ir bričkos, tai, regis, tik Suvalkijoj yra didelio progreso padarę. Čia bričkos mažos, smulkios, lengvos, elegantiškos, o vis dėlto jos yra labai stiprios, patvarios ir šešiems žmonėms vietos pilnai pakanka. (…) Žemaitijoje ir Kaunijoj daugiausia pastebėjau labai mizernus, tiesiog skurdų įspūdį teikiančius vežimėlius, dažniausia tik vieno arklio, su lanku, traukiamus.“

Rašydamas apie ūkiuose dirbančius bernus ir tarnaites autorius pastebi, kad šie dažnai nepatenkinti savo atlyginimu. Teigdamas, kad dauguma ūkininkų yra stiprūs ir darbininkams gali mokėti „žmoniškai“, A. Margeris rašo: „Jei jie to nedaro, tai tik todėl, kad, viena, perdaug šykštūs, antra, per daug girtuokliauja, trečia, neturtingų žmonių visai nepaiso. Ir šitoks šaltas, neteisingas, stačiai beširdiškas Lietuvos ūkininkų nusistatymas neturtingųjų atžvilgiu, yra skaudžiausias reiškinys, kurį Lietuvoje pastebėjau.“

(Bus daugiau)

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt