Ame­ri­kie­tei ka­ran­ti­nas sve­čio­je ša­ly­je - dar įdo­miau

Šiauliai
Mor­gan­ne, Ro­ta­ry mainų pro­gra­mos moks­leivė iš Flo­ri­dos: „Be to, ne­se­niai su­ži­no­jau, kad Lie­tu­vo­je turė­jau du ar­ti­mus gi­mi­nai­čius. Da­bar jie gy­ve­na Tur­ki­jo­je, ta­čiau jie gimė Šiau­liuo­se, ten pat, kur aš gy­ve­nu da­bar! Pa­sau­lis ma­žas“. (Sau­liaus Jan­kaus­ko nuo­tr.)
Jurgita Kastėnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

„Ma­nau, kad lai­ki­nai gy­ven­ti sve­ti­mo­je ša­ly­je ka­ran­ti­no me­tu yra žy­miai įdo­miau nei ka­ran­ti­nuo­tis na­mie“, – sa­ko Mor­gan­ne, Ro­ta­ry mainų pro­gra­mos moks­leivė iš Flo­ri­dos. In­ter­viu Mor­gan­ne da­li­ja­si min­ti­mis apie gy­ve­nimą Lie­tu­vo­je, pa­tir­tus įspūdžius ir iššū­kius.

Turiu lietuviškų šaknų!“

Kokį pirmąjį įspūdį tau paliko Lietuva?

– Aš čia atvykau praėjusių metų vasarą. Buvo išties gražu. Tik atvykusi sutikau daugybę naujų žmonių – Rotary programos moksleivių, pirmąją priimančią šeimą bei daugelį kitų. Visi jie buvo labai nuoširdūs ir malonūs.

Žinoma, nauja aplinka bei nauji veidai privertė šiek tiek sutrikti, bet buvau laiminga ir nekantravau patirti tai, ką atneš šie metai.

Mainų programų moksleiviams kartais tenka patirti vadinamąjį kultūrinį šoką. Ar tau teko jį patirti?

– Ne. Mano pirmoji priimanti (Novikovų) šeima buvo nuostabi. Jie padarė viską, kad naujoje aplinkoje jausčiausi visapusiškai gerai.

Mokykloje ir kitur teko patirti situacijų, kurių metu nesijaučiau gerai ir užtikrintai, tačiau per paskutinius devynis mėnesius pripratau prie mane supančios aplinkos. Dabar jaučiuosi kaip tikra lietuvė. Beje, aš pati turiu lietuviškų šaknų!

Mano senelė (iš mamos pusės) lietuvė, tačiau ji gimė JAV. Jos tėvai į JAV atvyko gyventi apie 1920-uosius metus. Esu įsitikinusi, kad į JAV jie išvyko tam, kad susikurtų geresnį gyvenimą. Kaip sakoma, siekti „amerikietiškos svajonės“. Kadangi į JAV jie vyko visi kartu, tikslo grįžti į Lietuvą kaip ir nebeliko.

Be to, neseniai sužinojau, kad Lietuvoje turėjau du artimus giminaičius. Dabar jie gyvena Turkijoje, tačiau gimė Šiauliuose. Ten pat, kur aš gyvenu dabar! Pasaulis mažas.

Mokiniai turi daugiau laisvės

Koks įvykis, per šiuos metus Lietuvoje, tapo įsimintiniausiu?

– Išskirti vieną momentą išties sunku, kadangi per šiuos metus sutikau daugybę naujų žmonių, su kuriais teko patirti daugybę akimirkų. Man labai patiko kelionės su kitais Rotary programos moksleiviais į Vilnių, Druskininkus ir kitas Lietuvos vietas.

Daug linksmų akimirkų teko patirti ir su Didždvario gimnazijos moksleiviais, su kuriais lankiausi įvairiuose renginiuose.

Per šiuos metus daug keliavau. Kartu su savo priimančios šeimos dukra aplankėme Italiją, kur patyrėme įdomių nuotykių.

Kadangi šiuos mokslo metus mokeisi lietuviškoje mokykloje (Šiaulių Didždvario gimnazijoje), įvardyk, kuo skiriasi lietuviška švietimo sistema nuo tavo mokykloje, Floridoje, esančios sistemos.

– Ne tik mano, bet ir kitose JAV mokyklose galima rinktis pagrindinių mokomųjų dalykų, tokių kaip matematika, biologija ar istorija, sudėtingumą. Galima rinktis standartines, Honors (aukštesniąsias), AP (koledžo lygio) bei IB (tarptautinio bakalaureato) kursų programas.

Renkantis mokomuosius dalykus JAV moksleiviai turi daugiau laisvės, kadangi dalykus jie gali rinktis jau nuo devintos klasės.

Visgi, lietuviškose mokyklose mokiniai turi daugiau laisvės. Pavyzdžiui, čia pertraukų metu galima palikti mokyklos pastatą ir teritoriją, pietauti kavinėje ar restorane. JAV, net norint pasinaudoti tualetu, reikia pasirašyti ant specialaus lapo, kur ir kada išeini. Pertraukų metu negalima palikti mokyklos teritorijos, o pietauti leidžiama tik mokykloje esančioje valgykloje.

Buvo keista nematyti šypsenų“

Teko girdėti, kad mokaisi lietuvių kalbą. Ar tai tau labai sunku?

– Tikrai taip. Iš pradžių net išsigandau tos taisyklių gausos, todėl nusprendžiau pradėti mokytis žodžius ir dažnai vartojamas frazes.

Sunkiausia buvo išmokti asmenuoti daiktavardžius bei būdvardžius. Anglų kalboje taip nėra asmenuojama, todėl įsiminti visus „kas“, „ką“, „kam“ buvo labai sunku.

Mokytis teisingo tarimo irgi buvo nelengva. Nemokėdama teisingai kirčiuoti žodžių, galiu likti nesuprasta. Todėl praleidau daug laiko, klausydama pačios lietuvių kalbos, bandžiau įsiminti, kaip teisingai tarti žodžius.

Ar pastebėjai kažką įdomaus ar neįprasto lietuviškoje kultūroje, žmonių elgsenoje?

– Iš pradžių buvo keista nematyti šypsenų. Esu pripratusi šypsotis kone nuolat, netgi gatvėje praeidama pro nepažįstamą žmogų. Taip pat man atrodo, kad JAV kasininkai ir padavėjai yra kiek šiltesni ir draugiškesni nei Lietuvoje.

Tikrai nemanau, kad lietuviai yra nedraugiški, nes visi žmonės, kuriuos man čia teko sutikti, buvo labai malonūs. Galbūt retesnis šypsojimasis sudaro klaidingą įspūdį.

Ar jau teko ilgėtis namų? Jei taip, tai ko labiausiai ilgiesi?

– Taip, labiausiai ilgėjausi namų sausio mėnesį. Tuo metu oras buvo tikrai prastas – nebuvo sniego, daug lijo, trūko saulės, kuri Floridoje šviečia kone nuolat.

Labiausiai ilgiuosi, be abejo, šeimos. Jų nemačiau jau ilgą laiką. Visgi negaliu sakyti, kad namų ilgesys sukėlė itin blogas emocijas, nes esu laiminga būdama Lietuvoje.

Bus įdomi istorija“

Kokius lietuviškus patiekalus jau išbandei? Kas patiko, nepatiko?

– Išbandžiau cepelinus, balandėlius, šaltibarščius, tinginį, kibinus, varškės sūrelius. Iš tiesų man patiko viskas, bet mėgstamiausi patiekalai buvo šaltibarščiai ir balandėliai. Cepelinai skanūs, tačiau nuo jų kiek apsunksta skrandis.

Teko girdėti, kad dėl COVID-19 daug mainų programose dalyvaujančių moksleivių išvyko namo. Kaip jautiesi, nusprendusi pasilikti Lietuvoje šiuo laikotarpiu?

– Manau, kad iš šios patirties bus įdomi istorija, kurią galėsiu papasakoti savo ateities atžaloms.

Iš pradžių buvo minčių skristi namo. Priimti sprendimą buvo nelengva. Tačiau supratusi, kad COVID-19 JAV plis gerokai greičiau nei Lietuvoje, nusprendžiau namo negrįžti.

Tikėjausi, kad pandemija atslūgs, prieš man paliekant Lietuvą, nes norėjau daugiau pakeliauti. Planus teko atšaukti. Vis dėlto, manau, kad laikinai gyventi svetimoje šalyje karantino metu yra žymiai įdomiau nei karantinuotis namie