REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Tarp knygų lentynų2020 m. Spalio 1 d. 21:57

Ambicingas romanas apie karą, meilę ir šeimos ryšius

Pasaulis

www.knyguklubas.lt

Knygų klubasŠaltinis: Etaplius.lt


148294

Internetinis knygynas www.knyguklubas.lt ir tinklaraštininkė Patricija pristato Lars Mytting knygą „Plauk su skęstančiais“. Šis knyga, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos, yra įtraukta į vertingiausių 2017 metų verstinių knygų sąrašą.

Lars Mytting

Plauk su skęstančiais“, Alma littera

Patricija vertina: 3.5/5

Viskas skandinaviškai paprasta. Minimalistiška. Neišradinėjant dviračio ir net nebandant apsimesti, kad gerai literatūrai jo pergalvojimas yra reikalingas. Mažas miestelis ir jo mažame katile verdantys įsisenėję stereotipai. Naujos pradžios ir lauktos pabaigos, prasidedančios ir pasibaigiančios žmonėmis – naujai gimstančiais, sugrįžtančiais, išeinančiais. Tokiais paprastais, nelabai lepiais, kaip bulvės. Kaip jos turi išaugti viena iš kitos, gavusios pradžią iš buvusių prieš tai, taip ir žmonės čia įsisuka į įprastinį laiko ir likimo ratą.

Negaliu neįsivertinti nepaprastai puikaus, o svarbiausia – pagarbaus vertimo. Viktorija Gercmanienė nesiima versti dainų ar grupių pavadinimų (jų čia, mano džiaugsmui, gausu), ginklų modelių, sąvokų, kurias skaitytojas gali norėti prikelti dar vienam gyvenimui, gilindamasis toliau, kapstydamas giliau. Šalia originalo yra pateikiamas vertimas tuomet, kai situacija to reikalauja, taip išvengiant absurdo lygį dažnai pasiekiančių vertimų ten, kur jie neturi eiti vieni, koja kojon nežengiant originalui. Tai – gaivus oro gurkšnis ir milžiniškas vertėjos ir redaktorės laimėjimas. Vis dėlto, nors pažintį su Myttingu pradėjau skambant Seserų varpams, kuriuos vis dar prisimenu su didžiausiu susižavėjimu, turiu pripažinti, kad "Plauk su skęstančiais" manęs nepaveikė toli gražu taip labai. Gal todėl, kad viskas atrodė jau truputį girdėta, pajausta? Truputį Knausgardiškai Kim Leine‘iška, lyg pritempta prie bandymo išlaikyti įtampą ir paslaptį, kuri toli gražu nėra nei Myttingo, nei pačios istorijos stipriausia puse. Nors pasakojama pirmuoju asmeniu, nesijaučiau iki galo pažinusi nei pagrindinio veikėjo, nei daugelio jį supusių. Einaro paveikslas, nors veikėjas jau senokai miręs, žiba kur kas ryškiau, nei pasakotojas ar jo mergina/priešininkė, o meilės istorija atrodo tokia nejauki ir nemaloni akiai – tokia lyg iš reikalo, tarsi tėvų suplanuota santuoka iš išskaičiavimo. Pagrindinis veikėjas vietomis toks stūmtraukis, toks neapsisprendėlis ir nenuovoka, o istorija per jo prizmę praranda Myttingo kaip pasakotojo žavesį. Ir bandymas knygą pritempti prie mįslingo trilerio, autoriui tinka ne iki galo – kaip ant akių krintanti skrybėlė, nuo kulnų slysčiojantys batai.

Knygoje apgalvoti maži dalykai, žavingos ir (ne)reikšmingos smulkmenos. Viskas skandinaviškai nugludinta iki menkiausių detalių, bet įtikina ne iki galo – gal nes jau girdėta, gal nes ne taip magiška, kaip Seserų varpai, su kuriais lygini net nenorėdamas, gal nes nuo sūnaus ir tėvo santykio analizės jaučiuosi truputį pervargusi. Bet nepaisant to, čia yra tiek daug visko, kuo galima žavėtis, o ir neabejoju, kad savo knygą jausis atradę tie, kurie mėgaujasi lėtomis istorijomis apie šeimas, kurias paveikė karas, nutylėjimai ir širdyse užgniaužti skauduliai.

Knygą įsigykite internetiniame knygyne www.knyguklubas.lt



REDAKCIJA REKOMENDUOJA