Abejonės dėl pinigų ir vietos

Sprendimo projekte siūloma ledo areną įrengti teritorijoje netoli Alytaus sporto ir rekreacijos centro (ASRC). Minima 0,44 ha teritorija šiuo metu priklauso Alytaus miesto savivaldybės valdomiems „Alytaus šilumos tinklams“. Alytaus miesto savivaldybė planuoja perimti iš UAB „Alytaus šilumos tinklai“ nereikalingus pastatus ir inžinerinius statinius, bei sudaryti valstybinės žemės nuomos arba patikėjimo sutartį su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Alytaus miesto tarybos nariai klausė, kodėl nebuvo apklausti Alytaus miesto gyventojai, ar jie pritaria ledo arenos statybai, taip pat ar jie naudotųsi šia infrastruktūra ir kodėl numatyta vieta ledo arenai yra praktiškai Alytaus jaunimo parko teritorijoje, o ne kurioje nors kitoje vietoje.

Investicinio projekto pristatymo metu buvo paviešintos ir preliminarios sumos. Planuojama, kad ledo arenos statybai gali prireikti nuo daugiau kaip 2 iki virš 3 milijonų eurų investicijų.

Numatoma, kad Alytaus ledo arenoje gali būti kultivuojama iki 15 rungčių – ledo ritulio, akmenslydžio, dailiojo čiuožimo ir kt. sporto šakos.

Tarybos posėdžio metu buvo keliamas klausimas, ar vis tik numatomos ledo aikštelės išmatavimai (63×30 m) yra ne per maži, kad joje galėtų treniruotis ledo ritulio profesionalai. Ledo arenos idėją į Alytų atvežęs ledo ritulio legenda Dainius Zubrus tikino, kad numatomo aikštelės dydžio tikrai pakaktų net ir tarptautiniams turnyrams.

Kalbėti apie konkrečias kainas, būtų gerokai per anksti, mat nėra žinoma, ar atsirastų norinčių investuoti į šį projektą ir kokias kainas jis galėtų pasiūlyti.

Posėdžio metu nuskambėjo ir alternatyvus politiko Valerijaus Venciaus siūlymas įrengti laikiną čiuožinėjimo aikštelę Alytaus miesto rotušės ar Dainų slėnio teritorijoje ir taip išsibandyti, ar alytiškiai turėtų poreikį tokiai pramogai. Esą tai kainuotų žymiai pigiau nei metinis pelno mokestis ledo arenos investuotojui.

Edmundas Čečėta pasidžiaugė, kad Alytaus futbolininkai pateko į aukščiausią futbolo lygą, todėl dengtas futbolo maniežas, pasak jo, turėtų būti prioritetas. Esą jį įrengti planuojama tokiu pačiu principu kaip ir ledo areną. Politikas kėlė klausimą, ar savivaldybei tai netaps nepakeliama finansine našta.

Siūlo partnerystę su investuotoju

Kaimyninėse šalyse ledo ritulys yra labai populiari sporto šaka. Lietuvoje ši sporto šaka taip pat sparčiai populiarėja. Tokio tipo arena galėtų tapti ir regiono traukos centru, kuriame ir nesportuojantys žiemos sporto šakų visada galės pasipraktikuoti masiniuose čiuožimuose ar dalyvauti kitoje organizuojamoje veikloje. Remiantis Lietuvos ir tarptautine praktika, panašūs daugiafunkciai sporto centrai gali sėkmingai būti pritaikyti tiek viešosioms, tiek komercinėms paslaugoms teikti. Planuojama, kad vasarą arenoje būtų galima žaisti krepšinį, salės futbolą, tinklinį, taip pat joje galėtų vykti renginiai ar koncertai.

Pirmą kartą miesto istorijoje Alytaus miesto savivaldybė planuoja vystyti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, trumpiau vadinamą PPP (iš angl.k. Public-Private Partnership). Būtent šiuo partnerystės būdu Alytuje galėtų atsirasti ledo arena. Ji būtų statoma investuotojo lėšomis. Įvertinus investicijas, sutarties sąlygas, arenos eksploatavimo kaštus, svarstoma, kad investuotojo lėšomis pastatyta arena savivaldybės nuosavybėn galėtų pereiti po 15 metų.

Šis investicinis projektas buvo parengtas tarybos pavedimu. Investiciniame projekte yra nurodoma, kad Ledo arenos projektavimą, statybą bei įrengimą, o vėliau jos eksploataciją ir priežiūrą planuojama perduoti privačiam subjektui.

Ledo arenoje planuojamas vykdyti neformalus ugdymas privačiam subjektui nebūtų perduodamas, jis lieka Alytaus miesto savivaldybės ir (ar) jai pavaldžių asmenų atsakomybėje. Privatus subjektas būtų įpareigotas suteikti Ledo areną Alytaus miesto savivaldybės poreikiams VPSP sutartyje nurodytam laikui. Projekte nurodoma, kad Alytaus miesto savivaldybės numatyti mokėjimai privačiam subjektui nepakankami, kad būtų galima užtikrinti projekto finansinį gyvybingumą – Alytaus miesto savivaldybė negali vien savo poreikiams užimti viso Ledo arenos laiko, be to, tai būtų finansiškai nepakeliama savivaldybei, todėl privačiam subjektui taip pat suteikiama teisė vykdyti veiklą ir savo iniciatyva, t. y. komercinę veiklą – renginių organizavimą, nuomą, reklamos veiklą. Projekte numatoma VPSP sutarties trukmė – 17 metų (2 metai investicijos ir 15 metų paslaugų teikimas).

Už šį investicinį projektą balsavo 18 tarybos narių ir 8 susilaikė.

Daugiau Dzūkijos krašto naujienų rasite čia: „Dzūkijos veidas“