Gerbiamas Gintautai, kokiais tikslais atvykote į Alytų?

Su meru Nerijumi Cesiuliu aptarėme regioninės politikos klausimus, įdomu buvo išgirsti jo nuomonę apie savivaldybių savarankiškumą ir merų galias sprendžiant įvairius klausimus, nes šiuo metu jie, nors ir renkami tiesiogiai žmonių, turi labai ribotas galimybes tai daryti. Mes matome centralizacijos tendencijas, valdžios galių perkėlimus į Vilniuje esančias institucijas, kuriose kartais sprendimai priimami tokie, kuriems nepritaria nei merai, nei tarybos, nei bendruomenės. Taip negali būti.

Jūsų nuomone, takoskyra tarp Vilniaus ir regionų taip ir nemažėja?

Akivaizdu, kad nemažėja ir nemažės, jeigu savivaldai nebus suteikti tam tikri instrumentai. 2009 metais, po administracinės reformos, miestai neteko galimybės disponuoti žeme, tai apie kokį investicijų pritraukimą galima kalbėti. Savivalda net negali tartis su potencialiu investuotoju, nes pirmiausia turi gauti leidimą iš Vilniaus. Ir atvirkščiai, kaip šiuo atveju nutiko Alytuje, tarši padangų perdirbimo įmonė norėtų čia vykdyti veiklą, nors nei savivaldybės vadovai, nei taryba, nei pati bendruomenė to nenori, tačiau sprendimai bus priimami Vilniuje.

Šiuo dalykus reikia spręsti. Praėjęs keturių metų ekonominio augimo laikotarpis buvo sudaręs galimybes tai daryti, tačiau šiandien jos akivaizdžiai yra neišnaudotos.

Ar kažką vietos bendruomenės galėtų padaryti daugiau, kad būtų ne tik išklausytos, bet ir išgirstos?

Rinkdami vietos valdžią žmonės renkasi tam tikrą viziją, tačiau kai nėra instrumentų tai vizijai įgyvendinti, nes ją drastiškai koreguoja sprendimai iš Vilniaus, tai yra labai labai prasta praktika. Bendruomenės daro tai, ką ir turi daryti – buriasi į pilietinius judėjimus ir taip išreiškia savo nuomonę.

Europoje yra įdiegtas subsidiarumo principas, pagal kurį visuose teisės aktuose ir spendimuose galioja bazinė vertybė, jog sprendimai turi būti priiminėjami ten, kur jie turės didžiausią efektą ir bus demokratiškiausi. Jei mes norime keisti miestų veidus, tai spendimus turi priimti vietos gyventojai.

Kokiame lygyje, Jūsų nuomone, yra šiandieninė Lietuvos politinė situacija?

Pasakysiu atvirai, vyrauja peštynės, santykių aiškinimasis ir ne dialogo, o dominavimo politika, kas neduoda lauktų rezultatų. Jeigu mes visi, tiek politikai, tiek visuomenė, tikėjomės skaidrios, atsakingos, dialogu paremtos politikos, tai šiandien matome, kad viskas vyksta priešingai.

Politikoje, turint daugumą ir svarstant įvairius klausimus, dominuoti tikrai galima, tačiau kitokią nuomonę turinti pusė, jei nebuvo pasiektas kompromisas, nėra įsipareigojusi spręsti konkrečios problemos. Šiuo atveju ir nebelieka tęstinumo – darome vieną žingsnį į priekį, du – atgal.

Akcentuojate bendruomeniškumą, tačiau gegužės pabaigoje Lietuvos socialdemokratų partijos Alytaus miesto skyrius pašalino vieną iš narių, kurį į savivaldybės tarybą išrinko alytiškiai. Kaip vertinate šią situaciją?

Kaip ir šeimoje, taip ir partijoje, būna, kad nuomonės išsiskiria, išryškėja nesugyvenami charakterių skirtumai. Mano nuomone, tokius sprendimus reikia priimti labai greitai, tačiau gerai pasvėrus, nes užsitęsęs konfliktas ir trintis nėra gerai.

Pašalintas mūsų partijos Alytaus miesto skyriaus narys tęsia savo veiklą individualiai, todėl, manau, kad buvo priimtas geras sprendimas abiems pusėms – nebeliko to emocinio susipriešinimo, butaforinių įsipareigojimų siekti bendrų tikslų, kas buvo senai aišku, jog jie jau nėra bendri. Esu įsitikinęs, jog tai buvo naudinga tiek Alytaus miestui, tiek savivaldybės tarybai, tiek Lietuvos socialdemokratų partijai.

Gyvą pokalbį su LSDP pirmininku ir aptartą platesnį temų spektrą stebėkite penktadienį internetinės televizijos „DV TV“ rytinėje laidoje.

Daugiau Dzūkijos krašto naujienų rasite čia: „Dzūkijos veidas“