REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2020 m. Gegužės 31 d. 09:46

Alytaus rajono arbūzų augintojo derlius taps mokslinių tyrinėjimų objektu

Alytus

Deividas Burdulis, asmeninio albumo nuotraukos.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt


132784

Ar arbūzai gali būti skanesni nei pačių užsiauginti? Alytaus rajone, Obelijos kaime, gyvenantis Deividas Burdulis gerai žino, kad ne. Prieš kelerius metus atsitiktinai kilęs susidomėjimas, kaip šis pusdykumių ir tropinių kraštų vaisius gali sėkmingai derėti Lietuvoje, virto tikru hobiu ir net mokslinių tyrinėjimų objektu.

Nuo akademinio darbo iki daržo kultūrų

Farmacijos mokslo srities doktorantūrą baigęs, vaistininku dirbęs Deividas visuomet buvo žingeidus, todėl šalia studijų ir darbo visuomet sukosi ir akademinėje mokslo srityje. Šiuo metu vyras ne tik dirba dėstytoju Lietuvos sveikatos mokslų universitete, sukasi farmacijos gamybinėje įmonėje, bet ir namuose rūpinasi arbūzų derliumi bei savo paties įkurta oranžerija. Namuose jo visuomet laukia šeima – žmona Kristina ir dar dvi atžalos – penkerių dukra ir dviejų metukų sūnus.

100675249-2584206648513625-737526664468103168-n.jpg

Beje, būdamas farmacijos atstovu, natūralios medicinos šalininku, pašlijus šeimos narių sveikatai, ja rūpinasi pats Deividas, o žmona patarimų pirmiausia kreipiasi į vyrą. Pirmiausia sveikatą taisyti jis skuba natūraliomis priemonėmis, vaistiniais augalais, kuriuos pats renka, o tik esant tam tikroms ligoms, tenka atsigręžti į sintetinius vaistus.

Imtis arbūzų paskatino smalsumas

„Man labai patinka daryti įvairius eksperimentus ne tik laboratorijoje, bet ir darže. Dėl to daug laiko praleidžiu gamtoje, daržuose, soduose“, – pasakojo D. Burdulis.

Jis pasakojo, kad prieš keletą metų internete pastebėjęs informaciją, kad žmonės Lietuvoje pradėjo auginti arbūzus ir melionus, labai nustebo, kad šie išties uždera dideli ir gražūs. „Neatsispyriau pagundai pabadyti, paeksperimentuoti ir pats. Prieš maždaug penkerius metus pabandžiau pasėti arbūzų darže ir jie išties užaugo nemaži, svėrė po 2-3 kilogramus. Buvo labai skanūs. Nuo to viskas ir prasidėjo – prisisiunčiau įvairių arbūzų veislių sėklų, juos auginti sekėsi. Žinoma, teko labai daug domėtis literatūroje, arbūzų augintojų forumuose apie jų auginimą bei priežiūrą. Pradėjau bandyti įvairius jų auginimo metodus, o pernai – ir arbūzų skiepijimą“, – pasakojo Deividas.

img-20180824-193831.jpg

Darže – trys dešimtys rūšių

Vyras dalį auginamų moliūgų daigų įskiepija į ilgamoliūgius arba kurios nors kitokios moliūgų rūšies sodinukus. Taip jo darže užauga atsparūs ligoms, vėsesniems orams arbūzai.

Kitus moliūginių šeimos augalus Deividas augina natūraliai. „Pasirodo, arbūzų rūšių, veislių, hinbridų yra didelė įvairovė. Parduotuvėse mums įprasta įsigyti tik žalių arba dryžuotų. Man jau teko auginti apvalių, pailgų, šviesiai žalių, tamsių, beveik juodų, su raudonais, geltonais, oranžiniais viduriais, įvairiais skoniais. Kiekvienais metais man norisi išbandyti kažką naujo, todėl parsisiunčiu sėklų iš Ukrainos, Rusijos ir kitų interneto platybių“, – pasakojo Deividas.

img-20190815-144102.jpg

Jis tikino, kad arbūzų auginimas jam yra hobis, kuri reikalauja daug pastangų, žinių, praktikos, tačiau kai ateina metas raškyti savo paties užaugintus vaisius, nėra nieko geriau.

Šiemet jo darže auga daugiau kaip trisdešimt rūšių arbūzų, o šių metų naujovė „Moon and stars“ (angl. – mėnulis ir žvaigždės). Šių arbūzų lapai yra nusėti gelsvais taškeliais, o vaisiai – tamsiai žali su viena didele ir daugybe mažyčių geltonų dėmelių.

„Atrodo išties egzotiškai, o dar smalsiau bus jų paragauti“, – nekantravo arbūzų augintojas.

Jis pasakojo, kad derlių sodinti pradeda balandžio vidury ir tai vyksta keliais etapais iki pat gegužės vidurio, todėl ir jo nuėmimas taip pat yra etapinis.

Smalsu, kiek gi per sezoną Deividui pavyksta jų užauginti? „Pasakyti tiksliai sunku, nes kai jie pradeda derėti, tai patys valgome, tai kitiems išdaliname, nė vieno svečio namo neišleidžiame be arbūzo, o pernai dalį jų ir pardavėme, išmainėme į medų ir kitas gėrybes. Pernai turėjau apie 130 daigų ir iš jų išaugo per 200 kilogramų arbūzų“, – atviravo pašnekovas ir pridūrė, kad šalia arbūzų dar augina ir šiek tiek melionų.

Atliks eksperimentą su paties auginamais arbūzais

Deividas savo 15 metų akademinio darbo sritį stengiasi suderinti su hobiu. Kartu su viena iš savo studenčių jis planuoja pradėti mokslinį ekperimentą. „Lietuvoje arbūzų augintojų kasmet daugėja ir panašu, kad jie greitai taps tradicine daržo kultūra, nusprendžiau imtis tyrimo apie Lietuvos gamtinėmis sąlygomis užaugintų arbūzų cheminę sudėtį – kiek sukaupia cukraus, kitų biologiškai aktyvių medžiagų ir palyginti su kitose šalyse užaugintais arbūzais. Sieksime išsiaiškinti, ar jų auginimo skirtingomis gamtinėmis sąlygomus rezultatai bus tokie patys, ar vis dėlto yra kokių nors skirtumų. Tokių tyrimų kol kas niekas nėra atlikęs“, – apie būsimą eksperimentą pasakojo Deividas.

Pasirodo, arbūzas yra pusdykumių augalas, kuriam nereikia drėgmės, bet mėgsta šilumą ir auga smėlingose vietose. Jų laistyti nereikia, mat arbūzams užtenka drėgmės, kurią pasiima iš rytinės rasos. Be to, šie vaisiai savo sudėty turi daug naudingų medžiagų, įvairių cukrų. Taip pat arbūzai yra labai gerai organizmą valantys vaisiai.

„Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pirktiniuose arbūzuose būna labai daug nitratų, todėl nepatartina jų padauginti, valgyti labai atsakingai“, – pabrėžė farmacininkas.

Nedidelėje savo paties įsirengtoje oranžerijoje Deividas dar augina ir tropinių augalų bei vaisių – citrinmedžių, bananmedžių, madarinmedžių, ananasų, pasiflorų.

Vaisių derėjimo sezono metu parduotuvėje pirkti vaisių Burdulių šeimai beveik netenka, nes stengiasi valgyti savo pačių užsiaugintus, o žiemą organizmo atsargas tenka papildyti ir pirktiniais vaisiais bei daržovėmis.

Daugiau Dzūkijos krašto naujienų rasite čia: „Dzūkijos veidas“

Dzūkijos veidas logo



REDAKCIJA REKOMENDUOJA