Angle down Atgal

Alytaus gaisro bylos prokurorė: „Veikas atskleisim ir kaltinamieji stos prieš teismą“

Prabėgo daugiau nei metai nuo ekologinės Alytaus katastrofos, kai padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ kilo gaisras. Dešimt dienų truko gaisro gesinimo darbai, penkis mėnesius – pavojingų atliekų tvarkymas ir išvežimas, 10 mėnesių – ikiteisminis tyrimas, o šių metų rugsėjį byla pasiekė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus. Apie tai, kokie duomenys gaisro byloje surinkti, kas laukia įtariamųjų, tyrimo eigos peripetijas bei perliukus, kalbamės su Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurore Nomeda Urbonavičiene, vadovavusia šios bylos ikiteisminio tyrimo kontrolę vykdžiusių penkių prokurorų grupei.

Ikiteisminis tyrimas Alytaus gaisro byloje truko 10 mėnesių. Kaip vertinate šį laikotarpį – atsižvelgiant į bylos mastą (80 tomų), tyrimas truko ilgai ar trumpai?

Įvertinus bylos sudėtingumą, apimtį, tai itin trumpas terminas. Dirbo kvalifikuotų, patyrusių ir motyvuotų pareigūnų komanda, todėl tyrimą pavyko atlikti trumpiausiais terminais. Byla – išties sudėtinga, o norint atlikti veiksmus, reikėjo atidžiai gilintis, ruoštis. Kai kuriems tyrimo veiksmų atlikimams ruošiausi dešimt dienų. Dirbome visa komanda – skirtingų specializacijų policijos tyrėjai, prokurorai. Įvairius procesinius veiksmus šiame ikiteisminiame tyrime atliko 47 Alytaus apskrities VPK pareigūnai, įskaitant ir viršininkus. Šios bylos ikiteisminio tyrimo kontrolės vykdymas buvo perduotas penkių prokurorų grupei.

Kiekvienas turėjome labai aiškią tyrimo kryptį, žinojome, ką turime patikrinti, kokius veiksmus atlikti, dirbome nuosekliai, viską labai planavome ir to rezultatas – atlikti penki tūkstančiai ikiteisminio tyrimo veiksmų. Buvo nustatyta atliekų kaupimo schema, identifikuoti įtariamieji, o baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu – jau teisme.

Aš didžiuojuosi policijos tyrėjų komanda, dirbusia šioje byloje, nes visi „degė“ noru kuo greičiau atsakyti į klausimus ir padaryti darbus.

Ar buvo nustatyta gaisro kilimo priežastis? Kokia ji?

Gaisras kilo 2019 m. spalio 16 dieną. Gesinimo darbai vyko spalio 16-25 dienomis.

Yra žinoma, kad UAB „Ekologistika“ darbuotojai darbą įmonės patalpose Pramonės g. 1, Alytus, baigė spalio 16 dieną, 15 minučių po vidurnakčio.

Greta esančių įmonių vaizdo kameros 02.12 val. nakties užfiksavo liepsnas, kylančias iš pastato dalies, kur yra „Ekologistika“. Taigi, gaisras kilo ir išplito mažiau nei per dvi valandas.

Gaisro priežastį nustatinėjo PAGD Gaisrinių tyrimų centro ekspertai, kurie nustatė, kad gaisro židinys yra patalpoje Nr. 28, centrinėje dalyje. Iš šios patalpos gaisras išplito į kitas pastato patalpas ir stogą. Šioje patalpoje buvo laikomas didelis padangų kiekis, patalpoje buvo vykdomas pirminis padangų malimo procesas – ištraukiami kordai ir konvejeriu padangos keliaudavo į kapojimo aparatą.

Gaisrinių tyrimo centro ekspertai pagal tyrimui pateiktą medžiagą ir gaisravietės apžiūros rezultatus konstatavo, kad kilusio gaisro tiesioginės priežasties nustatyti negalima todėl, kad gaisro vieta išdegusi, sudegus, sugriuvusi.

Tačiau, gaisrinių tyrimo centro ekspertai konstatavo, kad tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl elektros sistemų pažeidimų, technologinio proceso pažeidimų arba pašalinio atviro ugnies šaltinio.

Kaip vertinate „Ekologistikos“ vadovo Juozo Cicėno gaisro priežasties versiją, kad gaisrą esą sukėlė iš kitų patalpų atbėgusi deganti žiurkė? Ko, Jūsų manymu, tokia versija siekė J. Cicėnas?

Tyrimo metu labai kruopščiai tikrinome visas galimas versijas. Ši versija nepasitvirtino. Patikinu, kad nei pirmieji į įvykio vietą atvykę ugniagesiai gelbėtojai, nei vėliau gesinę gaisrą, degančio graužiko nematė. Apžiūrint įvykio vietą, degantis ar sudegęs graužikas nebuvo rastas. Kitų pastato Pramonės g. 1 įmonių darbuotojai degančio ar sudegusio graužiko nematė ir nerado (prokurorė šypsosi). Byloje vieninteliai duomenys apie degantį graužiką – Juozo Cicėno parodymai.

Tyrimo metu du kartus Juozui Cicėnui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Deja, jis parodymų nedavė, įtarime nurodytų aplinkybių nekomentavo, todėl mums nežinomos aplinkybės ar faktai, kuriais remdamasis jis kėlė graužiko versiją.

Kokie šioje byloje buvo nustatyti pažeidimai (aplinkosauginiai, ūkinės-finansinės veiklos, dėl kontroliuojančių institucijų – priešgaisrinės apsaugos bei aplinkos apsaugos pareigūnų nepakankamų veiksmų ar neveikimo vykdant įmonės „Ekologistika“ veiklos priežiūrą ir kontrolę)?

Bylos duomenimis, pagal leidimą įmonė galėjo laikyti vienu metu ne daugiau kaip 1920 tonų naudoti nebetinkamų padangų, o gaisro dienos išvakarėse jų buvo sukaupta 5089 tonų. Taigi, leistinų laikyti naudotų padangų kiekis buvo viršytas dvigubai. Be to, bylos duomenimis, padangos buvo laikomos neleistinose vietose.

Įmonės vadovas kaltinamas dar ir tuo, kad patalpose Pramonės g. 1 neužtikrino stacionarios gaisro gesinimo sistemos, automatinės gaisro aptikimo sistemos įrengimo, kad būtų laikomasi atstumų tarp sukrautų padangų, priešgaisrinių užtvarų, dūmų ir šilumos valdymo sistemos įrengimo.

Dvi aplinkos apsaugos departamento pareigūnės patrauktos baudžiamojon atsakomybėn dėl tarnybos pareigų neatlikimo pagal BK 229 str. Jos kaltinamos tuo, kad 2019 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, atlikdamos UAB „Ekologistika“ patikrinimą, be to, dar ir apsilankiusios Pramonės g. 1 esančiose patalpose, nustačiusios, kad atliekų apskaita – netinkama, kaip įtariama, nesiėmė priemonių nustatyti faktinio laikomų atliekų – naudoti nebetinkamų padangų – kiekio ir ar šis kiekis atitinka taršos leidime numatytą leidžiamą laikyti kiekį, o taip pat ir ar naudotos padangos laikomos leidžiamose vietose.

Ugniagesiai gelbėtojai kaltinami tuo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. spalio 16 d., žinodami ir suvokdami, kad pastato (Pramonės g. 1, Alytus) dalis, kurioje ūkinę veiklą vykdė įmonė UAB „Ekologistika“, yra gaisro atžvilgiu pavojingas objektas, nes jame nuolat perdirbami, perkraunami, sandėliuojami itin dideli kiekiai degių medžiagų – naudotų padangų (25 000 tonų per metus), į gautą informaciją nereagavo, nesiėmė priemonių ir neužtikrino, kad  pastato dalis, kurioje įmonė UAB „Ekologistika“ vykdė veiklą, būtų priskirta tikrinamų objektų grupei, neįrašė/nepriskyrė tikrinamų objektų grupei, nesiėmė priemonių, neužtikrino, nepriskyrė I tikrinamų objektų grupei, nesiėmė priemonių, neužtikrino, neįtraukė į metinius 2017, 2018, 2019 m. objektų planinių priešgaisrinių techninių patikrinimų planus, neorganizavo ir neužtikrino šio objekto planinių/ neplaninių priešgaisrinių techninių patikrinimų.

Ar yra nustatyta, kad šioje byloje įtariami ugniagesių bei aplinkosaugos atstovai galėjo turėti kokių nors sau naudingų ryšių, finansinės ar kitokios naudos, kad ryžtųsi nusižengti savo tarnybinėms pareigoms, kuomet jos galimai nebuvo atliktos dėl galimybės nuslėpti gamtosauginius, priešgaisrinės apsaugos pažeidimus „Ekologistikoje“? Kaip manote, kodėl įtariami pareigūnai galimai ryžosi nusižengti?

Negavome duomenų, kad dėl įmonės atžvilgiu veiksmų neatlikimo ugniagesiai, aplinkosaugininkės turėjo kokios nors turtinės ar asmeninės  naudos. Šiems asmenims kaltinimai pareikšti dėl tarnybos pareigų neatlikimo ( BK 229 str. ). Remiantis bylos duomenimis, yra pagrindo manyti, kad tai galimas nusikalstamas nerūpestingumas.

Ar ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kodėl įmonėje „Ekologistika“ buvo sukaupta dvigubai nei leistinos normos naudotų padangų?

Įmonė naudotas padangas priimdavo nuolat, kaip nurodė įmonės darbuotojai, kiekvieną dieną atvykdavo po 3-4 vilkikus. Malimo aparatai buvo seni, gesdavo, padangų malimo procesas dėl to stodavo, o padangos vis tiek buvo priimamos apdorojimui, todėl ir buvo sukauptas toks itin didelis naudoti netinkamų padangų kiekis.

Tokie vaizdai įmonės „Ekologistika“ patalpose buvo užfiksuoti dar prieš didžiojo gaisro kilimą. Kauno apygardos prokuratūros paviešintos nuotraukos.
Tokie vaizdai įmonės „Ekologistika“ patalpose buvo užfiksuoti dar prieš didžiojo gaisro kilimą. Kauno apygardos prokuratūros paviešintos nuotraukos.

Kokių švelniausių ir/ar griežčiausių bausmių gali tikėtis įtariamieji – buvę Alytaus ugniagesių vadai, aplinkosaugininkės, „Ekologistikos“ vadovas Juozas Cicėnas, „Ekologistikos“ vadybininkas Romualdas Varanauskas bei projektų vadovas A.P.?

Alytaus ugniagesių vadai, aplinkosaugininkės kaltinamos tarnybos pareigų neatlikimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekso 229 str., įstatymas numato atsakomybę – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

J.C., R.V., A.P. kaltinami sistemingai pažeidinėję teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai, (BK  270 str. 2 d.). Už tai jiems numatyta atsakomybė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

J.C. kaltinamas turto sunaikinimu ar sugadinimu dėl neatsargumo (BK 188 str. 2 d.), tad už tai numatyta atsakomybė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

J.C., R.V., A.P. kaltinami apgaulingu apskaitos tvarkymu (BK 222 str. 1 d.), už kurį numatyta atsakomybė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

J.C. Kaltinamas dokumento suklastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.), už kurį numatyta atsakomybė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Kas ir kokiu būdu turės atlyginti gaisro metu 5 milijonų eurų valstybei bei 6 milijonų eurų gamtai padarytą žalą?

Žalą turės atlyginti nusprendžiu kaltais pripažinti asmenys.

Kada teisme prasidės bylos nagrinėjimas?

Byla jau perduota Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, o jos nagrinėjimas paskirtas 2020 m. gruodžio 9 d.  

Ištirta rezonansinė byla, kas įsiminė dirbant byloje?

Tiriant šią bylą, labiausiai mane nustebino kai kurių Alytaus miesto valstybinių institucijų pareigūnų požiūris į darbą. Jeigu policija, prokurorai dirbtų su tokiu požiūriu, mano manymu, praktiškai nė vienas nusikaltimas nebūtų išaiškintas.

Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad valstybinę kontrolę vykdančių institucijų pakanka, teisės aktų taip pat pakanka. Tik kyla klausimas, ar visiems pareigūnams pakanka noro atlikti savo tiesioginį darbą. Bylos duomenimis, nustatyta, kad Alytaus priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, ne vienerius metus turėjo raštišką informaciją, kad Alytaus mieste, netoli ugdymo įstaigų, veikiančioje įmonėje „Ekologistika“ bus kaupiami ir apdorojami itin dideli – 25 tūkstančiai tonų – naudoti nebetinkamų padangų kiekiai, kad įmonėje jau 2018 m. vyko gaisras, kurio priežastis – gamybinio proceso pažeidimas. Vienas iš kaltinamų pareigūnų netgi dalyvavo posėdyje, kuriame buvo sprendžiami klausimai susiję su įmonės veikla ir posėdžio metu komentavo, kad yra galimybės patikrinti, ar įmonė laikosi priešgaisrinių reikalavimų.  Turint tokią informaciją, bylos duomenimis, nebuvo atlikta jokių, net minimalių veiksmų įsitikinti ar patikrinti, kaip ir ar apskritai įmonė vykdo priešgaisrinius reikalavimus.

Įvyko keli teismo posėdžiai ir jų metu, bandoma teigti, kad nepakako teisės aktų atlikti patikrinimus. Noriu atkreipti dėmesį, kad kitas, komplekse Pramonės g. 1, Alytus esančias  įmones ugniagesiai patikrino ir labai kruopščiai. Šioms įmonėms patikrinti teisės aktų pakako, bet patikrinti „Ekologistiką“ jų – nepakako. Kodėl vienus tikrina, o kitų nemato arba nenueina iki jų, nors vaikšto šalia? Juk prieš įstatymus esame lygūs visi. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai šio atsakymo nepateikė, tikiuosi tai išgirsime teisme.

Tiek aplinkosaugininkai, tiek ugniagesiai gelbėtojai eilę metų vykdė valstybinę kontrolę, ir visko pakako, ir įmones rado, ir pažeidimus rasdavo, bet kai atsitiko bėda – Alytaus gaisras – girdime paaiškinimus esą tikrinimo metodikų nebuvo, teisės aktų trūksta. O kaip tada jie darbus dirbo iki gaisro? Kodėl iki gaisro eilę metų visko užteko?

Kokias pamokas reikia išmokti po šio gaisro?

Aplinkos teršėjams siunčiu labai aiškią žinią – tokių teisės pažeidimų schemos atskleistos ir mums žinomos, o kai daromi nusikaltimai anksčiau ar vėliau išaiškės, veikas tikrai atskleisim ir kaltinamieji stos prieš teismą. Turime ne tik teises, bet ir pareigas, viena iš jų – saugoti Lietuvos aplinką, gamtą.

Alytaus gyventojams noriu palinkėti būti miesto, kuriame gimėte, augote, gyvenate, patriotais ir tada darbai, nuo kurių priklauso nuostabios Alytaus apylinkių gamtos, švaraus oro išsaugojimas, bus padaryti nepriekaištingai.

Daugiau Dzūkijos krašto naujienų rasite čia: „Dzūkijos veidas“

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite